- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-439/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00891-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „URBO KALNAS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-892-622/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „URBO KALNAS“ ieškinį atsakovui A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „URBO KALNAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „URBO KALNAS“ ir A. G. sudarytą sandorį dėl 87 200 Lt skolos grąžinimo, taip pat taikyti restituciją. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „URBO KALNAS“ grąžino 87 200 Lt sumą UAB „URBO KALNAS“ direktoriui A. G. pagal kasos išlaidų orderį PVZI Nr. 009041. Išmokėjimo pagrindas – skolos grąžinimas pagal tarp UAB „URBO KALNAS“ ir A. G. sudarytą paskolos sutartį. Dėl ginčijamo sandorio UAB „URBO KALNAS“ žymiai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai kitiems kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti. Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „URBO KALNAS“ kreditorių teisės. Sudarant ginčijamą sandorį UAB „URBO KALNAS“ buvo nemoki įmonė, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas jau buvo suėjęs. Buvo sumažintos kitų kreditorių galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus, o pirmenybė suteikta atsakovui. Nesant raštu įtvirtinto konkretaus paskolos grąžinimo termino, darytina išvada, kad UAB „URBO KALNAS“ sudaryti sandorį su A. G. neprivalėjo. Atsakovas, veikdamas kaip UAB „URBO KALNAS“ vadovas ir tuo pačiu metu kaip kreditorius, piktnaudžiavo savo teise reikalauti sandorio įvykdymo, taip kenkdamas kitų UAB „URBO KALNAS“ kreditorių interesams. Abi sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. UAB „URBO KALNAS“ ir atsakovas, kuris buvo UAB „URBO KALNAS“ direktorius ir akcininkas, sandorio sudarymo metu suprato sudaromo sandorio neigiamas pasekmes įmonės turtinei padėčiai ir kitų kreditorių interesams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas UAB „URBO KALNAS“ direktoriumi ir akcininku, suteikė UAB „URBO KALNAS“ apyvartinėms lėšoms 142 000 Lt paskolą, kuri jam buvo grąžinta dalimis nuo 2006 m. birželio 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Paskutinė 87 200 Lt dydžio įmoka buvo grąžinta 2009 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė UAB „URBO KALNAS“ bankroto bylą.
Teismas sprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina ieškovo teiginių, jog egzistuoja visos įstatymo numatytos sąlygos pripažinti paskolos grąžinimą negaliojančiu. Teismas pažymėjo, jog bankroto bylą UAB „URBO KALNAS“ Klaipėdos apygardos teismas iškėlė 2010 m. gegužės 31 d., o atsakovas šios bendrovės direktoriumi buvo iki 2009 m. gruodžio 7 d., kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė jį atšaukti iš einamų pareigų. Minėtame akcininkų susirinkime buvo paskirtas kitas UAB „URBO KALNAS“ direktorius, o susirinkimo pirmininkas, atsakydamas į atsakovo klausimą dėl tolimesnės bendrovės veiklos nurodė, kad nesiekia bendrovės likvidavimo. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas rėmėsi 2010 m. balandžio 25 d. finansinės ataskaitos duomenimis, įmonės direktoriaus paaiškinimais, kad įmonė neturi galimybių atkurti mokumo ir atsiskaityti su kreditoriais, nustatė, kad 2010 m. pirmą ketvirtį įmonė dirbo nuostolingai – patirti 13 663 Lt nuostoliai. Teismo nuomone, po atsakovo atleidimo iš UAB „URBO KALNAS“ direktoriaus pareigų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kai įmonė tapo nemoki, todėl negalima teigti, kad atsakovo atleidimo metu, o tuo labiau 2009 m. rugsėjį, kai atsakovui buvo grąžinta paskutinė skolos dalis, UAB „URBO KALNAS“ buvo nemokios būsenos.
Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nei dėl paskolos fakto, nei dėl jos dydžio nėra, bendrovės akcininkai toleravo praktiką, kad atsakovas skolino įmonei savo asmenines lėšas ir dalimis jas susigrąžindavo. 2009 m. gruodžio 7 d. UAB „URBO KALNAS“ visuotinis akcininkų susirinkimas ketino toliau tęsti bendrovės veiklą, skyrė naują direktorių ir bendrovės nemokumo klausimas tuo metu nekilo. Todėl, teismo nuomone, prieš tris mėnesius iki šio akcininkų susirinkimo atsakovo susigrąžinta paskutinė paskolos dalis (CK 6.873 str.) niekaip bendrovės kreditorių interesų nepažeidė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) BUAB „URBO KALNAS“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „URBO KALNAS“ ir A. G. sudarytą sandorį dėl 87 200 Lt skolos grąžinimo, priteisti iš atsakovo A. G. ieškovui BUAB „URBO KALNAS“ 87 200 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, jog neegzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Nesant raštu įtvirtinto konkretaus paskolos grąžinimo termino, darytina išvada, kad UAB „URBO KALNAS“ sudaryti sandorį su atsakovu A. G. neprivalėjo. Skola atsakovui galėjo būti grąžinama tik atsakovui pareikalavus. Reikalavimo UAB „URBO KALNAS“ grąžinti skolą atsakovas nereiškė. Teismas, konstatuodamas, jog sandoris nepažeidė UAB „URBO KALNAS“ kreditorių teisių, neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių. Teismo pozicija, kad UAB „URBO KALNAS“ buvo moki ir nebuvo pažeistos kreditorių teisės, yra nepagrįsta. Nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme. Šiuo atveju kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad UAB „URBO KALNAS“ būdama faktiškai nemoki suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių - atsakovui A. G., jam grąžindama 87 200 Lt skolą. 2009 m. rugsėjo mėnesį UAB „URBO KALNAS“ turtinė padėtis buvo itin sunki, įmonė buvo nemoki, todėl skolos grąžinimas atsakovui A. G. pažeidė kitų kreditorių interesus. Šiuo sandoriu UAB „URBO KALNAS“ žymiai pablogino savo finansinę padėtį, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos egzistavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 204/2012, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013, pateiktų išaiškinimų.Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, akcininku, o sudaryto sandorio metu netgi ir įmonės kasininku, vienintelis galėjo disponuoti įmonės lėšomis, jam buvo prieinama informacija apie įmonės finansinę būklę, todėl žinojo, kad UAB „URBO KALNAS“ kitų lėšų neturi ir ateityje tokio dydžio lėšomis nedisponuos, kad skolos susigrąžinimas neigiamai paveiks įmonės turtinę padėtį ir pažeis kitų kreditorių interesus. Esant tokioms aplinkybėms, pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo bankroto administratoriaus veiksmai (nesiėmimas priemonių, kad kuo greičiau jam būtų perduoti BUAB „URBO KALNAS“ dokumentai), turėjo būti vertinami kritiškai analizuojant klausimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Juo labiau, kad ieškovas nepateikė ir duomenų registracijos žurnalo, o ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai administratoriui buvo įteikti ne 2010 m. rugsėjo 28 d., o žymiai anksčiau. Paskolų susigrąžinimas atsakovui nebuvo susijęs su įmonės tyčiniu finansinės padėties bloginimu. Periodinėmis išmokomis įmonė grąžindavo paskolos davėjui jai suteiktas lėšas. Ši finansinė verslo praktika laikoma normalia ir visiškai nesusijusi su siekiu pabloginti įmonės finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo BUAB „URBO KALNAS“ atžvilgiu veikė kaip kreditorius, suteikęs 142 000 Lt dydžio paskolą įmonei. Tuo laikotarpiu, kuomet atsakovui buvo grąžinta paskutinė paskolintų pinigų dalis, įmonės finansinė padėtis buvo stabili, buvo planuojama tęsti jos veiklą, plėsti veiklos spektrą, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad susigrąžindamas paskolintus pinigus atsakovas pažeis įmonės ar jos kreditorių interesus. 2009 m. rugsėjo 1 d. dalies paskolos grąžinimas atsakovui buvo tinkamas UAB „URBO KALNAS“ prisiimtos prievolės įvykdymas, visiškai nesusijęs su finansinės įmonės padėties bloginimu, juo labiau, kad bylos duomenimis konstatuota bei Klaipėdos apygardos teismo skundžiamame sprendime pabrėžta, jog finansinis nestabilumas įmonėje pasireiškė tik 2010 m. pirmajame pusmetyje, t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui po paskolos atsakovui grąžinimo. Byloje konstatuota, kad įmonės finansinės padėties pablogėjimas buvo naujojo įmonės direktoriaus neprofesionalaus darbo pasekmė. Įmonės nestabilumas, nemokumas, negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais sietinas ne su paskolos grąžinimu atsakovui, o su naujojo direktoriaus veiksmais, kurių rezultatas - bankroto bylos iškėlimas įmonei. Nei faktinis, nei teisinis įmonės nemokumas 2009 m. rugsėjo mėn. konstatuotas nebuvo. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 7 d. atsakovas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų ir nauju įmonės direktoriumi paskirtas A. S.. Vienas iš įmonės visuotinio susirinkimo 2009 m. gruodžio 7 d. metu akcentuotų įmonės tikslų - veiklos skatinimas, plėtra, pajėgumo didinimas. Tokiu būdu konstatuoti, kad 2009 m. įmonė buvo nemoki, neturėjo galimybės plėsti veiklos ir buvo didelė bankroto tikimybė, nėra pagrindo. Be to, nuo paskolos gražinimo atsakovui ir bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos praėjo daugiau nei pusmetis. Bankrotą lėmė naujojo direktoriaus neprofesionalumas ir akcininkų priimtas sprendimas neparduoti vieno iš UAB „URBO KALNAS“ korpuso, nepagristas patalpų nuomos sutarties nutraukimas. Atsakovas per visą laikotarpį, kai ėjo BUAB „URBO KALNAS“ direktoriaus pareigas, veikė sąžiningai, vadovavosi teisės aktų nuostatomis, siekė gerinti įmonės padėtį, plėsti jos veiklą, teikė įmonei beprocentes paskolas, kad įmonė turėtų apyvartinių lėšų, neturėjo užslėptų tikslų ir ketinimų, įskaitant ir ginčijamą paskolos grąžinimą. Nors, vadovaujantis 2009 m. UAB „URBO KALNAS“ ataskaitomis, galima būtų teigti, kad įmonė turėjo spręstinų finansinių sunkumų, tačiau negalima konstatuoti, jog įmonė buvo nemoki. Bankroto byla jai buvo iškelta tik 2010 m. gegužės 31 d., kai UAB „URBO KALNAS“ direktoriumi jau buvo A. S. Atsakovo teigimu, įvertinus visas šias aplinkybes, jo nesąžiningumo faktas negali būti laikomas įrodytu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.
Atsakovas, būdamas UAB „URBO KALNAS“ direktoriumi ir akcininku (turinčiu 30 proc. akcijų), per 2005 m. sausio - 2008 m. gegužės mėn. laikotarpį dalimis pervedė į UAB „URBO KALNAS“ sąskaitą iš viso 142 200 Lt asmeninių lėšų (1 t. 57-59 b. l.). Ginčo dėl to, kad akcininko lėšos buvo suteiktos (skolinamos) įmonei, byloje nėra. Pinigai pagal įmonei suteiktas akcininko lėšas atsakovui buvo grąžinti tokia tvarka: 2006 m. birželio 29 d. - 5 000 Lt, 2006 m. gruodžio 27 d. - 33 000 Lt, 2009 m. liepos 31 d. - 17 000 Lt (atliktas įskaitymas), 2009 m. rugsėjo 1 d. - 87 200 Lt. Paskutinis UAB „URBO KALNAS“ skolos grąžinimas atsakovui buvo įformintas 2009 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderiu, serija PVZI Nr. 009041, kurį pasirašė vadovas (atsakovas), vyr. buhalteris, pinigus išdavė kasininkas (atsakovas) (1 t., 174 b. l.). Būtent šiuo kasos išlaidų orderiu įformintą sandorį dėl skolos grąžinimo, remdamasis actio Pauliana institutu ginčija ieškovas BUAB „URBO KALNAS“, atstovaujamas bankroto administratoriaus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neegzistuoja actio Pauliana sąlygos, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Actio Pauliana– specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog ieškinio reikalavimui pareikšti praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, jog ieškinio senatis yra praleista. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija pirmiausia įvertina teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškinio senatimi. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ieškinio senaties pradžia šiuo atveju laikytina 2010 m. rugsėjo 28 d., šią datą siedamas su UAB „URBO KALNAS“ dokumentų bankroto administratoriui perdavimo momentu. Ieškovas nurodo, jog tik gavęs dokumentus bankroto administratorius galėjo sužinoti apie tai, jog UAB „URBO KALNAS“ išmokėjo atsakovui 87 200 Lt sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinį teismui bankroto administratorius išsiuntė 2011 m. rugsėjo 28 d. (1 t., 17-19 b. l.), o įmonės dokumentus UAB „URBO KALNAS“ direktorius bankroto administratoriui perdavė 2010 m. rugsėjo 28 d. (1. 74-76 b. l.). Atsakovas nurodo, kad bankroto byla UAB „URBO KALNAS“ buvo iškelta 2010 m. gegužės 31 d., todėl administratoriaus veiksmai, perimant dokumentus tik 2010 m. rugsėjo 28 d., vertinti kritiškai, ypač sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties eigos pradžios. Visgi teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka, atsakovo teiginius dėl administratoriaus galėjimo apie ginčo sandorį sužinoti anksčiau vertindama kaip deklaratyvius, neparemtus objektyviais duomenimis. Atsakovas, teigdamas, jog bankroto administratorius turėjo apie ginčijamą sandorį sužinoti anksčiau nei 2010 m. rugsėjo 28 d., turi pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, jog administratorius turėjo galimybę perimti bankrutuojančios įmonės dokumentus anksčiau nei 2010 m. rugsėjo 28 d., jog sąmoningai būtų delsęs tai padaryti (perimti dokumentus). Be to, pagal ĮBĮ pareigą perduoti dokumentus turi bankrutuojančios įmonės direktorius. Pažymėtina ir tai, kad nors ĮBĮ nustatyta, jog, priėmus nutartį iškelti įmonės bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip penkiolikos dienų laikotarpį nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.), ši įstatymo nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taikylės ir nedaro šio termino priklausomo nuo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus iki teismo nustatyto laikotarpio pabaigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis laikotarpis skirtas ne ieškinio senaties termino eigos pradžiai apibrėžti, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, užkirstų kelią galimiems senųjų įmonės valdymo organų piktnaudžiavimams ir sudarytų pagrindą paskirtam administratoriui realiai perimti bankrutuojančios įmonės valdymą, užtikrintų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Minėta, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikšti buvęs praleistas.
Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas turėjo 87 200 Lt sumos dydžio skolinę prievolę atsakovui, tačiau byloje taip pat nėra ir duomenų, jog minėtos sumos išmokėjimo terminas buvo apibrėžtas konkrečia data, taip pat neįrodyta, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą reikalaudamas grąžinti skolintas lėšas, taip nustatydamas prievolės įvykdymo terminą (CK 6.873 str. 2 d.). Kadangi ieškovo prievolės grąžinti skolintas lėšas atsakovui terminas nebuvo apibrėžtas, o atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškė ieškovui reikalavimą susigrąžinti pinigus per trisdešimt dienų, todėl darytina išvada, jog atsakovas 2009 m. rugsėjo 1 d. grąžinti 87 200 Lt dydžio lėšas neprivalėjo.
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 87 200 Lt paskolos grąžinimas nepažeidė UAB „URBO KALNAS“ kreditorių teisių. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo pozicijai dėl pirmosios instancijos teismo išvados sprendžiant klausimą, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su atsakovu, kad teisinis ieškovo nemokumas konstatuotas 2010 m. gegužės 31 d. (teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d.). Tačiau nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. UAB „URBO KALNAS“ turėjo balanse apskaityto turto už 159 928 Lt (ilgalaikis ? 3 423 Lt, trumpalaikis ? 156 505 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 131 930 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ? 131 070 Lt. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės grynasis pelnas sudarė 18 271 Lt (1 t., 88 b. l.). 2009 m. gruodžio 7 d. balanso duomenimis UAB „URBO KALNAS“ turėjo turto už 51 050 Lt (ilgalaikis ? 892 Lt, trumpalaikis ? 50 158 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 154 882 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ? 154 882 Lt. Pagal 2009 m. gruodžio 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės grynieji nuostoliai sudarė 131 830 Lt (1 t., 93 b. l.). Taigi nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. ieškovo UAB URBO KALNAS turto sumažėjo 108 878 Lt suma, o įsipareigojimai padidėjo 22 952 Lt. 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „URBO KALNAS“ turėjo 95 173 Lt pinigų ir jų ekvivalentų, o pagal 2009 m. gruodžio 7 d. balansą pinigų ir jų ekvivalentų suma tesudarė 293 Lt. 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „URBO KALNAS“ baigiantis 2009 metams turėjo turto už 39 987 Lt (ilgalaikis ? 13 Lt, trumpalaikis ? 39 974 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 160 308 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ? 160 308 Lt. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą grynieji nuostoliai sudarė 148 319 Lt (1 t. 88 b. l.). Tokie aukščiau analizuotų UAB „URBO KALNAS“ finansinės atskaitomybės dokumentų (apskaitos balansų) duomenys aiškiai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „URBO KALNAS“ finansinė situacija buvo itin sunki ir egzistavo faktinis (ekonominis) įmonės nemokumas. Be to, nors atsakovas atsiliepime į apelianto skundą tvirtina, kad įmonės nestabilumas, negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais sietinas ne su skolintų lėšų grąžinimu atsakovui, o su naujojo direktoriaus veiksmais, kurių rezultatas ? bankroto bylos iškėlimas įmonei, tačiau byloje esančių duomenų pagrindu tokia išvada negali būti padaryta. Atsakovas iš UAB „URBO KALNAS“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2009 m. gruodžio 7 d., kitas įmonės vadovas paskirtas nuo 2009 m. gruodžio 8 d. (1 t., 86 b. l.). Pirmiau analizuotų ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. metinio balanso ir 2009 m. gruodžio 7 d. tarpinio balanso duomenys byloja apie tai, kad jau laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. įmonės turtinė padėtis buvo sunki ir pagrįstai sietina su faktinio nemokumo būsena. Nors nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmonės turto sumažėjo dar 11 063 Lt, o įsipareigojimai išaugo 5 426 Lt suma, tačiau šie pokyčiai nelaikytini esminiais, t. y. neduoda pagrindo teigti, kad tik šiuo laikotarpiu (2009 m. gruodžio 8 d. - 2010 m. gegužės 31 d.) UAB „URBO KALNAS“ turtinė padėtis tapo tokia, kuri galėtų būti prilyginama įmonės faktiniam nemokumui. Minėta, jog tokioje būklėje įmonė atsidūrė jau anksčiau. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo pozicija, jog įmonės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pablogėjo) tik paskyrus naują UAB „URBO KALNAS“ vadovą. Įmonės būsena, sietina su nemokumu, pasireiškė jau nuo 2008 m., o po 2009 m. gruodžio 7 d. įmonės turtinė padėtis tik toliau prastėjo, tačiau konstatuoti, jog būtent nuo šios datos įvyko esminis su turtinės padėties blogėjimu susijęs įmonės veiklos pokytis negalima.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris buvo ne tik UAB „URBO KALNAS“ kreditorius, tačiau ir įmonės vadovas, akcininkas, įmonei suteiktas lėšas susigrąžino 2009 m. rugsėjo 1 d., t. y. kai įmonė buvo faktiškai nemoki. UAB „URBO KALNAS“ finansinė padėtis bei įsipareigojimų kreditoriams dydis atsakovui, kuris tuo metu buvo įmonės vadovas ir akcininkas, turėjo būti žinomi, t. y. atsakovui turėjo būti ir buvo žinoma, kad įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, nes jos įsipareigojimai žymiai viršijo turimą turtą. Tokiu būdu ginčo sandoriu buvo atsiskaityta išskirtinai su vienu kreditoriumi, t. y. atsakovu A. G. ir taip sumažinta įmonės turto, į kurį gali būti nukreipti kitų kreditorių reikalavimai, vertė. Kaip jau minėta, UAB „URBO KALNAS“ 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo ir daugiau piniginius reikalavimus turėjusių kreditorių, bet su jais liko neatsiskaityta. Tą liudija ir BUAB „URBO KALNAS“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma, nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartyje sudarė 158 334,76 Lt (pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 51 948,19 Lt, antros eilės ? 38 799,81 Lt, trečios ? 67 586,76 Lt). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi BAUB „URBO KALNAS“ patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 158 239,81 Lt (pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai siekė 44 075,52 Lt, antros eilės ? 47 015,93 Lt, trečios ? 67 148,36 Lt) (teismų informacinėje sistemoje Liteko – duomenys iš BUAB „URBO KALNAS“ bankroto bylos Nr. B2-96-479/2014). Visos šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime pirmiau nustatytos aplinkybės įgalina daryti priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą, t. y. konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų UAB „URBO KALNAS“ kreditorių interesai.
Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas tarp juridinio asmens UAB „URBO KALNAS“ ir fizinio asmens A. G., kuris sandorio sudarymo metu buvo minėto juridinio asmens vadovas, šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CPK 6.67 straipsnio 3 punktą (skolininkas ? juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis).
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos sandoriui nuginčyti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas, t. y. pripažintinas negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 1 d. atliktas 87 200 Lt mokėjimas, grąžinant atsakovui paskolos lėšas, kurias šis buvo suteikęs kaip ieškovo akcininkas. Pripažinus ginčijamą pinigų išmokėjimą negaliojančiu, ieškovui iš atsakovo priteistina 87 200 Lt suma (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 1 d.), o atsakovas atitinkamai įgyja subjektinę teisę kreiptis į ieškovo bankroto administratorių dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ĮBĮ nustatyta tvarka.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas tenkintinas – vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo A. G. priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą grąžinti pinigų sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo 2012 m. sausio 19 d. (1 t., b. l. 26-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo ieškinys, kurio suma 87 200 Lt, apmokestintinas 2 616 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovo ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkinamas, ši mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovo bankroto administratorius advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme sumokėjo 700 Lt (1 t., 158-161). Taip pat byloje yra duomenys, jog ieškovas turėjo išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymu, t. y. 285 Lt antstolio būtinoms ir papildomoms išlaidoms apmokėti (2 t., 144 b. l.) Kadangi ieškinys tenkinamas, šios išlaidos (advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu susijusios išlaidos) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 str. 6 ir 8 p., 93 str., 98 str.). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „URBO KALNAS“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „URBO KALNAS“ 2009 m. rugsėjo 1 d. atliktą pinigų išmokėjimą atsakovui A. G., įformintą 2009 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderiu serija PVZI Nr. 009041 dėl skolos grąžinimo.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „URBO KALNAS“ (juridinio asmens kodas: 152763311) iš atsakovo A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 87 200 Lt (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius du šimtus litų).
Priteisti iš atsakovo A. G. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 87 200 Lt sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo 2012 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „URBO KALNAS“ (juridinio asmens kodas: 152763311) iš atsakovo A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 985 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2 616 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio.