- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2742-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32888-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė D. M., Vilniaus teritorinė muitinė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės D. M. patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas suteikti galimybę skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis po 30 Eur per mėnesį; patvirtinti skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimo tvarką – po 30 Eur per mėnesį; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje tenkino, sustabdė išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr.12-835/15 iki įsiteisės teismo nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-40464-534/2015. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi pareiškėjos L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolės D. M. vykdomoje byloje Nr.0012/15/00835, atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomoje byloje Nr.12-835/15 iki bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą. Apeliantės teigimu, susiklostė situacija, kai tas pats prašymas yra išspręstas tos pačios instancijos teisme dviem skirtingomis nutartimis. 2015-09-17 nutartis yra įsiteisėjusi, todėl tas pats klausimas, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių neturėjo būti nagrinėjamas dar kartą, todėl 2015-09-24 nutartis naikintina. Pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nė viena iš CPK 144 str. 1 d. nustatytų sąlygų nėra tenkinama. CPK 626 str., 627 str. baigtiniu sąrašu įtvirtinti privalomi ir fakultatyvūs pagrindai vykdomajai bylai sustabdyti ar vykdymo veiksmams atidėti, tarp kurių nenustatyta nei antstolio teisė, nei pareiga, esant skolininko prašymui išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Be to skolininkė yra pateikusi pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jos reikalavimas sustabdyti išieškojimo veiksmus vertintinas, kaip siekis vykdomojo dokumento įvykdymą padaryti neįmanomu. Pažymėjo, jog 2015-09-07 iš skolininkės gaunamų pajamų buvo išskaityta ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 247,75 Eur, todėl akivaizdu, jog skolininkės pageidavimas mokėti įsiskolinimą po 30 Eur per mėnesį yra nesąžiningas išieškotojo atžvilgiu. Vadovaujantis teismų praktika tik išimtiniais atvejais taikoma laikinoji apsaugos priemonė – antstolio atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymas, kai yra pateikiamas skundas dėl antstolių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės vykdomojo dokumento įvykdymui, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia vykdomojo dokumento privalomumo principą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-39655-466/2015 pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolės D. M. vykdomojoje byloje atmetė, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartis nėra teisėta. Vilniaus teritorinė muitinė nėra pateikusi jokio prašymo išdėstyti skolos mokėjimą vykdomojoje byloje. Priešingai, L. M. ATPK 313 str. numatytais terminais nepateikus prašymo išdėstyti baudos mokėjimo dalimis ir nesumokėjus paskirtos baudos ATPK numatyta tvarka, Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į antstolį, turėdama pagrįstus lūkesčius, jog kreditoriniam reikalavimui patenkinti antstolis panaudos visas įstatyme numatytas priemones. Vilniaus teritorinė muitinė nekėlė reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi L. M. reikalavimas nėra pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas. Teismas, priimdamas 2015-09-24 nutartį, nenurodė jokių motyvų dėl būtinybės sustabdyti išieškojimą, o tai remiantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Be to 2015-10-13 nutartimi atmestas pareiškėjos L. M. skundas ir panaikinta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr.12-835/15 iki įsiteisės teismo nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).
Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės D. M. veiksmų prašydama panaikinti antstolės D. M. patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas suteikti galimybę skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis po 30 Eur per mėnesį. Skundo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju vertintina, jog pareiškėja, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu t.y. nepagrindė bei neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nenurodė, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės padėtų užtikrinti nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo, įvykdymą. Todėl iš esmės nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio (pareiškimo ar skundo) tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas. Teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenimis nustatyta, kad L. M. prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00835, buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartimi, kuria prašymas atmestas, minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė išieškojimo vykdymo veiksmus iki nutarties įsiteisėjimo. 2015-10-13 nutartimi teismas išnagrinėjęs pareiškėjos L. M. skundą, jį atmetė, panaikino 2015-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomoje byloje Nr.12-835/15. Nors minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi (neperžiūrėta apeliacine tvarka), ši aplinkybė taip pat prisideda prie nuomonės susiformavimo, jog pareiškėja neįrodė skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo. Taigi nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis.
Teismas taip pat pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. CPK 18 str. reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas vykdymo procese gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo) užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju stabdyti vykdymo veiksmų, pareiškėjai skundžiant antstolės patvarkymą dėl skolos išdėstymo tvarkos, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog nepagrįstai sustabdžius įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą, būtų paneigtas teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principas (CPK18 str.), taip pat prieštarautų ir bendriems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK1.5 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos L. M. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0012/15/00835.