Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-16 Kauno apylinkės teismo nutarimu P. N. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, padarymą buvo nubaustas subendrinta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. 2016-01-06 Kauno apygardos teismas nutartimi P. N. skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą.

2016-07-08 Kauno apylinkės teisme gautas P. N. prašymas, kuriuo prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad padaręs pažeidimą visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo, po paskirtos nuobaudos praėjo ne mažiau kaip pusė paskirto laiko, naujų pažeidimų nepadarė. Teisė vairuoti jam reikalinga, kad nuvykti į darbą ir mokymo įstaigą, taip pat šeimos narių poreikiams tenkinti. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Paskirtą baudą P. N. sumokėjo, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad jis naujų teisės pažeidimų nepadarė. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Aplinkybės, kad P. N. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, sumokėjo baudą, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra formaliosios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatytos sąlygos, tačiau jo atžvilgiu skiriant nuobaudą už pažeidimo padarymą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos su kuria vairuotojas yra susijęs) buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis, ir atsižvelgta į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei paskirta žymiai mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, tai yra vietoj sankcijoje numatyto 3 metų minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio paskirtas 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl pareiškėjui dar labiau sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia nuobauda taptų tik simboline. Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinius teisės pažeidimus.

P. N. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė. Esant nurodytoms aplinkybėms, jo prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.