Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-3305-1084/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
2YT-3305-1084/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01245-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Jasinskaitė
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
A. B., valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3305-1084/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01245-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant pareiškėjai A. Č.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Č. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. N. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėja teismui pateiktame patikslintame pareiškime nurodė, kad jos tėvai K. N. ir A. N. susituokė (duomenys neskelbtini) K. N. mirė (duomenys neskelbtini), o A. N. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams santuokoje gimė dvi dukros – A. Č. ir A. B., daugiau vaikų pareiškėjos tėvai neturėjo. Pareiškėja nurodė, jog po K. N. mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla po K. N. mirties neužvesta. K. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, tvartu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog po K. N. mirties paveldėjimo procedūrų nepradėjo, nes A. N. po sutuoktinio mirties toliau valdė, išlaikė ir prižiūrėjo likusį turtą kaip tikra savininkė iki pat savo mirties, ji sutuoktinį pergyveno 16 metų, sutuoktinių nekilnojamasis turtas įregistruotas pareiškėjos motinos vardu. A. N. po sutuoktinio mirties toliau gyveno jiems priklausiusiuose namuose, prižiūrėjo likusį turtą, jį valdė, rūpinosi namais kaip savo turtu, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu išreiškė savo kaip įpėdinės valią dėl palikimo priėmimo (b. l. 22–24).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė sutinkanti su pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 37).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 32–33).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Č. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad gyvendami santuokoje apie 1968 metus jos tėvai K. N. ir A. N. pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Po K. N. mirties sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiuose namuose ir toliau liko gyventi pareiškėjos motina A. N., kuri rūpinosi sutuoktiniams priklausiusiu turtu – prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius už elektros energiją, dirbo žemės sklypą. Minėtu turtu pareiškėjos motina rūpinosi kaip savo turtu iš karto po sutuoktinio mirties. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo A. N. po sutuoktinio mirties nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėjusi valdyti jo turtą. Dukros turto savininke laikė savo motiną, kuri ir po sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame name.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. B. M. parodė, kad buvo K. ir A. N. kaimynė, gyvenanti tame pačiame kaime, per keletą sodybų nuo pareiškėjos tėvų sodybos. Liudytoja nurodė, kad K. N. ir A. N. santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą, kitus statinius, kuriuose ir gyveno iki pat mirties. Mirus K. N., visu sutuoktinių turtu rūpinosi A. N. – prižiūrėjo namus, rūpinosi gėlėmis, darželiu. Sunkesnius darbus jai atlikti padėdavo anūkai, tačiau turto savininke buvo laikoma A. N.. A. N. palikimą sudariusiu turtu rūpinosi iš karto po K. N. mirties, po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno savo namuose, niekur nebuvo išsikrausčiusi gyventi, ji su turtu elgėsi kaip jo savininkė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra (b. l. 7, 16–17). A. N. (iki santuokos – Č.) ir K. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). A. N. ir K. N. gyveno ir savo gyvenamąsias vietas buvo deklaravę (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 27). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas apie K. N. valdą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), namų ūkio nare nurodyta A. N. (b. l. 12). A. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šie statiniai yra statyti K. N. ir A. N. santuokos metu ir laikytini jų bendrąja jungtine nuosavybe. K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9). Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure po K. N. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13). 2018 m. kovo 28 d. pareiškėjai A. Č. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, jog pareiškėja priėmė A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. N. po savo sutuoktinio K. N. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. po sutuoktinio K. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad A. N. iš karto po savo sutuoktinio K. N. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo, dirbo žemės sklypą, mokėjo mokesčius už tiekiamą elektros energiją. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir A. N. elgėsi su K. N. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo K. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. B. ir VĮ Turto bankas sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad A. N. po sutuoktinio K. N. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po K. N. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos parodymus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po K. N. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė A. N. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). A. N. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. po sutuoktinio K. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Č. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė