Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A., A. V. A., S. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po 2003 m. balandžio 1 d. J. A. mirties jo palikimą (faktiškai pradėdama jį valdyti) priėmė jo sutuoktinė L. M. A. (el. b. l. 3-4).

Pareiškėja nurodė, kad po J. A. mirties liko šis turtas: palikėjui kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai.

Pareiškėja po sutuoktinio mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Po palikėjo mirties atsiradusiu turtu pareiškėja rūpinasi, juo naudojasi, prižiūri ir moka mokesčius. Palikėjas turėjo du sūnus V. A. ir A. V. A. bei vieną vaikaitį S. A. (el. b. l. 14-16).

Suinteresuoti asmenys A. V. A., V. A. ir S. A. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. A. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po palikėjo mirties liko jam kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namų apyvokos daiktai (el b. l. 9-10, 13). Šis turtas įgytas pareiškėjos ir palikėjo santuokos metu. Byloje nėra duomenų, kad į šį turtą pretenduotų kiti paveldėtojai. Palikėjo vaikai V. A., A. V. A. ir vaikaitis S. A. nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu visiškai sutinka. Po palikėjo mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l 19). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja moka mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po pareiškėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėja), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš jų – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja, likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, nuo 2003 m. toliau mokėdama komunalinius mokesčius už butą (el. b. l. 7-8), priėmė palikimą faktiškai jį valdydama, todėl yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Suinteresuoti asmenys pareiškėjos palikimo priėmimo faktą po palikėjo mirties neginčija, patys į palikimo dalį nepretenduoja.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-267, 268-270, 270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2003 m. balandžio 1 d., mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.