- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-1-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06754-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo P. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-09-08, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, apvažiuodamas kitą stovintį automobilį, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir jį kliudė. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 126, 219.1, 222 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu P. N. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, ir nubaudė: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. - 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskyrė 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
P. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nesant administracinio nusižengimo subjektyvaus požymio (kaltės) sudėties, arba atleisti jį nuo 868 eurų baudos mokėjimo.
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė administracinį įstatymą ir iš esmės neištyrė bei neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą, nemotyvuotą ir akivaizdžiai per griežtą sprendimą. Apelianto teigimu, jis nesutinka su tuo, kad padarė pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. Jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, kontakto su kitu automobiliu nejuto, o kitų automobilių signalą suprato, jog jie jį įspėja dėl atsidariusių galinių automobilio durelių. Tai, kad jis nejuto kontakto patvirtina ir užfiksuotas pažeidimų pobūdis, apgadinimai rodo, kad smūgio nebuvo. Skunde pažymima, kad liudytojos A. J. parodymai yra nenuoseklūs, ji neįsidėmėjo automobilio markės, numerių ir asmens vairavusio automobilį. Taip pat jo kaltės nepatvirtina ir žalos padarymo aplinkybė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo aiškinimą posėdžio metu vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos įstaigoje prieš rašant jam paaiškinimą nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Teismas neįvertino to, kad jis į policiją atvyko iškarto po skambučio, neslėpė automobilio apgadinimų, tik po policijos skambučio sužinojo, kad apgadino kitą transporto priemonę. Taip pat apeliantas pažymi, kad transporto priemonė yra drausta privalomuoju draudimu, todėl tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos tikrai neturėjo.
Apeliantas pažymi, kad jis nėra teistas, bausta, yra ketvirto kurso studentas, rūpinasi tėvais, kurie gyvena toli nuo visuomeninio transporto, gauna tik minimalų darbo užmokestį, todėl paskirta bauda yra aiškiai neproporcingas ir per didelė. Paskirtos baudos dydis siekia beveik jo trijų mėnesinių atlyginimų sumą. Taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina jo padėtį ir apriboja susisiekimą su šeima, darbu bei studijomis. Skundo autorius pažymi, kad jo padarytas pažeidimas nėra pavojingas, padaryta žala siekia tik 100 eurų. Nors teismas taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatė vieneriems metams, tačiau skundo autoriaus nuomone, paminėtos aplinkybės leidžia jam neskirti jokios nuobaudos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuobauda P. N. paskirta teisingai, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
P. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo nekyla. Apeliantas ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojos parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. N. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.
Byloje nustatyta, kad P. N. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą transporto priemonės, bei nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. neigia, argumentuodamas tuo, jog nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu, o kitų automobilių signalus suprato kaip įspėjimą dėl atsidariusių automobilio durelių, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.
Apeliaciniame skunde keliama versija, kad kontakto tarp automobilių P. N. galėjo nepajusti dėl to, jog apgadinimai buvo braukiamojo pobūdžio bei, kad tuo metu prasidarė jo galinės automobilio durelės kur buvo sudėti muzikos instrumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimų mastą, tokį apelianto aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją ir atmeta kaip nepagrįsta. Pagal automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimų pobūdį, kontaktas nebuvo itin didelis, tačiau net ir darant prielaidą, kad garsas buvo pernelyg mažas, kad jį išgirsti sėdint automobilyje, bet nepajausti kontakto neįmanoma. Automobilio apgadinimai, vertinant juos vertybiniu aspektu, nėra žymūs, tačiau vertinant nustatytus automobilio apgadinimus, buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu - jie yra žymūs, ryškūs ir, todėl teismas sprendžia, kad tokio kontakto nejausti apeliantas negalėjo. Pažymima, kad versiją apie tai, jog apeliantui atsidarė galinės automobilio durelės pro kurias pradėjo slysti vežami muzikos instrumentai, P. N. iškėlė tik teisme. Be to, tokių aplinkybių nepatvirtino liudytoja A. J.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį P. N. aiškinimą vertino kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę,
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad P. N., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių apelianto veika teisingai kvalifikuota ir pagal ATPK 130 str. 1 d.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą P. N., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Tačiau apelianto netenkina ir tokia nuobauda ir jis prašo pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti administracinės nuobaudos - baudos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos A. T. nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą arba jos visiškai neskirti galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir paskyrė teisingą bei adekvačią padarytiems pažeidimams nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus nenustatė aplinkybių, kurios galėtų leisti P. N. neskirti baudos.
Apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir atleisti nuo piniginės baudos mokėjimo, grindžia tuo, kad sunkių pasekmių dėl jo pažeidimų nėra, automobilis apgadintas nežymiai bei atkreipia dėmesį į sunkią savo šeiminę bei materialinę padėtį. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojos parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 . numatytus pažeidimus. P. N. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. N. atžvilgiu nutraukti ar paskirti dar švelnesnę nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.