Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1197-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
2A-1197-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23104-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Teltonika“
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1197-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23104-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 18.2.1; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30067-852/2013 pagal ieškovo UAB „Teltonika“ ieškinį atsakovui M. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2013-06-11 sprendimu Nr. DGKS-2103 nusprendė pareiškėjo M. S. prašymą tenkinti: išieškoti M. S. naudai iš atsakovo UAB „Teltonika“ neišmokėto priedo prie 2013 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo užmokesčio dalį – 4 837,04 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Teltonika“ ieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2013-06-11 sprendimą Nr. DGKS-2103 ir pareiškėjo M. S. prašymą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Teltonika“ dirbo eksporto vadybininku, darbo užmokestis su atsakovu buvo sulygtas 2008-06-16 darbo sutartyje. 2012-07-16 buvo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas, kurio darbdavys įsipareigojo mokėti atsakovui 850 Lt darbo užmokestį per mėnesį, bet ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų atlyginimą, o už gerus darbo rezultatus gali būti mokama kintama premijinė dalis, kuri kiekvieną mėnesį tvirtinama atskiru generalinio direktoriaus įsakymu. Pagal eksporto vadybininko pareiginius nuostatus, su kuriais atsakovas buvo supažindintas 2012-01-27, vadybininkas įsipareigoja kas mėnesį pasiekti 50 000 Lt apyvartą, atlikti 20 sėkmingų darbų per dieną ir surasti 5 naujus klientus per savaitę. Pagal UAB „Teltonika“ duomenis, iš esamų 100 įmonės pardavimų padalinio darbuotojų 70 procentų kas mėnesį pasiekia 50 000 Lt apyvartą, o 25 procentų darbuotojų pasiekia daugiau nei 100 000 Lt apyvartą. Atsakovas 2013 m. sausio mėn. atliko pardavimų 6 670 Lt, vasario mėn. – 2 521 Lt, kovo mėn. – 11 998 Lt sumai. Lyginant su 2012 m. IV ketvirčiu, atsakovas spalio mėn. atliko pardavimų 111 300 Lt, lapkričio mėn. – 63 380 Lt, gruodžio mėn. – 14 4810 Lt sumai. Vadybininkams nustatyta užduotis nėra per didelė ar neįmanoma. Atsakovas ją nesunkiai įvykdydavo ir ženkliai viršydavo. Atsižvelgiant į 2013 m. I ketvirčio darbo rezultatus, kurie yra 15 kartų mažesni, ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas atmestinai žiūrėjo į darbą ir visiškai nesistengė įvykdyti vadybininkams nustatytos užduoties ir nereagavo į dėl to reiškiamas pastabas. Pagal UAB „Teltonika“ generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymą Nr. TV/10-171 „Dėl vadybininkų tvarkos taisyklių nustatymo“, kuris nustato vadybininkų darbo ir priedų skaičiavimo tvarką, yra numatytas lojalumo koeficientas, kuris gali būti 0 arba 1. Apskaičiuojant priedus, visi rodiklių koeficientai dauginami iš lojalumo koeficiento. Pagal taisykles lojalumo koeficientas tampa nuliniu, kai vadybininkas piktybiškai nesilaiko nustatytų taisyklių ir nereaguoja į vadovo pastabas. Įmonės motyvacinė sistema nustatyta atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio pasiekimus ir einamo laikotarpio rezultatus, užtikrinant vadybininkų nuolatinį suinteresuotumą ir pastangas. Kintama premijinė dalis nėra garantuota anksčiau atliktų pardavimų procentinė suma, kuri besąlygiškai priklauso darbuotojui. Traktuojant, kad vadybininkas mėnesio pirmą dieną atlikęs pardavimą už 50 000 (150 000) Lt likusią mėnesio (ketvirčio) dalį gali nieko nedirbti, motyvacinė sistema praranda prasmę ir logiką. Atsižvelgiant į paskutinių mėnesių rezultatus ir pareiginiuose nuostatuose numatytų rezultatų nevykdymą, atsakovui galėjo būti mokama tik minimali mėnesinė alga, tačiau kaip darbuotojui, kuris įmonėje pradirbo daugiau nei 4 metus, nors ir nevykdant pardavimų normos, generalinis direktorius nusprendė skirti sausio ir vasario mėn. po 50 proc. priedo, t. y. nusprendė duoti šansą pasitaisyti, manydamas, kad atsiradusios problemos yra laikinos, tačiau trečią mėnesį neįvykdžius pardavimų normos, priedo nuspręsta neskirti. 2012-12-21 įvykusio įmonės darbuotojų susirinkimo metu priedų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka iš esmės nepasikeitė, ji buvo patikslinta, darbuotojų atlyginimas nesumažėjo, lojalumo koeficiento taikymo sąlygos nesikeitė. Sumažėjusio atlyginimo priežastis buvo ne dėl pasikeitusios tvarkos, o dėl atsakovo netinkamai vykdomų pareigų. UAB „Teltonika“ apskaičiuodama ir išmokėdama darbo užmokestį, laikėsi darbo sutarties ir nustatytos priedų mokėjimo tvarkos.

Atsakovas M. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė palikti galioti Komisijos 2013-06-11 sprendimą Nr. DGKS-2103. Nurodė, kad dirbo UAB „Teltonika“ vadybininku ir darbo užmokestis jam buvo mokamas už siektus ketvirčio rezultatus, kuris būdavo išmokamas per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Ginčas kilo dėl to, kad jis nesutiko su jam išmokėtu darbo užmokesčiu už 2012 metų IV ketvirtį. Už šio laikotarpio rezultatus darbo užmokestis turėjo būti išmokamas 2013 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Pagal 2012 metais įmonėje galiojusią vidinę tvarką, kuri buvo nustatyta generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymu „Dėl vadybininkų darbo tvarkos taisyklių nustatymo“ Nr. TV/10-171, jam turėjo būti išmokėti 3,5% nuo jo atliktos apyvartos (viso apyvarta 319 490 Lt) bei skaičiuojamas 5% apyvartos priedas. Taigi, vasario, kovo bei balandžio mėnesiais atsakovui turėjo būti išmokama po 3 913 Lt. Išmokėtas darbo užmokestis už 2012 metų IV ketvirčio rezultatus neatitiko įmonės vidiniuose įsakymuose numatytų sąlygų. UAB „Teltonika“ 2012-12-21 vykusio darbuotojų susirinkimo metu buvo pristatyta nauja motyvacinė sistema, kuri numatė, kad nuo 2013 m. sausio mėn. įsigalios nauja motyvacinė sistema. Atsakovas teigė, kad 2012 metų spalio mėn. atliko pardavimų už 111 300 Lt, lapkričio mėn. už 63 380 Lt, gruodžio mėn. už 144 810 Lt. Atsakovo 2012 metų IV ketvirčio vieno mėnesio vidurkis yra 106 496 Lt, todėl jam turėjo būti taikomas priedų skaičiavimas pagal 2010-12-30 įsakymą Nr. TV/10-171. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis atmestinai žiūrėjo į darbą, nesistengė vykdyti vadybininkams nustatytos užduoties bei nereagavo į dėl to reiškiamas pastabas, nes ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo ar kitų darbo statistikos rezultatų, kurie galėtų patvirtinti šiuos teiginius. Atsakovo darbo rezultatai nukrito, nes I ketvirčio eigoje (apie vasario mėn. vidurį) buvo atimta didelė dalis pastoviai perkančių klientų, kurie buvo pasirašę sutartis, be jokio paaiškinimo ar aiškios priežasties. Visa vadybininko apyvarta yra generuojama iš pardavimų jam priskirtiems klientams, nuo ko tiesiogiai priklauso vadybininko darbo užmokestis bei priedai. Klientai buvo atimti todėl, kad atsakovas nesutiko važiuoti į komandiruotę (parodą Cebit) į Vokietiją, nenorėdamas pasirašytinai įsipareigoti įmonei dirbti ten ateinančius metus. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad 2012-12-21 įvykusio įmonės darbuotojų susirinkimo metu priedų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka iš esmės nepasikeitė, nes susirinkimo protokole yra ne kartą paminėta, jog 2013 m. įsigalios nauja motyvacinė sistema, kuri sudaryta atsižvelgiant į pardavimų algų sistemą. Pagal 2012 metais galiojusią vidinę įmonės tvarką (UAB „Teltonika“ generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymas „Dėl vadybininkų darbo tvarkos taisyklių nustatymo“ Nr. TV/10-171) nėra užsimenama apie tai, jog priedai gali būti mokami, o atvirkščiai, yra pabrėžiama, jog įvykdžius tam tikras sąlygas, vadybininkas priedus gaus. Vadovaujantis minėtu UAB „Teltonika“ generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymu, skaičiuojant vadybininkui priedus yra netikslinga painioti vadybininko rezultatus už 2012 m. IV ketvirtį ir 2013m. I ketvirtį, kas faktiškai buvo padaryta, t. y. ieškovas sumokėjo atsakovui darbo užmokestį remdamasis 2012-12-21 įmonės darbuotojų susirinkime išdėstytomis sąlygomis. Iš esmės ginčas byloje vyksta dėl to, ar 2010-12-30 įsakymu Nr. TV/10-171 ieškovo nustatyta darbo užmokesčio tvarka traktuotina kaip skatinimo priemonė ar kaip atlyginimo dalis Darbo kodekso (toliau – DK) 186 straipsnio prasme. Atsakovui mokėtina alga nėra laikytina skatinimo priemone, todėl ieškovas neturi teisės jos mokėti savo nuožiūra. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovui nuo 2012-12-21 taikytina nauja atlyginimo mokėjimo sistema. Susidaro tokia faktinė situacija, kuomet iki naujos motyvacinės sistemos priėmimo atlyginimas buvo skaičiuojamas vienaip, po naujos motyvacinės sistemos įdiegimo atlyginimas skaičiuojamas atsižvelgiant į papildomus kriterijus. Atsakovas iki naujos motyvacinės sistemos priėmimo turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą už ateinantį ketvirtį pagal senąją tvarką, tačiau ieškovui pakeitus motyvacinę sistemą, pagal naują motyvacinę sistemą atsakovas nebeteko teisės į atlyginimą, skaičiuotiną pagal senąją tvarką, todėl ieškovas, priimdamas naują motyvacinę sistemą, ją taikė retrospektyviai, t. y. už praėjusį laikotarpį, o tai reiškia, kad ieškovas pažeidė konstitucinį teisės principą – įstatymas atgal negalioja. Ieškovas nedalyvavo nei viename iš trijų darbo ginčų komisijos posėdžių, taip reikšdamas abejingumą ikiteisminiam ginčo nagrinėjimui, kuris nereikalavo papildomų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-31 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti – Komisijos 2013-06-11 sprendimą Nr. DGKS-2103 panaikinti ir pareiškėjo M. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ginčo esmę sudaro tai, ar darbuotojui M. S. pagrįstai nebuvo skirta (buvo skirta ne visa) premija 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ginčo objektu esantis priedas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas sudėtine darbo užmokesčio dalimi, kurios atsakovas galėtų reikalauti remiantis įstatymu ar darbo sutartimi. Darbo sutartyje (jos 3 punkte) nėra įtvirtinta darbuotojo teisė gauti premiją, t. y. tokį priedą, kuris pagal Lietuvos teismų praktiką laikomas darbo užmokesčio sudėtine dalimi. Darbo sutartyje netgi nurodyta, jog tai yra „premija“, o ne „priedas“, kuri be to – neprivalo būti mokama, bet „gali būti“ mokama. Darbo sutartyje nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokiais atvejais ir kokio dydžio premija darbuotojui gali būti skiriama. Iš darbo sutarties 3 punkto turinio yra aišku, kad premijos mokėjimas yra skirtas skatinti darbuotoją ir kad jos mokėjimas priklauso nuo darbdavio valios skirti premiją ar ne. Tai, kad darbdavys, nustatydamas premiją, vadovavosi savo nustatyta tvarka, niekaip nepagrindžia darbuotojo teisės reikalauti, kad darbdavys ir toliau laikytųsi tos tvarkos ir premiją už 2013 m. sausio – kovo mėnesius skaičiuotų pagal generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymu Nr. TV/10-171 patvirtintą tvarką. Atsakovo premijos apskaičiavimas darbo sutartyje nėra susietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad darbdavys turi laikytis savo nustatytos premijos skaičiavimo tvarkos, o jos nesilaikydamas pažeidžia sutartinius įsipareigojimus darbuotojui ir jo teisėtus lūkesčius. Teismas vertino, kad darbdavio sprendimas, susijęs su premijos dydžio nustatymu atsakovui už 2013 m. sausio – kovo mėnesius, neprieštarauja darbo įstatymams, šalių susitarimams, yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas (apeliantas) M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Teismas, vertindamas, ar atitinkamas priedas, esantis šios civilinės bylos ginčo objektu, laikytinas darbo užmokesčio dalimi DK 186 straipsnio prasme ar skatinimo priemone DK 233 straipsnio prasme, turėjo paisyti sutarčių aiškinimo taisyklių, tačiau konkrečioje situacijoje konstatuodamas atitinkamas faktines aplinkybes, vadovavosi išimtinai lingvistinėmis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties nuostatų formuluotėmis, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus sudarant darbo sutartį (ir jos pakeitimus), atitinkamai į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei faktiškai tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismas nukrypo nuo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniuose nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas neatsižvelgė į tarp šalių faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius ir mokamos premijos/priedo periodiškumą, jo apskaičiavimo taisyklių įtvirtinimą lokaliniuose (visiems darbuotojams ir darbdaviui privalomuose) teisės aktuose. Ieškovo generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymu buvo patvirtintos visiems UAB „Teltonika“ vadybininkams, jų asistentams ir eksporto vadybininko asistentams taikytinos darbo tvarkos taisyklės, kuriose buvo nustatytas minėtų darbuotojų fiksuotas bazinis darbo užmokestis ir papildomos darbo užmokesčio dalies (bonusų ir apyvartos priedo) apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarka pagal atitinkamus kiekvieno iš darbuotojų per ketvirtį pasiektus rodiklius. Atsakovui mokėtas ir mokėtinas priedas, darbo sutartyje įvardytas kaip „kintama premijinė dalis“, buvo ir yra darbo užmokesčio dalis, t. y. ginčo priedas/premija buvo ne išimtinis darbdavio nuožiūra darbuotojui skiriamas paskatinimas, o sistemingas, tam tikrais periodais mokamas užmokestis, atsižvelgiant į darbuotojo darbo rezultatus (pardavimų apyvartą). Jeigu šalys būtų sutarusios, kad atsakovas nuolat gauna tik darbo sutarties 3 punkte numatytą fiksuotą Vyriausybės nustatytą MMA, atsakovas nebūtų sutikęs dirbti. Teismas neatsižvelgė į faktinį šalių susitarimą atsakovui kas mėnesį gauti tiek pagrindinę fiksuotą darbo užmokesčio dalį, tiek pagal lokalinį teisės aktą nustatyta tvarka apskaičiuotą papildomą kintamą darbo užmokesčio dalį. Faktinis susitarimas neatitiko darbo sutarties 3 punkte įtvirtintos sąlygos ir suponuoja išvadą dėl netinkamos darbo sutarties sąlygų įforminimo iš darbdavio pusės.

2. Ieškovas turi prisiimti netinkamo darbo sutarties įforminimo padarinių riziką ir neturi teisės savanaudiškai manipuliuoti netinkamai įformintos darbo sutarties sąlygos turiniu.

3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus dėl premijos/priedo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos, nustatytos UAB „Teltonika“ iki 2013-01-01 ir po 2013-01-01. Teismo teiginiai, kad ieškovas atsakovui pagrįstai neišmokėjo premijos/priedo 2013 m. I ketvirtyje, nes šio ketvirčio atsakovo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, o atsakovas buvo nelojalus ieškovui, yra nepagrįsti ir nesusiję su ginčo objektu, t. y. už 2012 m. IV ketvirtį 2013 m. I ketvirtyje atsakovui neišmokėtais priedais/premija. 2012 m. IV ketvirtį atsakovo darbo rezultatai buvo itin geri, todėl nepaisant prastesnių rezultatų 2013 m. I ketvirtį, jis turi teisę gauti papildomą darbo užmokesčio dalį (priedą/premiją), apskaičiuotą pagal 2010-12-30 įsakymų patvirtintą tvarką už 2012 m. IV ketvirčio darbo rezultatus. Teismas analizavo 2013 m. I ketvirčio atsakovo darbo rezultatus, t. y. ne ginčui aktualias aplinkybes, nes atsakovas prašė ieškovo sumokėti papildomą darbo užmokesčio dalį už 2012 m. IV ketvirčio darbo rezultatus, kuri tūrėjo būti išmokama 2013 m. I ketvirtį.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovui, kas taip pat suteikė teisę ieškovui neišmokėti premijos.

5. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino atsakovo pateiktų argumentų ir išdėstytų aplinkybių bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Teltonika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su ieškinio argumentais ir teismo motyvias, todėl jie nebekartojami. Papildomai ieškovas pažymi, kad atsakovas nenurodė, o teismas nenustatė, kad pasirašant darbo sutartį šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sąlygų, nei įformino sutartyje. Atsakovas 2010-12-30 įsakymu patvirtinta tvarka remiasi tik skaičiuodamas jam priklausančią išmoką, tačiau visiškai nepasisako dėl tvarkoje nurodytų premijos mokėjimo sąlygų. Atsakovui nereaguojant į pastabas ir neįvykdžius pardavimų normos, premijos nuspręsta neskirti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovui (darbuotojui) ieškovas (darbdavys) 2013 m. I ketvirtį pagrįstai atsisakė išmokėti visą darbo užmokesčio kintamą premijinę dalį už 2012 m. IV ketvirčio rezultatus. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovo poziciją, kad minėta kintama premijinė dalis yra ne sudėtinė darbo užmokesčio dalis (taikomas DK 186 straipsnis), o premija kaip skatinamoji priemonė (taikomas DK 233 straipsnis), todėl atsakovas neturi teisės reikalauti, kad ieškovas išmokėtų darbo užmokesčio kintamą premijinę dalį, o ieškovas neturi pareigos ją išmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš darbo sutarties 3 punkto turinio yra aišku, kad premijos mokėjimas yra skirtas skatinti darbuotoją ir kad jos mokėjimas priklauso nuo darbdavio valios skirti premiją ar ne; atsakovo premijos apskaičiavimas darbo sutartyje nėra susietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad darbdavys turi laikytis savo nustatytos premijos skaičiavimo tvarkos, o jos nesilaikydamas pažeidžia sutartinius įsipareigojimus darbuotojui ir jo teisėtus lūkesčius. Apelianto (atsakovo) skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad: 1) pagrindinis premijos, kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį, ir premijos, kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį, skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka; 2) šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiems šalims ir atitiktų suderintą jų valią; 3) sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose ir kt. aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007, 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo ne pažodžiui aiškinti ginčo šalis siejančios darbo sutarties nuostatas, tačiau privalėjo šią sutartį aiškinti vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009 ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Vadovaujantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys, sudarydamos darbo sutartį, kurios 3 punktas, reglamentuojantis darbo apmokėjimo sąlygas, paskutinį kartą buvo pakeistas 2012-07-16 nurodant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį 850 Lt per mėnesį, bet ne mažiau negu Vyriausybės patvirtintas MMA; už gerus darbo rezultatus gali būti mokama kintama premijinė dalis, kuri kiekvieną mėnesį tvirtinama atskiru generalinio direktoriaus įsakymu, iš tikrųjų susitarė, jog pagrindinė atsakovo darbo užmokesčio dalis yra 850 Lt per mėnesį, bet ne mažiau negu Vyriausybės patvirtintas MMA, o atsakovo papildomas darbo užmokestis yra kintama premijinė dalis, kurią atsakovas gauna tuo atveju, jeigu jo darbo rezultatai atitinka (pasiekia) ieškovo UAB „Teltonika“ generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymu Nr. TV/10-171 patvirtintose Vadybininkų darbo tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytus rodiklius. Aplinkybė, kad atsakovo darbo užmokesčio kintamos premijinės dalies apskaičiavimas darbo sutartyje nėra susietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu (t. y. Taisyklėmis), nereiškia, kad atsakovas neturėjo teisėto lūkesčio 2013 m. I ketvirtį gauti minėtą papildomą darbo užmokesčio dalį, nes per 2012 m. IV ketvirtį pasiekė (ir viršijo) minimalius ieškovo Taisyklėse įtvirtintus rodiklius. Kasacinio teismo išaiškinta, kad premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Nors nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra aiškiai reglamentuota darbo užmokesčio kintamos premijinės dalies (premijos) skyrimo tvarka, tačiau tai nereiškia, kad nereikia atsižvelgti į tai, kokia darbo apmokėjimo tvarka susiklostė tarp šalių ir buvo taikoma nuo Taisyklių (su kuriomis atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas) įsigaliojimo. Kaip nurodo ieškovas, Taisyklės nustato vadybininkų darbo ir priedų skaičiavimo tvarką (b. l. 3). Taisyklėse įsakmiai nurodyta nuo 2011-01-03 visiems pardavimų vadybininkams, eksporto vadybininkams, pardavimų vadybininko asistentams ir eksporto vadybininkų asistentams laikytis šių Taisyklių. Taisyklių 9 punkto c papunktyje įtvirtinta, „Kai gaunama visa bonusų suma už ketvirtį, padalijus iš 3, gaunama suma, kurią vadybininkas gaus kas mėnesį į rankas (jei vadybininkas nepadaro apyvartos, kad padengtų savo atlyginimą, jam tiesiog išmokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį)“. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad „Darbdavys įsipareigojo mokėti priedus, o darbuotojas padaryti pardavimus, kad būtų galima planuoti įmonės veiklą“ (b. l. 122). Pagal UAB „Teltonika“ eksporto vadybininkų pareiginių nuostatų II.1 ir II. 2 punktus eksporto vadybininkas privalo kiekvieną mėnesį pasiekti 50 000 Lt apyvartą, per dieną atlikti 20 sėkmingų darbų ir per savaitę surasti 5 naujus klientus (b. l. 38). Pagal Taisyklių 9 punkto b papunktį 50 000 Lt apyvarta laikoma minimalia riba, kurią pasiekus yra skaičiuojamas apyvartos priedas. Tokiu būdu darytina išvada, kad pats ieškovas patvirtino našumo rodiklius, kuriuos pasiekusiems darbuotojams jis įsipareigojo mokėti darbo užmokesčio priedą, t. y. pagal Taisykles apskaičiuojamą kintamą premijinę dalį. Minėto įsipareigojimo nepašalina DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį neįvykdymas iš darbdavio (ieškovo) pusės, t. y. darbdavys, kaip stipresnioji sutarties šalis, turi prisiimti visą riziką, susijusią su tuo, jog atsakovo premijos apskaičiavimas darbo sutartyje nėra susietas su Taisyklės, kuriomis ginčo šalys kelis metus vadovavosi spręsdamos klausimą dėl to, koks darbo užmokestis turi būti išmokėtas atsakovui už jo tinkamai atliktą darbą ir pasiektus rezultatus.

Aplinkybė, kad įsidarbinus (darbo sutartis sudaryta 2008-06-16) pas ieškovą, atsakovo darbo užmokestis sudarė 1 950 Lt, vėliau (2011-01-27) jis buvo sumažintas iki 830 Lt ir dar vėliau (2012-07-16) padidintas iki 850 Lt, patvirtina atsakovo (apelianto) poziciją, kad jeigu šalys būtų sutarusios, kad atsakovas nuolat gauna tik darbo sutarties 3 punkte numatytą fiksuotą Vyriausybės nustatytą MMA, atsakovas nebūtų sutikęs dirbti. Atsakovo darbo užmokestis iki MMA buvo sumažintas po to, kai nuo 2011-01-03 visiems ieškovo įmonės vadybininkas įsigaliojo Taisyklės, reglamentuojančios darbo užmokesčio kintamos premijinės dalies apskaičiavimo tvarką. Toks sutapimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ir jis taip pat patvirtina, kad šalys buvo sutarusios, jos kintama premijinė dalis yra ne premija, kaip apdovanojimas (pagal DK 233 straipsnį) už gerą darbą, o kintamas darbo užmokesčio priedas (pagal DK 186 straipsnis), mokamas už konkrečiai išreikštų tam tikrų rezultatų pasiekimą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas.

Ieškovas paaiškino, kad 2013 m. I ketvirtį neišmokėjo atsakovui visos kintamos premijinės dalies, kadangi 2013 m. I ketvirtį 15 kartų sumažėjo atsakovo padaromos apyvartos rezultatai ir atsakovas nereagavo į darbdavio pastabas. Toks ieškovo paaiškinimas patvirtina atsakovo teiginį, kad spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio kintamos premijinės dalies išmokėjimo 2013 m. I ketvirtį ieškovas vertino atsakovo ne tik 2012 m. IV ketvirčio, tačiau taip pat ir 2013 m. I ketvirčio padarytos apyvartos rezultatus. Ieškovas paaiškino, kad įmonės motyvacinė sistema nustatyta atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio pasiekimus ir einamo laikotarpio rezultatus, užtikrinant vadybininkų nuolatinį suinteresuotumą ir pastangas; kintama premijinė dalis nėra garantuota anksčiau atliktų pardavimų procentinė suma, kuri besąlygiškai priklauso darbuotojui; traktuojant, kad vadybininkas mėnesio pirmą dieną atlikęs pardavimą už 50 000 (150 000) Lt likusią mėnesio (ketvirčio) dalį gali nieko nedirbti, motyvacinė sistema praranda prasmę ir logiką. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia ieškovo pozicija. UAB „Teltonika“ susirinkimo su pardavimų vadybininkais protokole užfiksuotas UAB „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio (įmonės generalinio direktoriaus) pareiškimas, kad nuo 2013 m. sausio mėn. įsigalioja nauja motyvacinė sistema; priskaičiavimas šiam ketvirčiui (t. y. 2012 m. IV ketvirčiui) bus nustatomas pagal seną tvarką, tačiau 2013 m. I ketvirčio išmokėjimai jau bus skaičiuojami pagal naują tvarką. Konstatavus, kad pagal Taisykles ieškovo darbuotojams (taip pat ir atsakovui) skaičiuojama ne premija, kuri tik skatintų darbuotojus ateityje dirbti dar geriau, o kintama darbo užmokesčio dalis, kuri išmokama pagal atitinkamus rodiklius apskaičiavus darbuotojo našumo (padarytos apyvartos) rezultatus, darytina išvada, kad ieškovas neteisėtai nusprendė 2013 m. I ketvirtį neišmokėti atsakovui visos jam priklausančios kintamos premijinės darbo užmokesčio dalies pagal 2012 m. IV ketvirčio rezultatus. Priešingas aiškinimas reikštų, jog darbuotojas nepagrįstai negauna to, ką sąžiningai uždirbo. Aplinkybė, kad 2013 m. I ketvirtį atsakovo pardavimų rezultatai sumažėjo 15 kartų ir nepasiekė ieškovo nustatytų rodiklių minimalių ribų, turėtų reikšti, kad atsakovas 2013 m. II ketvirtį negautų kintamos premijinės dalies, jeigu liktų dirbti pas ieškovą. Šiuo atveju apskaičiuodamas ir išmokėdamas atsakovui kintamą premijinę dalį 2013 m. I ketvirtį ieškovas pritaikė atsakovui nulinį lojalumo koeficientą už blogus 2013 m. I ketvirčio rezultatus, nors 2012 m. IV ketvirčio rezultatai buvo geri ir pagal iki 2013-01-01 galiojusią motyvacinę sistemą (t. y. Taisykles) ieškovui 2013 m. I ketvirtį turėjo būti papildomai išmokėta 4 837,40 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota (ir ieškovas dėl to nepateikė jokių prieštaravimų atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą), kad „Teismo posėdžio metu šalys neginčijo, kad apskaičiuojant darbuotojo M. S. premiją pagal UAB „Teltonika“ generalinio direktoriaus 2010-12-30 įsakymu Nr. TV/10-171 patvirtintą tvarką, darbuotojui M. S. už 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius turėjo būti papildomai išmokėta 4837,04 Lt darbo užmokesčio priedo, t. y tokia suma, kokią apskaičiavo darbo ginčų komisija“. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė išmokėti atsakovas likusią kintamą premijinę darbo užmokesčio dalį, kurią Komisija 2013-06-11 sprendimu nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovo.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino tarp ginčo šalių sudarytą darbo sutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, o atsakovui iš ieškovo priteistinos atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo reikalavimus ir bylos sudėtingumą (byla nėra priskirtina prie sudėtingų, kuriose keliami nauji teisiniai klausimai) sumažintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 200 Lt už apeliacinio skundo surašymą (b. l. 154-155) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Teltonika“ (į. k. 124429895) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Alvydas BarkauskasLiuda Uckienė