Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. M. prašymą išaiškinti 2020-03-02 nuosprendžiu priteistos žalos kilmę ir 2023-07-14 nutarties, kuria A. M. buvo atleistas nuo minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal 2000 m. Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023-06-01)) laisvės atėmimu 2 metams, pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalies 7-8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, įpareigoti jį bausmės atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat buvo visiškai tenkinti civiliniai ieškiniai: iš A. M. priteista 142709,96 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 8489,56 Eur turtinės žalos ir 11313 Eur proceso išlaidų civilinei ieškovei UAB „B. A.“. 2023-03-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pirmosios instancijos nuosprendis pakeistas įskaitant nuteistojo laiką, išbūtą psichiatrinėje ligoninėje, į bausmės laiką; kitose dalyse nuosprendis nepakeistas.

Posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovai prašymą palaikė, prašė išaiškinti, kad nuosprendžiu priteista žala, dekriminalizavus veiką, už kurią nuteistas A. M., nėra nusikalstama veika padaryta žala. Advokato padėjėjas N. U. papildė, kad jo atstovaujamasis nepadarė nusikalstamos veikos, todėl ir civilinė atsakomybė turi kilti juridiniam asmeniui.

Prokurorė prašymą prašė atmesti, nes nuosprendžiu priteista žala pradėta išieškoti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalys 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925 (nuo 2023-06-01) neteko galios, t. y. šiose dalyse numatyta veika buvo dekriminalizuota.

Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Ši nuostata nurodyta Baudžiamajame kodekse, tačiau straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jis taikomas visiems, kam naujas įstatymas bet kokiu būdu palengvintų nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Akivaizdu, kad Baudžiamajame kodekse panaikinus straipsnį ar jo dalis, už kurias buvo nuteistas A. M., atsiranda tos pačios jo teisinę padėtį apibrėžiančios aplinkybės, kurios galiotų jo veikos padarymo metu, t.y. jo veika nebūtų laikoma nusikalstama, nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir apskritai, jo niekaip neliestų baudžiamasis persekiojimas, o turtinės žalos atlyginimo klausimas, esant juridinio asmens atstovo civilinės atsakomybės pagrindams, būtų sprendžiamas civiline tvarka.

Nuosprendyje, kuriuo buvo nuteistas A. M., sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, aiškiai nurodyti visi civilinės atsakomybės pagrindai (elementai), iš kurių – veika, pagrįsta tuo, kad priteista žala kilo dėl aplaidžių ir nusikalstamai nerūpestingų kaltinamojo veiksmų, ir dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ negali įvykdyti teismo sprendimo. Papildyta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kai civilinio ieškinio, priteisto iš juridinio asmens, išieškoti negalima dėl to, kad šis neturi turto, asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinę žalą, pagal BPK 109 straipsnį, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2004, Nr. 2K-215-303/2017 ir kt.).

Tai gi, sprendimas priteisti žalos atlyginimą iš A. M. tiesiogiai susijęs su jo nusikalstama veika. Šią veiką pripažinus ne nusikalstama, iš to kyla visos tos pačios pasekmės, kurios būtų taikomos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, t.y. sprendimo dėl žalos priteisimo priėmimo, metu: remiantis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis pirmosios instancijos teismas priimtų išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo – nutrauktų baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015), ir nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinį ieškinį paliktų nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Išaiškinti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-19-632/2020 iš A. M. priteista turtinė žala kilo dėl A. M. veiksmų, kurie, įsiteisėjus 2023-07-14 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarčiai, nuo pat žalos kilimo momento turi būti laikomi ne nusikalstamais, o civiliniu deliktu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.