Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.6; 2.8.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

2023 m. balandžio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. P. A. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo nemokamai pašalinti baldų trūkumus atmetimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iš esmės išspręsti tarp jo ir atsakovo R. P. A. kilusį vartojimo ginčą ir atmesti vartotojo R. P. A. reikalavimą įpareigoti ieškovą, kaip paslaugos teikėją, nemokamai pašalinti atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotų baldų trūkumus. Ieškinį grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisija, išnagrinėjusi atsakovo R. P. A. prašymą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo ieškovą nemokamai pašalinti nutarime nurodytus ieškovo pagamintų ir atsakovo bute sumontuotų baldų trūkumus (pakeisti vonios baldų lankstus, sureguliuoti miegamojo spintelės durelių aukštį, sumontuoti miegamosios spintos stumdomų durų fiksatorius, pašalinti svetainės spintos šerpetas, užtikrinti svetainės spintelės atverčiamo stalo fiksaciją horizontalioje padėtyje, sureguliuoti svetainės spintos fasadinių detalių aukščius ir gylius, padaryti svetainės spintos dešiniosios kraštinės duris lygias su šalia esančiomis, pašalinti virtuvės baldų stalviršio ir plokštės kraštų aštrias briaunas, sureguliuoti virtuvės baldų tarpus tarp fasadinių detalių, išcentruoti kriauklę, pašalinti virtuvės baldų pakabinamų spintelių šerpetas bei virš mikrobangų krosnelės esantį posvyrį, pašalinti baro stalviršio aštrias briaunas bei baro konstrukcijos posvyrį). Su tokiu vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu ieškovas nesutiko, todėl kreipėsi į teismą.

1.2. Ieškovo teigimu, atsakovo reikalavimai negali būti tenkinami dėl praleisto ieškinio senaties termino. Pasak ieškovo, baldai atsakovo bute buvo sumontuoti 2018 m. vasario mėnesį, todėl garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo šio momento. Apie baldų trūkumus ieškovui buvo pareikšta 2018 m. vasario 18 d. el. paštu, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos. Tai, kad atsakovas tik 2020 m. balandžio 8 d. išsiuntė ieškovui oficialią pretenziją, nesudaro pagrindo skaičiuoti ieškinio senatį nuo šios datos. Į Tarnybą atsakovas kreipėsi tik 2020 m. liepos 30 d., ieškinio senaties terminui jau pasibaigus.

1.3. Pasak ieškovo, nuo baldų sumontavimo galėjo atsirasti natūralus baldų susidėvėjimas. Lankstai buvo sudėti pagal atsakovo pageidavimą. Durelių ir vidaus plokščių spalva skiriasi, kadangi taip buvo sutarta su vartotoju, aštrių briaunų apdirbti mechaniniu būdu atsakovas neleido, durų sistema miegamojo spintoje buvo sumontuota pagal vartotojo pageidavimą. Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku pasiūlymą taisyti baldų trūkumus atmetė, prašė grąžinti sumokėtus pinigus, atlyginti padarytą žalą. Ieškovo vertinimu, atsakovas atsisako bendradarbiauti ir nesuteikia galimybės atlikti Komisijos nutarime nurodytus darbus. Ieškovo nuomone, Tarnybos nustatytas ginčo sprendimo būdas nėra tinkamiausias, jis užprogramuoja tolimesnius ginčus ateityje. Tokiu atveju turėtų būti sumažinta kaina už baldus. Nurodo, jog Tarnybos nurodytų baldų trūkumų šalinimo kaina sudarytų 310 Eur.

2. Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu telefonu, elektroniniais laiškais 2018 m. balandžio 5 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti korpusinius virtuvės, svetainės, prieškambario, miegamojo ir vonios baldus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 9 500 Eur. Ieškovui sumontavus baldus, atsakovas pastebėjo trūkumus, tačiau ieškovas nebendradarbiavo ir vengė trūkumus ištaisyti. Apie nekokybiškai sumontuotus baldus ieškovas buvo informuotas el. paštu 2018 m. balandžio 25 d., 2019 m. lapkričio 2 d., 2020 m. balandžio 8 d., gegužės 28 d., gegužės 30, 31 d., birželio 2, 7 d., taip pat ieškovui buvo siųstos SMS žinutės: 2018 m. gegužės 25 d., liepos 24, 27 d., rugpjūčio 9 d., birželio 10 d., rugsėjo 2, 18 d., 2019 m. spalio 28, 31 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. birželio 29 d., liepos 13, 21, 24 d. Nuo 2018 m. spalio 18 d. ieškovas ir jo siųsti žmonės atsakovo namuose lankėsi ne mažiau kaip 20 kartų, tačiau baldai iki galo nebuvo sutaisyti, o atsakovas negali jų naudoti pagal paskirtį. Tarnyba nutarimu patenkino atsakovo reikalavimą nemokamai pašalinti baldų trūkumus. Atsakovas mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Teigia, kad ieškovas baigė baldus montuoti ne anksčiau, kaip 2018 m. spalio 18 d., kai buvo išrašytas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, todėl įstatyme nustatytas 2 - jų metų garantinis terminas nėra praleistas. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atsakovo nuomone, jis turėtų būti atnaujintas dėl ieškovo nesąžiningumo, pažadų ir netinkamo baldų trūkumo šalinimo, vengimo atvykti, apgaulės. Atsakovas nesutiko, kad baldai natūraliai nusidėvėję. Be to teigia, kad ieškovas netinkamai įvertino gaminio taisymo kaštus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, vartotojo R. P. A. reikalavimą įpareigoti paslaugos tiekėją A. P. nemokamai pašalinti baldų trūkumus atmetė, priteisė iš atsakovo 1 406 Eur ieškovo naudai.

4. Teismas nustatė, kad atsakovo užsakymu ieškovas pagamino virtuvės, miegamojo bei vonios baldus ir 2018 m. vasario mėnesį sumontavo juos atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo vartojimo rangos teisiniais santykiais. Kadangi atsakovas į Tarnybą kreipėsi 2020 m. liepos 30 d., o per šį laikotarpį atsakovas reiškė ieškovui ne vieną pretenziją elektroniniais laiškais ar trumposiomis SMS žinutėmis, ieškovas ne kartą važiavo pas atsakovą taisyti nurodytų baldų trūkumų, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios atsakovo pretenzijos, t. y. 2018 m. vasario 18 d. Teismas laikė, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą dvejų metų senaties terminą. Teismo nuomone, atsakovo nurodytos priežastys nepagrindžia atsakovo delsimo kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Kadangi atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių, kliudžiusių jam kreiptis laiku savo pažeistų teisių gynimo, teismas padarė išvadą, jog atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teisinio pagrindo nėra.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad baldais buvo naudojamasi daugiau kaip trejus metus, teismas sprendė, jog dalis nurodytų trūkumų galėjo atsirasti ir naudojantis baldais. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2020 m. liepos 29 d. el. laiško turinio matyti, jog aštrių stalviršio briaunų, kurias nutarime Komisija įvardijo kaip taisytiną trūkumą, atsakovas ieškovui sutvarkyti neleido. Taip pat pažymėjo, kad nepateikta įrodymų, ar buvo sutarta sumontuoti į miegamojo spintą durų fiksatorius, dėl kokių lankstų įdėjimo buvo susitarta. Teismas sprendė, kad pagamintas gaminys iš esmės buvo tinkamos kokybės, tinkamas naudoti pagal paskirtį, o po trejų metų nustatyti neesminiai gaminio montavimo trūkumai ir nežymūs nukrypimai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – nemokamą baldų trūkumų šalinimą.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovui kreipusis dėl savo pažeistų teisių gynimo po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, ir ieškovui prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovą nemokamai pašalinti baldų trūkumus atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovas R. P. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir įpareigoti A. P. per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nemokamai pašalinti vertinimo išvadoje nurodytus baldų trūkumus (pakeisti vonios baldų lankstus, sureguliuoti miegamojo spintelės durelių aukštį, sumontuoti miegamosios spintos stumdomų durų fiksatorius, pašalinti svetainės spintos šerpetas, užtikrinti svetainės spintelės atverčiamo stalo fiksaciją horizontalioje padėtyje, sureguliuoti svetainės spintos fasadinių detalių aukščius ir gylius, padaryti svetainės spintos dešiniosios kraštinės duris lygiomis su šalia esančiomis, pašalinti virtuvės baldų stalviršio ir plokštės kraštų aštrias briaunas, sureguliuoti virtuvės baldų tarpus tarp fasadinių detalių, išcentruoti kriauklę, pašalinti virtuvės baldų pakabinamų spintelių šerpetas bei virš mikrobangų krosnelės esantį posvyrį, pašalinti baro stalviršio aštrias briaunas bei baro konstrukcijos posvyrį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovas ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliantas nurodė, jog ieškovas pradėjo montuoti baldus 2018 m. vasario mėn., tačiau buvo pamiršęs išpjauti spintos duris, montavimo metu sudaužė skalbimo mašinos bei džiovyklės baldo stiklines dureles, be to, stalo lankstai nelaikė stalo, svetainės spintos fasade buvo likę daug baltų plokščių, ne iki galo priklijuota baro stalviršio plokštė, nebaigtas reguliuoti virtuvės „Compact“ plokščių sujungimas, ne iki galo įmontuota apšvietimo lemputė virtuvėje, neišpjauta vonios kriauklės skylė pagal virtuvės kriauklę, nesumontuotos šaldytuvo grotelės, neprisuktas „Compact” virtuvėje ir kt. Pabrėžė, jog atsakovas baldais negalėjo naudotis pagal paskirtį, jie buvo su dideliais trūkumais, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas tiek el. paštu (mažiausiai 8 kartus), tiek SMS žinutėmis. Ieškovas bandė taisyti ginčo baldų trūkumus, 2018 spalio 18 d. įvyko ginčo baldų priėmimas – perdavimas. Atsakovas neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių Tarnyboje, kadangi neturėjo dokumentų liudijančių ginčo gaminio priėmimą – perdavimą bei sumokėjimą. Teismas nevertino, kad ieškovas nuolat žadėjo pašalinti trūkumus, bandė juos pašalinti ilgą laiką (iki 2018 m. spalio 18 d. ir vėliau), todėl tuo metu garantinis terminas negalėjo būti skaičiuojamas (CK 6.335 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, prieštarauja Tarnybos priimtam sprendimui nagrinėti šį ginčą. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kodėl teismas išnagrinėtą klausimą nagrinėja pakartotinai, kokiais argumentais panaikina Tarnybos sprendimą. Apelianto vertinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 18 d. ir apeliantas jo nepraleido, kadangi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 2020 m. liepos 30 d.

7.2. Teismas išsamiai neįvertino atsakovo argumentų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismas nevertino šalių elgesio ginčo metu, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra silpnesnioji šalis, o ieškovas - verslininkas. Atsakovas veikė pagal pakankamai apdairaus ir atsakingo asmens kriterijus, siekė išvengti teisminio ginčo, išlaidų, tikėjo ieškovo pažadais, bandė bendradarbiauti. Ieškovas bandė ištaisyti pagamintų baldų broką tik nagrinėjant ginčą Tarnyboje, tačiau tai atliko netinkamai. 2020 m. liepos 24 d. taisydamas baldus ieškovas sudaužė kriauklę, atsivežė pavojingas naudoti HPL plokštes, baldus padarė pavojingus naudoti, aštrius. Nuo 2018 m. spalio 18 d. ieškovas ar jo siųsti žmonės lankėsi ne mažiau nei 20 kartų atsakovo namuose pripažindamas, jog baldai neatitinka kokybės reikalavimų, tačiau baldai nėra sutaisyti. Jei teismas manytų, jog atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, jis privalėtų būti atnaujintas dėl ieškovo nesąžiningumo, pažadų ir netinkamo ginčo baldų trūkumo šalinimo, vengimo atvykti, apgaulės.

7.3. Teismas, spręsdamas dėl Tarnybos išvados pagrįstumo, situaciją vertino formaliai, neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, išsakė savo subjektyvų vertinimą. Teismo argumentą, kad tik po trejų metų nustatyti baldų trūkumai, apeliantas laiko nepagrįstu, kadangi atsakovas negalėjo įtakoti tarnybos darbo, apžiūros datos. Atsakovo įsitikinimu, visus trūkumus, broką ieškovas privalo šalinti, nepriklausomai, ar tai būtų esminis, ar neesminis trūkumas.

7.4. Tarnybos išvados įstatymo nustatyta tvarka, t. y. Administracinių bylų teisenos tvarka, ieškovas neginčijo, todėl jos kvestionuoti šioje byloje negali. Atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas. Ieškovas pripažįsta, kad ginčo baldai yra netinkami, tai pripažino ir Tarnyba, todėl teismo spendimo išvada, jog ieškovas neturi pareigos trūkumų pašalinti, nepagrįsta.

7.5. Atsakovas pateikė eksperto išvadą, kurioje nustatyta, kad trūkumų šalinimas kainuotų apie 4 585,75 Eur. Ši suma sudaro beveik pusę gaminio kainos. Tai patvirtina, kad nors trūkumai neesminiai, tačiau beveik visi ieškovo pagaminti baldai turi trūkumų, kurie turi būti šalinami. Teismo argumentai dėl natūralaus gaminio nusidėvėjimo yra nepagrįsti, prieštarauja eksperto išvadai ir joje nustatytiems faktams.

7.6. Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ieškovas reiškė tapačius reikalavimus, ieškovo atstovui bylos medžiaga buvo gerai žinoma, jis atstovavo viename teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nereikėjo analizuoti dokumentų, pasirengti bylos nagrinėjimui, nereikėjo specifinių žinių, todėl apelianto įsitikinimu, priteistos išlaidos yra per didelės.

8. Ieškovas A. P. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas painioja senaties ir garantijos terminą. Pasak ieškovo, nors pagal CK 6.662 straipsnio reikalavimus darbų priėmimas – perdavimas neįvyko, tačiau baldai atsakovo namuose buvo sumontuoti 2018 m. vasario mėnesį, todėl CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario mėnesio. Apeliantas atliktų darbų rezultato trūkumus nustatė ir juos elektroniniu laišku pareiškė 2018 m. vasario 18 d., todėl, vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalimis ir teismų praktika, vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos.

8.2. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jis negalėjo naudotis baldais pagal paskirtį, kadangi pats atsakovas 2018 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške trūkumus įvardijo kaip smulkius. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad baldai buvo naudojami pagal paskirtį. Ieškovo teigimu, garantijos terminas nebuvo sustojęs.

8.3. Teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu reikėtų atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovas prašomas visuomet atvykdavo sureguliuoti baldus ar atlikti kitus darbus. Atsakovas piktnaudžiavo ir nuolat reikalavo, kad būtų šalinami natūralaus nusidėvėjimo požymiai, perdaromi baldai pagal atsakovo užgaidas, kurios skyrėsi nuo pirminio šalių susitarimo.

8.4. Apelianto reikalavimas įpareigoti ieškovą ištaisyti Tarnybos išvadoje nurodytus trūkumus nepagrįstas. Tarnybos atlikto vertinimo metu buvo praėję daugiau nei 3 metai ir 4 mėnesiai. Akivaizdu, kad per šį laiką juose turėjo atsirasti natūralaus nusidėvėjimo žymės. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad visame bute yra matomas natūralus nusidėvėjimas, jo žymės yra ir balduose. Atsakovo teiginiai, kad baldai yra nesaugūs naudoti, nepagrįsti. Apeliantas darbų rezultato trūkumus pats įvardijo kaip smulkmenas, o ieškovas vyko pas vartotoją kelis kartus ir atliko visus jo prašomus darbus: pakeitė virtuvės kompaktus, stalviršį, prie viršutinių spintelių kompaktą, indaplovės ir svetainės dureles, svetainės spintelės du šonus, įdėjo virš indaplovės lentelę, sureguliavo dureles ir padarė naują barą. Paskutinį kartą ieškovas pas vartotoją atvyko 2020 m. liepos 29 d., tačiau atvykus vartotojas pats neleido atlikti visų darbų, kuriuos įvardijo kaip trūkumus.

8.5. Atsakovas atsisakė ginčą spręsti taikiai. Vartotojo elgesys, kuomet jis žinodamas, kad ieškovas atvyko iš Šiaulių į Vilnių, siekdamas išspręsti susidariusį ginčą, nesudarė jam galimybės patekti į butą ir apžiūrėti nurodomus defektus, turi būti vertinamas kaip nesąžiningas. Siekdamas įvykdyti Tarnybos nutarimą, nors ir laikė įvardytus trūkumus natūraliu nusidėvėjimu, ieškovas susisiekė su atsakovu, tačiau atsakovas neleido atvykti, kėlė papildomus reikalavimus, neleido atlikti dulkes keliančių darbų, išvežti baldų, nurodydamas, kad be baldų negali gyventi nei dienos. Pasak ieškovo, vartotojas atsisakė bendradarbiauti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad senaties terminas nepraleistas, turėtų būti pasirinktas kitas vartotojo teisių gynimo būdas, nustatant sumažintiną kainos dydį ir jį priteisiant iš ieškovo, kadangi atsakovas kelia nepagrįstus reikalavimus ir neleidžia ieškovui atlikti Tarnybos išvadoje nurodytų darbų. Ieškovas kreipėsi į UAB „Vibaltpega“, kuri pateikė atsakymą, jog viso baldų trūkumų šalinimo kaina sudarytų 310 Eur.

8.6. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisėtos ir pagrįstos. Be to, abiejų šalių išlaidos buvo panašios, todėl atsakovas nepagrįstai prašo jų dydį mažinti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašė atlyginti išlaidų, kurias patyrė iki ieškinio pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas vartotojo reikalavimas įpareigoti paslaugos tiekėją nemokamai pašalinti baldų trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal atsakovo užsakymą pagamino virtuvės, miegamojo, vonios baldus ir 2018 m. vasario mėnesį sumontavo juos atsakovo bute esančiame (duomenys neskelbtini). Rašytinės sutarties, kurioje būtų aptartos susitarimo sąlygos dėl darbo atlikimo ar apmokėjimo terminų šalys nesudarė. Po baldų sumontavimo atsakovas periodiškai reikalavo, kad ieškovas ištaisytų jo pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumus, o 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 10E-2049 patenkino vartotojo reikalavimą nemokamai pašalinti vertinimo išvadoje nurodytus baldų trūkumus (pakeisti vonios baldų lankstus, sureguliuoti miegamojo spintelės durelių aukštį, sumontuoti miegamosios spintos stumdomų durų fiksatorius, pašalinti svetainės spintos šerpetas, užtikrinti svetainės spintelės atverčiamo stalo fiksaciją horintaliojoje padėtyje, sureguliuoti svetainės spintos fasadinių detalių aukščius ir gylius, padaryti svetainės spintos dešiniosios kraštinės duris lygiomis su šalia esančiomis, pašalinti virtuvės baldų stalviršio ir plokštės kraštų aštrias briaunas, sureguliuoti virtuvės baldų tarpus tarp fasadinių detalių, išcentruoti kriauklę, pašalinti virtuvės baldų pakabinamų spintelių šerpetas bei virš mikrobangų krosnelės esantį posvyrį, pašalinti baro stalviršio aštrias briaunas bei baro konstrukcijos posvyrį). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išspręsti šalių ginčą iš esmės ir atmesti vartotojo atsakovo reikalavimą įpareigoti paslaugos teikėją ieškovą nemokamai pašalinti baldų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

12. Apeliantas, be kita ko, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2018 m. vasario 18 d. pirmoji atsakovo pretenzija po baldų sumontavimo laikytina ieškinio senaties termino pradžia, kad atsakovas praleido dvejų metų senaties terminą numatytą CK 6.666 straipsnio 2 dalyje ir termino atnaujinimui nėra pagrindo.

13. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo R. P. A. apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino garantinį terminą ir ieškinio senaties terminą, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas į Tarnybą kreipėsi ne dėl tų baldų trūkumų, kuriuos įvardijo elektroniniame laiške ieškovui 2018 m. vasario 18 d., t. y. iš karto po baldų sumontavimo, tačiau dėl visiškai kitų baldų trūkumų, nevertino fakto, kad byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovo pretenzijas dėl baldų trūkumų ieškovas pripažino, nuolat žadėjo baldus sutvarkyti ir tvarkė, o tokie veiksmai nutraukia ieškinio senaties terminą. Taip pat konstatavo, jog teismas apskritai neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymas neįtvirtina galimybės taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimu, kai atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia. Tik tas asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, turi teisę naudoti ieškinio senaties terminą kaip savo atsikirtimų pagrindą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių visumos, neatsižvelgė, kad ieškovas nepaneigė Tarnybos nustatytų baldų trūkumų, neįrodė, kad jie atsidaro dėl atsakovo kaltės, iš esmės juos pripažįsta ir tarėsi su atsakovų dėl jų pašalinimo. Konstatavęs, jog byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas negavo to, ką tikėjosi gauti pagal šalių sudarytą sutartį, sprendė, jog Tarnybos nustatyti trūkumai privalo būti pašalinti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas išaiškino, kad vartotojui pasirinkus kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, pardavėjas ar paslaugų teikėjas gali gintis nuo vartotojo reikalavimų ieškinio senatimi perkeldamas kilusio ginčo nagrinėjimą į teismą Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir reikalaudamas vartotojo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Pardavėjo ar paslaugų teikėjo prašymas taikyti vartotojo reikalavimams ieškinio senatį tokiu atveju turi būti vertinamas taip pat, kaip ir tuo atveju, jei vartotojo reikalavimai būtų buvę pareikšti tiesiogiai teisme, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, įrašytą į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą, laikantis VTAĮ nustatytų reikalavimų, ieškinio senaties terminą sustabdo (VTAĮ 291 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišsprendė klausimo, ar atsakovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, taip pat nepasisakė dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesant pagrindo atnaujinti atsakovui praleistą ieškinio senaties terminą (tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad atsakovas šį terminą praleido), o šie klausimai kasaciniame teisme negali būti išspręsti, nes jie susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, todėl panaikinęs skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kasacinis teismas bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

15. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.666 straipsnio 2 dalį, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).

16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje (20 punktas) nurodė, kad ieškinio senaties terminas negali būti tapatinamas su garantiniu terminu. Garantinis terminas – tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, kad perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje daiktų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus ir galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (CK 6.335, 6.664 straipsniai). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, išaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir subjektinė teisė. Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškiniams dėl daiktų arba paslaugų trūkumų pareikšti. Jeigu apie daikto arba paslaugos trūkumus gaminio įgijėjas nepareiškia per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta asmens atsakomybė už daikto arba paslaugos trūkumus. Tokiu atveju pareikštas ieškinys dėl daikto arba paslaugos trūkumų atmetamas dėl jo nepagrįstumo, o ne dėl ieškinio senaties pasibaigimo, nes ieškinio senaties termino eiga prasideda tik esant teisės pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2007).

18. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad ieškovas pagal atsakovo užsakymą pagamintus baldus atsakovo bute sumontavo 2018 m. vasario mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžia laikė atsakovo pretenziją, pareikštą 2018 m. vasario 18 d. Atsakovas 2018 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė „1. Reikia pripjaut kosmetinio staliuko kojas, ir pastumti jį po rozete. Šią akimirką jis ne vietoje. 2. Ar tarpas tarp stalviršio ir orkaitės turi toks būti? (nuotrauka „tarpas.jpg“). 3. Trūksta apačios (priešais duris („apac?ia priešais duris.jpg“)). 4. Pasigedome Blum lankstų (vonioje ir kitose spintelėse). 5. Virtuvinio apačia, kuri juda, o turėtų užsifiksuoti. 6. Blogai išpjauta virtuvės kriauklės skylė.“

19. 2020 m. balandžio 8 d., t. y. prieš kreipdamasis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, atsakovas R. P. A. ieškovui A. P. pateikė pretenziją, kurioje išvardino pagamintų baldų trūkumus: 1) baro defektai – išlinkusios baro šoninės bei dugno plokštės; blogas konstruktyvas; kreivai uždėtas stalviršis, skirtinguose baro galuose skirtingais atstumais išsikišęs stalviršis; neatsižvelgta į dizainerio brėžinį; 2) virtuvės baldų defektai – stalviršiai sudėti ne pagal brėžinį; apatinis stalviršis nekokybiškai suprojektuotas, lankstosi ties indaplove, trūksta sutvirtinimo; nukrito indaplovės išorinė plokštė; reikia perreguliuoti visas dureles; 3) svetainės spintos defektai – atsilupusi juostelė nuo durelių plokštės; blogas konstruktyvas; tvirtinimo varžtai padaryti iš išorės, kai galima juos paslėpti iš vidaus; sumontuotos netinkamos spalvos plokštės; reikia perreguliuoti visas dureles; stalo blogas konstruktyvas, išlikusi plokštė, lankstai neišlaiko paviršiaus; 4) vonios baldų defektai – netinkamai suskaičiuoti baldo matmenys pagal skalbimo mašinos bei džiovyklės dydį, uždarinėjant bei atidarinėjant dureles, remiasi stiklinių durų lankstai į džiovyklę bei skalbimo mašiną; 5) miegamojo spintos defektai – nėra spintos durų stabdžio; miegamojo spintelės defektai – blogai pritvirtintos plokštės, skirtingose vietose skirtingai išlenda plokštė iš už kitos plokštės.

20. Taigi šioje pretenzijoje bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime išvardinti trūkumai, kuriuos pašalinti įpareigotas ieškovas, nesutampa su 2018 m. vasario 18 d. pretenzijoje nurodytais baldų bei jų montavimo trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį terminą laikė ieškinio senaties termino pradžios momentu. Siekiant nustatyti, ar atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino, reikšminga nustatyti, kada atsakovas nustatė bei ieškovui pareiškė pretenziją dėl Tarnybai nurodytų baldų trūkumų.

21. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl baldų priėmimo-perdavimo momento 2018 m. spalio 18 d., kuomet, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, buvo sumokėti pinigai ir išrašytas kvitas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo teiginius, kad jis baldus sumontavo 2018 m. vasario mėnesį, t. y. atliko sumontuotų baldų perdavimą, pagrindžia 2018 m. vasario 21 d. socialiniame tinkle Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ įkelta nuotrauka, kurioje matyti atsakovo bute sumontuoti baldai. Aplinkybes, kad tuo metu jau buvo sumontuoti ne tik virtuvės baldai, patvirtina ir 2018 m. vasario 18 d. atsakovo elektroninis laiškas, kuriame minimi kosmetinio staliuko, vonios baldų, baldų prieš duris trūkumai, kuriuos atsakovas laikė smulkiais. Aplinkybė, kad šalys nepasirašė baldų priėmimo–perdavimo akto, savaime nereiškia, kad baldai faktiškai nebuvo perduoti 2018 m. vasario mėnesį. Taigi, vadovaujantis CK 6.666 straipsnio 2 dalimi, vėliausias momentas, iki kada atsakovas turėjo nustatyti ir pareikšti pretenziją ieškovui dėl baldų trūkumų, yra 2020 m. vasario mėnuo.

22. Kaip minėta, oficiali rašytinė pretenzija, kurioje išsamiai nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai ieškovui pateikta 2020 m. balandžio 8 d., tačiau įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuos trūkumus atsakovas nustatė bei dėl jų ieškovui reiškė pretenzijas ir anksčiau.

23. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dideli baldų trūkumai išaiškėjo 2018 m. lapkričio 13 d. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad 2018 m. lapkričio 12 d. buvo darytos virtuvės baldų, baro, taip pat vonios spintelės nuotraukos. Iš 2019 m. birželio-lapkričio mėnesių šalių susirašinėjimo galima spręsti, kad ieškovas apie šiuos trūkumus buvo informuotas ir žadėjo juos ištaisyti (2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovas ieškovui vėl rašė žinutes, klausdamas „Ar dar tvarkysi savo brokus, ar jau baigei“, o ieškovas siūlė skambinti jo nurodytam asmeniui (Ž.), kuris sutvarkys. Iš 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 28 d. žinučių turinio matyti, jog ieškovo minėtas asmuo turėjo sutvarkyti „kompaktą“, barą. Atsakymą, kad nurodytas asmuo žadėjo atvažiuoti pas atsakovą kitą savaitę, ieškovas pateikė ir 2019 m. spalio 31 d. Vėliau, 2019 m. lapkričio 2 d., 2019 m. lapkričio 4 d., ieškovas paprašė atsiųsti nuotraukas su baldų trūkumais ir informaciją apie atsakovo pageidavimus (raštu). Atsakovas nurodė, jog prisegė nuorodą, siūlė atsisiųsti jas per we.tl.; atsakovas nurodė, kad po ankstesnio sutvarkymo baras ir vėl kreivas, o po durelių sutvarkymo, skalbyklės dėžė nebuvo pradėta tvarkyti; vėlesnėse atsakovo žinutėse yra informacija, jog virtuvėje „hpl ne pagal brėžinį“ sudėta, supainioti ilgiai; reikia pusę baldų išardyti, pakeisti baltas plokštes į fasadines, perdaryti skalbyklės – džiovyklės baldą ir barą. Ieškovas, vienoje iš žinučių pažymėjo, kad baras bus sutvarkytas ir durelės pareguliuotos, pvc suklijuota).

24. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).

25. Taigi dėl paminėtų trūkumų 2018 m. lapkričio 12 d. prasidėjęs ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Atsakovo ieškovui 2020 m. balandžio 8 d. pareikšta pretenzija rodo, kad ieškovas trūkumų nebuvo ištaisęs, kas leistų spręsti apie iš naujo prasidėjusį ieškinio senaties terminą. Tačiau ieškovo 2020 m. liepos 29 d. elektroninis laiškas atsakovui patvirtina, jog po šios pretenzijos ieškovas vyko pas atsakovą bei atliko atitinkamus ginčo baldų trūkumų taisymo darbus. Ieškovas nurodė, jog buvo atvažiavęs kelis kartus (praeitas dienas) ir pakeitė virtuvės kompaktus, stalviršį, prie viršutinių spintelių kompaktą, indaplovės ir svetainės dureles, svetainės spintelės du šonus, įdėjo virš indaplovės lentelę, sureguliavo dureles ir padarė naują barą. Taip pat šiame laiške yra informacija, kad 2020 m. liepos 29 d. ieškovas pakeitė kriauklę ir kargo viršutinės spintelės lentelę; buvo likę prišveisti baro kompaktą (stalviršį) (stalviršio briaunos buvo aštrios), tačiau atsakovas neleido atlikti darbo dėl namuose kilsiančių dulkių.

26. Atsakovas į Tarnybą kreipėsi 2020 m. liepos 30 d. Pažymėtina, kad VTAĮ 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatytam kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, įrašytą į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą, laikantis VTAĮ nustatytų reikalavimų, ieškinio senaties terminą sustabdo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, pareikšdamas reikalavimus Tarnybai, ieškinio senaties termino nepraleido.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje reikšminga tai, jog Tarnybos atliktame vertinime kai kurie nustatyti trūkumai galimai atsirado ne po pirminių, o po ieškovo atliktų trūkumų ištaisymo darbų. Kaip minėta, ieškovas 2020 m. liepos 29 d., t. y. prieš pat atsakovo kreipimąsi į Tarnybą, rašytame el. laiške nurodė padaręs naują barą, keitė virtuvės stalviršį, kriauklę, kitus virtuvės, svetainės baldus, reguliavo dureles. Tarnybos nutarime nurodyti tokie šalintini trūkumai, kaip aštrios baro ir virtuvės baldų stalviršio bei plokštės kraštų aštrios briaunos, virtuvės baldų pakabinamų spintelių, svetainės spintos šerpetos ir kt. Pažymėtina ir tai, jog nors dėl konkrečių lankstų vonios spintelėje buvo nurodyta 2018 m. vasario 18 d. pretenzijoje, iš ieškinio turinio (10 punktas) matyti, kad ieškovas juos pakeitė. Todėl akivaizdu, kad šie trūkumai nėra tie patys.

28. Ieškovas be reikalavimo taikyti ieškinio senatį, reikalavimą grindė ir argumentais dėl Tarnybos 2021 m. liepos 12 d. Vertinimo išvados dalies nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagamintas gaminys iš esmės buvo tinkamos kokybės, tinkamas naudoti pagal paskirtį, o po trejų metų nustatyti neesminiai gaminio montavimo trūkumai ir nežymūs nukrypimai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – nemokamą baldų trūkumų šalinimą. Teismo vertinimu, dalis nurodytų trūkumų, pvz. nesureguliuotas durelių aukštis, atsiradęs baro konstrukcijos ar virš mikrobangų krosnelės esantis posvyris galėjo atsirasti ir naudojantis baldais. Apeliantas su tokia išvada nesutinka, teigia, jog atsakovas negalėjo įtakoti tarnybos darbo, apžiūros datos; be to, nors trūkumai nėra esminiai, kadangi nemažai trūkumų ieškovas pašalino, tai nereiškia, jog jie neturi būti šalinami. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai neatleidžia ieškovo nuo pareigos juos ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos nustatytus defektus laikė neesminiais, neturinčius įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį, tačiau nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prašydamas ieškovo pagal individualų užsakymą pagaminti baldus turėjo pagrįstą lūkestį, kad jie bus ne tik tinkamos kokybės ir tinkamos estetinės išvaizdos.

30. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, kt.).

31. Šiuo atveju, konkretūs ieškovo atliktų darbų (pagamintų bei sumontuotų baldų) trūkumai konstatuoti Tarnybos nutarime, kuris priimtas remiantis 2021 m. birželio 17 d. atliktu baldų vertinimu. Ieškinyje nurodęs, jog mechaniniai džiovykle?s ir skalbimo mašinos korpuso pažeidimai galėjo atsirasti po vartotojo reikalavimo pakeisti lankstus į jo išrinktus, ir kad vartotojas buvo įspėtas bei pats prisiėmė riziką, kad tokie pažeidimai remiantis į durelių lankstus galėjo atsirasti galimai ir dėl nelygių grindų arba nesureguliuotų skalbyklės ir džiovyklės kojelių, ieškovas konkrečių įrodymų dėl pažeidimų priežasties nenurodė ir nepateikė. Tai, kad vertinimo metu buvo praėję daugiau nei 3 metai ir 4 mėnesiai, ir per šį laiką balduose turėjo atsirasti natūralaus nusidėvėjimo žymės, naudojant baldus jų durelės galėjo išsireguliuoti, taip pat yra tik ieškovo nuomonė bei pasvarstymai. Įrodymais ieškovas nepagrindė ir teiginių, kad kriauklė buvo sumontuota tinkamai, aplinkybių apie susitarimą su vartotoju dėl miegamojo spintos durų sistemos. Tarnyba nustatė, jog dėl dešinėje spintos pusėje nesumontuotų durų padėties fiksatorių, vartotojo miegamojo kambario siena, darinėjant duris, pažeista mechaniškai – atsiradusios apvalios įdubos; tai miegamojo spintos trūkumas. Nors ieškovas teigia, kad stabdžių sistemos nebuvo brėžiniuose, akivaizdu, jog vartotojas neturi specialių žinių, todėl ši aplinkybė savaime nereiškia sutikimo ar juolab reikalavimo nemontuoti durų fiksatorių. Ieškovas, sutikdamas atlikti darbus nesudarius rašytinės sutarties, iš kurios aiškiai galima būtų nustatyti dėl ko yra susitarta, prisiėmė riziką dėl ateityje galinčių kilti pasekmių.

32. Taigi, ieškovas nepaneigė Tarnybos nutarimo (Gaminio vertinimo išvadoje) nustatytų baldų trūkumų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie nulemti natūralaus nusidėvėjimo arba atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, svarbu ir tai, kad ieškovas ne tik nurodo iš dalies sutinkantis su Tarnybos nustatytais baldų trūkumais, tačiau ir siekė įvykdyti Tarnybos įpareigojimą. Aplinkybės, kad šalims nepavyksta susitarti dėl sprendimo įvykdymo būdo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

33. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad turėtų būti pasirinktas kitas vartotojo teisių gynimo būdas, nustatant sumažintiną kainos dydį ir jį priteisiant iš ieškovo, kadangi atsakovas kelia nepagrįstus reikalavimus ir neleidžia ieškovui atlikti Tarnybos išvadoje nurodytų darbų. Kaip jau minėta, pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, būtent užsakovas turi savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl šios priežasties, ieškovo prašymas laikytinas nepagrįstu.

34. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių visumos, neatsižvelgė, kad ieškovas nepaneigė Tarnybos nustatytų baldų trūkumų, taip pat neįrodė, kad jie atsidaro dėl atsakovo kaltės, be to, netinkamai taikė senaties institutą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, todėl atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovo.

37. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio, taip pat kasacinės instancijos teisme patyrė – 1 391,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo R. P. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. P. A. atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) Eur pirmosios instancijos teisme ir 1 476,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme.