Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-211-739/2011 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui V. V. ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei N. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- N. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 0,8800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 300 Lt vertės, ½ dalį 1,2900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 850 Lt vertės, automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“, 500 Lt vertės, dujinę viryklę „Gorenje“, 500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 50 Lt vertės, skalbimo mašiną „Gorenje“, 500 Lt vertės, televizorių „Goldstar“, 100 Lt vertės, dulkių siurblį, 50 Lt vertės, vaizdo kamerą „Olimpic (duomenys neskelbtini) 572 Lt vertės, kompiuterį „Toshiba“, 475 Lt vertės, spausdintuvą, 200 Lt vertės, benzininę žoliapjovę, 800 Lt vertės, ir benzininį pjūklą „Husqvarna“, 1 500 Lt vertės, 15 kubinių metrų ąžuolinių malkų, 1 125 Lt vertės, iš viso 13 022 Lt vertės turtą;

- V. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 0,8300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500 Lt vertės, ½ dalį 1,2900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 850 Lt rinkos vertės, automobilį Volkswagen Pasat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, savos gamybos puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, 25 kubinių metrų malkų, 1 875 Lt vertės, šaldiklį „Snaigė“, 500 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį, 1 000 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą, 1 000 Lt vertės, prieškambario baldus, 400 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą, 1 500 Lt vertės, oro kompresorių, 300 Lt vertės, vandens šildytuvą, 300 Lt vertės, dušo kabiną, 1 125 Lt vertės, televizorių „Sony“, 425 Lt vertės, namų kino sistemą, 300 Lt vertės, suvirinimo aparatą, 675 Lt vertės, suvirinimo pusautomatį, 200 Lt vertės, medžio apdirbimo stakles, 700 Lt vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“, 1 500 Lt vertės, trimerį, 1 250 Lt vertės, kampinį šlifuoklį, 300 Lt vertės, grąžtą 250 Lt vertės, iš viso 20 450 Lt vertės turtą;

5) priteisė N. V. iš V. V. 3 714 Lt piniginę kompensaciją už jai natūrą atitekusią mažesnę bendro turto dalį ir 3 000 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, liudytojų G. Č., V. J., V. M., R. P. parodymais, konstatavo atsakovo neištikimybės ieškovei faktą, tai yra, kad apie 2010 m. gegužės – birželio mėnesį atsakovas susirado kitą moterį, dėl ko šalių santuoka iširo, o atsakovas pareikalavo, kad ieškovė išsikraustytų iš šalių namų – atsakovo motinos namo. Šį faktą iš dalies patvirtino ir pats ieškovas, pripažindamas, kad jis turi draugę, bei ieškovės pateikta nuotrauka, kurioje atsakovas nusifotografavo su kita moterimi. Atsakovui nepaneigus jo kaltės prezumpcijos bei neįrodžius, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė išgyveno dėl atsakovo neištikimybės ir šeimos iširimo, dėl to ji patyrė įtampą, stresą, pablogėjo jos psichinė būsena, atsinaujino ligos, todėl pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, ieškovė prarado namus, kuriuose gyveno nuo pat santuokos sudarymo. Tokiu būdu ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į santuokos trukmę, padarytos žalos pasekmes, į atsakovo kaltę, į atsakovo turtinę padėtį.

Nustatė, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 33 472 Lt vertės turtą. Nors turtas dalintinas lygiomis dalimis, natūra, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prarado namus, kuriuose nuo pat santuokos pradžios gyveno su atsakovu, neturi nuolatinio būsto, laikinai yra apsistojusi kitiems asmenims priklausančiame bute ir neturi kur pasidėti bei saugoti kilnojamąjį turtą bei įrenginius, kurie turi savo vietą ankstesniame šalių būste, priklausančiame atsakovo motinai, bei kuriais ilgą laiką naudojosi atsakovas, sprendė, jog ieškovei natūra priteisiamo turto dalis tenka mažesnė, o atsakovas turi kompensuoti ieškovės dalį pinigais. Dalindamas turtą teismas atsižvelgė į ieškovės siūlymą, nes atsakovas iš esmės jam neprieštarauja, tik ieškovei priteisė daugiau turto natūra, t. y. be jos prašomų priteisti daiktų, dar priteisė žoliapjovę, benzininį pjūklą, vaizdo kamerą ir spausdintuvą, nes ieškovė sutiko dėl žoliapjovės ir benzininio pjūklo jai priteisimo didesne kaina, be to, taip yra siekiama didesnę turto dalį padalinti natūra.

- panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl santuokos iširimo pripažįstant jį kaltu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;

- panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo;

- panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 3 714 Lt piniginės kompensacijos už ieškovei natūra atitekusią mažesnę turto dalį;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą.

Nurodo, kad sprendimas prieštarauja galiojančioms procesinės ir materialinės teisės normoms bei faktinėms šios bylos aplinkybėms, nes:

1. Teismas, pripažindamas atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, rėmėsi tik nuotrauka, kurioje jis nufotografuotas su moterimi, bei liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra prieštaringi, patvirtinti tik gandais. Teismas visai nekreipė dėmesio į tai, kad liudytoja V. M. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė iš atsakovo motinos namų išsikraustė draugų patariama į tų pačių draugų surastą butą. Taip pat neįvertino to fakto, kad ieškovė dar 2009-10-08 (iki tariamo atsakovo neištikimybės fakto nustatymo 2010 metų vasaros pradžioje) savo vardu AB „Ūkio bankas“ atidarė sąskaitą ir į ją įdėjo 1 400 eurų, kas rodo, jog ji jau 2009 metų rudenį slėpė šeimos lėšas, buvo nelojali, pažeidė pareigą vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo motinos A. V., kuri teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja, išsakytų argumentų, tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.

2. Teismas, neteisėtai nustatęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, neteisėtai priteisė ieškovei ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tokia sprendimo dalis pažeidžia CK 3.70 str. reikalavimus.

3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 3 714 Lt piniginę kompensaciją už jai natūra atitekusią mažesnę turto dalį. Ieškovė teismui nepateikė jokio dokumento, įrodančio bent kokio dalintino kilnojamojo turto vertę. Visos vertės nurodytos tik pagal ieškovės samprotavimus. Tokių įrodymų nepateikė ir jis, nes jų nėra. Be to, ieškovė visus jai reikalingus daiktus išsivežė dar iki teisminio proceso pradžios. Ieškovės paaiškinimai, kad jai kitų daiktų nėra kur pasidėti, nėra pagrindas priteisti iš atsakovo nurodytą piniginę kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus, jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, kurių pagrindu ieškovės N. V. ieškinį ir atsakovo V. V. priešieškinį tenkino iš dalies.

Apeliantas teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl santuokos iširimo, rėmėsi tik nuotrauka, kurioje jis nufotografuotas su moterimi, bei liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra prieštaringi. Mano, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, nes būtent ji išsikraustydama iš atsakovo motinos namų paliko šeimą. Santuoką nutraukus dėl ieškovės kaltės, kartu iš esmės turi būti išspręstas ir neturtinės žalos, padarytos santuokos nutraukimu, klausimas.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., byla Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl V. V. kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. P. D., byla Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, pastarajam susiradus kitą moterį. Dėl santuokos iširimo ji patyrė didžiulę įtampą, stresą, pablogėjo sveikata ir paūmėjo ligos. Iki santuokos iširimo šalys kartu gyveno atsakovo motinos namuose, tačiau atsakovui susiradus kitą moterį, jai buvo pasiūlyta išsikraustyti. Teismas, vadovaudamasis būtent įrodymų visetu – ieškovės paaiškinimais, liudytojų G. Č., V. J., V. M., R. P. paaiškinimais, pagrįstai konstatavo atsakovo neištikimybės ieškovei faktą, t. y., kad apie 2010 m. gegužės – birželio mėnesį atsakovas susirado kitą moterį, dėl ko šalių santuoka iširo, o atsakovas pareikalavo, kad ieškovė išsikraustytų iš šalių namų – atsakovo motinos namo. Šį faktą iš dalies patvirtino ir pats ieškovas, pripažindamas, kad jis turi draugę, bei ieškovės pateikta nuotrauka, kurioje atsakovas nusifotografavo su kita moterimi. Atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos bei neįrodė, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės pagrindžia ieškovės argumentus dėl apelianto netinkamo elgesio šeimoje ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Remdamasi nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, bylos duomenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, o nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, apelianto argumentai dėl, jo manymu, neteisėtai priteistos neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetami. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniais argumentais dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimu (5 000 Lt), todėl atskirai šiuo klausimu nebepasisako.

Apeliantas, nesutikdamas su piniginės kompensacijos ieškovei N. V. už jai natūra atitekusią mažesnę turto dalį priteisimu, teismui nepateikė jokių įrodymų dėl, jo manymu, netinkamai nustatytos kilnojamųjų daiktų vertės bei kokius daiktus teismas turėjo priteisti ieškovei ir kokius atsakovui. Priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas kilnojamųjų daiktų vertę nustatinėjo atsižvelgdamas į šalių nurodytas vertes. Kaip matyti, dėl kai kurių daiktų vertės ginčo tarp šalių net nebuvo, kitais atvejais, teismas vertę nustatė apskaičiuodamas jų vidutinę vertę tarp ieškovės nurodytos vertės ir atsakovo nurodytos vertės. Be to, pats V. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad įrodymų dėl turto vertės nepateikė ir jis. Teismas, šalims padalindamas turtą natūra ir vadovaudamasis tuo, kad įstatyme įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, atsižvelgė į tai, kad ieškovė prarado namus, kuriuose nuo pat santuokos pradžios gyveno su atsakovu, neturi nuolatinio būsto, laikinai yra apsistojusi kitiems asmenims priklausančiame bute ir neturi kur pasidėti bei saugoti kilnojamąjį turtą bei įrenginius, kurie turi savo vietą ankstesniame šalių būste, priklausančiame atsakovo motinai, bei kuriais ilgą laiką naudojosi atsakovas. Dalindamas turtą teismas atsižvelgė į ieškovės siūlymą, kuriam atsakovas iš esmės neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

2011-09-19 Panevėžio apygardos teisme gautas ieškovės N. V. paaiškinimas apie tai, kad 2011-09-03 atsakovas V. V. įsigijo ir savo vardu įregistravo automobilį Opel Zafira (rinkos vertė – 16 000 Lt). Prašė šį turtą padalinti, t. y. įgytą mašiną priteisti atsakovui, o ieškovei – pusę mašinos rinkos vertės. CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Tačiau tokia teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.). Teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju sutuoktinių turto padalijimo klausimas yra susijęs su jų tarpusavio turtinėmis teisėmis ir pareigomis byloje pareikštų reikalavimų padalyti bendrą turtą apimtimi. Kadangi abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą ieškovės nurodytų reikalavimų apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais, todėl pagrindo konstatuoti CPK 376 str. pažeidimą nėra. Pažymėtina, jog ieškovė dėl nurodyto automobilio Opel Zafira padalijimo apeliacinio skundo nepateikė, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Dėl paminėtų argumentų, apeliacinės instancijos teismas į šioje byloje šalims dalintiną turtą savo iniciatyva automobilio Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) neįtraukia.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) ieškovė N. V. sumokėjo 300 Lt (2011-07-01 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 628366). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo V. V. CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Iš atsakovo taip pat priteistina 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) (b. l. 166).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 4,05 Lt (keturis litus ir 5 centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).