Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-868-459/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-02859-2016-4)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui T. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio priteisimo ir turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tretieji asmenys – AB Swedbank, UAB „General Financing“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą. Teismas sutiko su atskiruoju skundu, todėl 2016-03-22 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį; T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, laikiną nepilnamečių vaikų M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta nustatė su tėvu T. A.; priteisė iš N. A. po 150,00 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko M. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir po 100,00 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, jog prie atskirojo skundo, prašymo pateikti dokumentai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, telefono SMS išklotinės ir kiti leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti vaikų gerovę, jų gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu T. A., o iš ieškovės priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Civilinio proceso kodekso 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė 2016-04-18 kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus. Atsakovas 2016-04-27 pateikė 2016-04-26 UAB „Baltic Medics“ atsakymą į prašymą. Apeliacinės instancijos teismas priima šiuos naujai pateiktus įrodymus, nes jie reikšmingi vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrįstumą.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iš T. A. priteisė po 150,00 Eur per mėnesį M. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir po 100,00 Eur per mėnesį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas; iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. A.; iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečio vaiko M. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, o negalint dėl vaiko arba tėvo ligos ir kitų pateisinamų aplinkybių – antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, tėvas pasiima sūnų nepertraukiamai nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val. Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą. Teismas sutiko su atskiruoju skundu, todėl 2016-03-22 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį; T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, laikiną nepilnamečių vaikų M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta nustatė su tėvu T. A.; priteisė iš N. A. po 150,00 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko M. T. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir po 100,00 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nagrinėjamu atveju šalys, kaip laikinąją apsaugos priemonę, prašė nustatyti jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš jų: ieškovė nori, kad nepilnametis M. A. gyventų su ja, atsakovas – kad su juo. Ginčo dėl M. T. A. gyvenamosios vietos nėra – ji laikinai nustatyta su tėvu, ieškovė tam neprieštarauja. Šiuo atveju šalys savo poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos grindžia tuo, kad tiek vienas, tiek kitas iš jų kenkia vaiko psichologinei būklei, nuteikinėja vaiką prieš vieną iš jų, įrašinėdami vaiko pokalbius veikia prieš vaiko interesus. Šiuo savo teiginius abi šalys grindžia įrodymais: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose užfiksuoti tiek jų pokalbiai su vaikais, tiek vienas su kitu, savo charakteristikomis, vaikų charakteristikomis, pareiškimais Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Taigi tarp šalių kilo esminis nesutarimas dėl to, kuris iš jų vaikui užtikrintų psichologiškai palankesnes gyvenimo sąlygas. Teismas pažymi, jog pagal šalių pateiktus įrodymus negali vienareikšmiškai spręsti apie tai, kuris iš tėvų užtikrintų palankesnę emocine ir psichologine prasme gyvenamąją aplinką vaikui. Matyti, jog tėvai konfliktuoja, nesutaria, nesugeba civilizuotai spręsti savo konfliktų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-04-01 išvadoje pažymėjo, jog skyriaus specialistų pastebėjimu šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, šiuo metu šalims sunkiai sekasi bendrauti ir taikiai spręsti šeimos problemas; šalys įpareigotos neįrašinėti vaikų pokalbių, nedaryti video, audio ar kitokio pobūdžio įrašų siekdamos rinkti įrodymus ar kitaip siekti savo tikslų į tai įtraukiant vaikus.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tokių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195/2011). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota, ši praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamojoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdieninių rūpesčių ir pan. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Nors šie kriterijai suformuoti ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos sprendžiant iš esmės, tačiau taikytini ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumas šiuo atveju ypač aktualus, turint omenyje tą faktą, jog šalių pateikti duomenys liudija jų santykių konfliktiškumą, negebėjimą užtikrinti vaikui saugios psichologine prasme gyvenamosios aplinkos.

Byloje nustatyta, jog nepilnametis M. A. šiuo metu gyvena su tėvu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. bute, kurį šeima įgijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ir kuriame šeima gyveno iki tol, kol, kaip nurodo ieškovė, 2015 gruodžio mėnesio pabaigoje, ji išėjo gyventi kitur. Šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal šalių pateiktus duomenis konstatuotina, jog šalys disponuoja iš esmės vienodomis galimybėmis užtikrinti vaikui tinkamas materialias gyvenimo sąlygas. Kaip jau minėta, vienas iš svarbių veiksnių, įtakojantis vaiko psichologinę būklę, yra aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas. Šalių sūnui jo buvusi ir dabartinė gyvenamoji vieta (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), yra gerai pažįstama, jis joje gyveno nuo gimimo, duomenų, kad ten gyvenant su tėvu jam nebūtų užtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, byloje nėra. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog kitas šalių sūnus gyvena bute su tėvu, ieškovė tam neprieštarauja. Todėl bylos nagrinėjimo metu palikus mažametį M. A. gyventi su tėvu ir broliu jam įprastoje vietoje, taip pat bus užtikrintas glaudus brolių ryšys. Taigi prioritetiškai įvertinus vaiko interesus, kurie turi būti individualizuoti ir įvertinti optimalių gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažamečio M. A. gyvenamąją vietą laikinai nustatė su tėvu.

Atkreiptinas dėmesys, jog klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos šioje bylos stadijoje sprendžiamas tik kaip laikinoji apsaugos priemonė, preliminariai įvertinus šalių pateiktus įrodymus ir nesprendžiant ginčo iš esmės.

Teismas taip pat pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, jog šalys nesutaria ir konfliktuoja dėl bendravimo su mažamečiu M. A. tvarkos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šalims rekomenduota laikytis skyriuje aptartos bendravimo tvarkos: motinai bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį. Siekiant užkirsti kelią šalių konfliktams ir ginčams šiuo klausimu bei užtikrinti vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, teismo nuomone, būtų racionalu nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Nors tokio reikalavimo atsakovas nereiškė, tačiau teismas tokios kategorijos bylose, siekdamas prioritetiškai apsaugoti vaiko interesus, gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas.

Dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio fakto ir dydžio ginčo byloje nėra, todėl ši nutarties dalis, nutarties dalį dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo palikus nepakeistą, nerevizuotina.

Nurodytais motyvais konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, papildomai nustatant laikiną tėvų bendravimo su mažamečiu M. A. tvarką (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 190 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atskirąjį skundą atmetus, šios teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, papildomai, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, nustatant laikiną N. A. bendravimo su vaiku M. A. tvarką: nustatyti, jog kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, o nesant galimybių dėl vaiko arba motinos ligos ir kitų pateisinamų aplinkybių – antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, motina bendrauja su sūnumi nepertraukiamai nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val.

Atsakovui T. A. iš ieškovės N. A. priteisti 190 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.