Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilmera“ ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.1. pripažinti neteisėtomis atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Lazdijų rajono kelių ir gatvių remontas“, pirkimo ID 2725253, sąlygas:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo ribų

7. Iš pateiktos ieškovės atsakovei pretenzijos turinio nustatyta, kad ieškovė joje kvestionavo pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 4, 8 ir 9 punkte, 3 priedo 2.3. ir 3.1. papunkčiuose ir specialiųjų sąlygų 7.1. papunktyje įtvirtintus reikalavimus, nurodydama, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijus „papildoma statinio garantinio termino trukmė, metais“ yra ydingas, iškraipo sąžiningos konkurencijos principą tarp tiekėjų. Be to, nepagrįstai nustatomas reikalavimas visam sutarties galiojimo laikotarpiui „įšaldyti“ reikšmingą apyvartinių lėšų dalį, šis reikalavimas yra neproporcingas ir riboja konkurenciją. Pretenzijoje taip pat kvestionuojamas perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad statybos vadovas būtų vadovavęs bent vieno inžinerinio statinio (gatvės ar kelio) naujos statybos projektui, kurio vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. Eur, bei tvirtinama, kad nustatyti techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai tiek statybos vadovui, tiek statinio projekto rengėjui ir vadovui (projektuotojui) yra tarpusavyje nesuderinti, prieštaringi ir pertekliniai. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad perkančioji organizacija nepagrįstai reikalauja pateikti tik banko ar kitos kredito įstaigos garantiją, kuri yra neproporcinga priemonė siekiam tikslui užtikrinti pasiūlymo galiojimą. Pretenzijoje ieškovė prašė pakeisti pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 4 punkto T ir C kriterijus, suderinti tarpusavyje 8 ir 9 punktus, panaikinti pirkimo specialiųjų sąlygų 3 priedo 2.3. ir 3.1. papunkčių kvalifikacinius reikalavimus bei pakeisti specialiųjų sąlygų 7.1. papunktį.

8. CPK 423² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė išreiškė savo nesutikimą su konkrečiomis pirkimo sąlygomis ir suformulavo reikalavimą pakeisti ar panaikinti pirkimo sąlygas. Kadangi, teismo vertinimu, tiek pretenzija, tiek ieškinys grindžiamas tais pačiais pažeidimais, kurie buvo perkančiosios organizacijos išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais, sudaro pagrindą spręsti, kad faktinės aplinkybės, nurodytos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, sutampa su aplinkybėmis nurodytomis ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktas). Tai, kad ieškinyje keliamas reikalavimas šias sąlygas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti, kai tuo tarpu pretenzijoje buvo įvardijama šiuos reikalavimus suderinti, pakeisti ar panaikinti, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Dėl ginčo esmės

10. Ginčo specialiųjų sąlygų 7.1. papunktyje nustatyta, kad tiekėjas privalo užtikrinti savo pasiūlymo galiojimą ne mažesne kaip [500 000 (penkių šimtų tūkstančių)] eurų suma. Pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas: banko ar kitos kredito įstaigos garantija elektronine forma, pateikiamas atskiru failu, pasirašytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar kitos kredito įstaigos originaliu saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar kitos kredito įstaigos saugų elektroninį parašą perkančioji organizacija turi galėti nekliudomai patikrinti. Pagal specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ reikalavimą Nr. 2.3. tiekėjas yra finansiškai pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, ne mažesnei nei [2 300 000] Eur sumai. Pagal specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ reikalavimo Nr. 3.1. 1 punktą, tiekėjas privalo turėti ir pirkimo sutarties vykdymui paskirti 1 statinio statybos vadovą, kuris: yra įgijęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodytą išsilavinimą; ir yra vadovavęs (atlikęs statinio statybos vadovo funkcijas) bent 1 inžinerinių statinių susisiekimo komunikacijų gatvės ir (ar) keliai naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto projekto įgyvendinimui, kurio metu atliktų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų vertė ne mažesnė kaip [1 500 000] Eur be PVM. Ieškovės teigimu, šie, įvardintose pirkimų sąlygų punktuose, reikalavimai nėra proporcingi pirkimo objektui, riboja konkurenciją ir pažeidžia VPĮ nuostatas bei viešųjų pirkimų principus.

11. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1101-601/2025, kurioje buvo ginčijamos atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo ID 2725253 „Lazdijų rajono kelių ir gatvių remontas“ paskelbto pirkimo 7.1. papunkčio, 3 priedo 2.1. papunkčio, 2.3. papunkčio, 3.1. papunkčio 1 dalies, 9 priedo 3.4. papunkčio sąlygos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai Nr. 33/03 ir Nr. 26/07). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

13. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 33 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 35 punktas).

14. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1101-601/2025 ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės yra analogiškos: tiek ankstesnėje civilinėje byloje, tiek nagrinėjamoje sprendžiamas klausimas ar paskelbto pirkimo 7.1. papunkčio, 3 priedo 2.3. papunkčio sąlygos atitinka VPĮ ar kitų teisės aktų reikalavimus, yra proporcingos ar neriboja konkurencijos. Ankstesnėje civilinėje byloje tiekėjas, kaip ir šios bylos ieškovė, įrodinėjo, kad ginčijami kvalifikacijos reikalavimai neatitinka VPĮ ar kitų teisės aktų reikalavimų, yra neproporcingi bei nepagrįstai riboja konkurenciją.

15. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: (i) teisę verstis atitinkama veikla; (ii) finansinį ir ekonominį pajėgumą; (iii) techninį ir profesinį pajėgumą. VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija, be kita ko, gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis. Šių reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad sutartis būtų patikėta tiekėjui, turinčiam pakankamą finansinį stabilumą bei patirtį, leidžiančią atlikti darbus laiku ir tinkamai. Didelės vertės pirkimuose ypač svarbu, jog tiekėjas turėtų reikiamą apyvartą bei pakankamai finansinių išteklių, nes priešingu atveju kyla reali rizika, kad darbai nebus įvykdyti arba užsakovas patirs papildomų nuostolių.

16. Nustatyta, kad perkančioji organizacija ginčo pirkimu siekė įsigyti objektą – Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių remonto techninių darbo projektų (aprašų) parengimo ir rangos darbus, kurių vertė yra 12 000 000 Eur su PVM. Ankstesnėje civilinėje byloje konstatuota, kad atsakovei buvo būtinybė užsitikrinti, jog pirkimo dalyviai prisiimtų tinkamą atsakomybę už savo pasiūlymų galiojimą ir, jeigu su savo pasiūlymo galiojimu susijusių įsipareigojimų nesilaikys, kad atsakovė galėtų faktiškai pasinaudoti pasiūlymų galiojimo užtikrinimais, kurie padengtų nors dalį jos nuostolių. Todėl pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikti būtent banko ar kitos kredito įstaigos garantiją atitinka teisės aktuose nustatytus prievolių įvykdymo būdus ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Toks reikalavimas galioja visiems be išimties tiekėjams šiame pirkime, jis yra pagrįstas pirkimo objekto mastu, todėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis 500 000 Eur sumai taip pat laikytas proporcingu pirkimo sutarties vertei, t. y. sudaro vos 4,17 procentų sutarties vertės ir atitinka VPT rekomendacija nustatyti 1-5 procentų pasiūlymų vertės.

17. Taip pat įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad specialiųjų sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti tiekėjui reikalavimai“ eilės Nr. 2.3. papunkčio reikalavimas tiekėjui padengti svarbiausias išlaidas 2 300 000 Eur sumai iš esmės yra siejamas su tiekėjo finansiniu pajėgumu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus iki atliktų darbų perdavimo atsakovei, kuri už atliktus darbus sumokėtų per 60 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (pirkimo sutarties projekto 3.4. papunktis). Įvertinus pirkimo objekto svarbą atsakovei, pirkimo sąlygose nustatyti finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai yra pagrįstai nustatyti tam, kad tokios apimties ir svarbos darbai būtų patikėti tik realiai atitinkamą veiklos patirtį ir pajėgumą turintiems tiekėjams.

18. Šių argumentų pagrindu darytina išvada, kad ir šioje byloje ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonių neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, nėra neaiškios ir nesuprantamos. Atsakovė pagrindė šių reikalavimų tikslą, ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog analogiškuose pirkimuose pasiūlymo galiojimo užtikrinimas arba apskritai nėra nustatomas, arba nustatomas minimalus, teismo vertinimu, neriboja atsakovės pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimus tiekėjams. Ieškovė byloje neįrodė, kad ginčijamomis pirkimo sąlygomis nepagrįstai būtų suvaržytos tiekėjų, galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, nustatant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemones, galėtų nulemti situacijas, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros ar gali turėti realų atgrasomąjį poveikį tiekėjų dalyvavimui.

20. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui patvirtinti viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Tiekėjo patirtis vertinama teikiant panašias prekes, teikiant panašias paslaugas, atliekant panašius darbus. Panašiomis prekėmis, paslaugomis, darbais laikomos atitinkamai prekės, paslaugos ar darbai, kurių pobūdis, paskirtis, kiekis ar apimtis, įvykdymo (atlikimo) sąlygos ir (ar) vertė yra panašūs į perkamo objekto.

21. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad statybos vadovui keliamas patirties reikalavimas apima būtinybę būti vadovavus projektui, kurio metu buvo vykdomi naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai. Nustatytas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas-inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų, t. y. kelių ir gatvių – statybos darbai, taip pat veiklos specifika (statybos vadovo funkcijų vykdymas vadovaujant tokių infrastruktūros objektų statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektams) yra panašūs į pirkimu siekiamus įsigyti darbus.

22. Įvertinus pirkimo objektą bei darbų vykdymo specifiką yra pagrindas išvadai, kad statinio statybos vadovui keliamas patirties reikalavimas turėti patirtį vadovauti statybos darbams, kurių vertė ne mažesnė kaip 1 500 000 Eur, teismo vertinimu, yra proporcingas ir pagrįstas. Atsakovė nurodė, kad vykdant pirkimo sutartį tiekėjas per vienerius sutarties metus, t. y. per darbų vykdymo sezoną, turės atlikti darbų už maždaug 3,305 mln. Eur be PVM, todėl akivaizdu, jog keliamas kvalifikacijos reikalavimas statinio statybos vadovo patirčiai už 1 500 000 Eur be PVM yra minimalus, kadangi reikalaujama jo patirtis atliekant darbus, kurių vertė sudaro mažiau nei 0,5 pagal pirkimo sutartį vieno darbų sezono metu numatomų atlikti statybos darbų vertės. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tiekėjo paskirtas statinio statybos vadovas vienu metu turės koordinuoti ir vadovauti didelės apimties remonto darbams. Todėl statinio statybos vadovas privalo turėti realios patirties vadovaujant panašios apimties projektui, kurio metu darbai buvo vykdomi vienu metu ir už ne mažesnę nei reikalaujamą vertę. Teismas daro išvadą, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siūlomo statinio statybos vadovo patirčiai yra objektyvus, proporcingas, pagrįstas ir tiesiogiai susijęs su siekiu užtikrinti tiekėjo gebėjimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Šis reikalavimas nėra perteklinis ar nepagrįstai ribojantis konkurenciją ir atitinka viešųjų pirkimų principus.

23. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, jog Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas statinio projekto rengėjui ir vadovui (projektuotojui) yra nustatytas nepagrįstai. Pirkimo objektas apima projektavimo paslaugas (kapitalinio ar paprastojo remonto aprašų parengimą). Perkančiajai organizacijai suteikiama teisė įsitikinti, kad tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. turi specialistą, kuris galėtų atlikti pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui reikalingus projektavimo darbus. Ieškovė kvestionuoja reikalavimą, kad projektuotojas turi būti rengęs rekonstravimo ar kapitalinio remonto statinio projektą ir (ar) paprastojo remonto aprašą, kai statybos skaičiuojamoji kaina buvo ne mažesnė kaip 100 000 Eur be PVM, kai tuo tarpu statinio statybos vadovui keliama sąlyga būti vadovavus panašių darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 1 500 000 Eur, atlikimui. Ieškovės teigimu, toks verčių nesutapimas kelia abejonių dėl reikalavimų pagrįstumo ir proporcingumo.

25. Kaip jau minėta, pirkimo vykdytojas specialistų patirčiai įsitikinti konkurso sąlygose gali nustatyti atitinkamus reikalavimus, ar tiekėjas turi pakankamai patirties, kad pirkimo sąlygose nurodytus darbus galėtų atlikti savo jėgomis. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Nustatytas reikalavimas tiek dėl objekto pobūdžio, tiek ir dėl jo vertės, teismo vertinimu, yra proporcingas, nepažeidžia ieškovės teises dalyvauti pirkime ir konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju perkančioji organizacija vykdo itin didelės vertės pirkimą, todėl atitinkamai nustato, jos nuomone, būtinas kvalifikacijos sąlygas tiekėjams. Teismas nenustatė, kad ginčijami kvalifikacijos reikalavimai neatitiktų VPĮ ar kitų teisės aktų reikalavimų, būtų neproporcingi ar nepagrįstai ribotų konkurenciją. Priešingai, bylos medžiaga rodo, jog reikalavimai atitinka VPĮ nuostatas, o pirkime pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, kas suponuoja išvadą, kad konkurencija realiai nebuvo apribota. Vien tai, kad kvalifikacijos reikalavimai užkerta kelią mažesnę patirtį ar ribotus finansinius pajėgumus turintiems tiekėjams dalyvauti pirkime, savaime nereiškia, kad tokie reikalavimai yra diskriminaciniai ar konkurenciją nepagrįstai ribojantys.

27. Ieškovė taip pat ginčija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, pagal kurį tiekėjams skiriami papildomi balai bendrame ekonominio naudingumo vertinime už pasiūlytą didesnę papildomą statinio garantinio termino trukmę. Pirkimo specialiųjų sąlygų 9.1. papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina turi būti apskaičiuota ir nurodyta taip, kaip reikalaujama specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priede. Pasiūlymo formoje turi būti užpildyti ir siūlomi kokybės vertinimo kriterijai. Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamasis svoris paskirstytas taip: 70 balų skiriama pasiūlymo kainai (C); 15 balų – papildomai statinio garantinio termino trukmei, metais (T); 10 balų – tiekėjo vadovaujančio specialisto (statinio statybos vadovo) patirčiai (P); 5 balai – tiekėjo įsipareigojimui taikyti aplinkos apsaugos priemones (Z).

28. Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 9 punkte nustatyta, kad papildomos statinio garantinio termino trukmės (T) vertinimo kriterijaus balai apskaičiuojami atsižvelgiant į tiekėjo pasiūlytą papildomą garantinį terminą, viršijantį minimalią penkerių metų garantiją, taikomą visiems atliktiems statybos darbams, įskaitant panaudotas medžiagas, priemones ir jų sudedamąsias dalis. Tiekėjas privalo pasiūlyme nurodyti papildomos garantijos trukmę metais. Numatoma, kad tuo atveju, jei tiekėjas pasiūlo garantiją, viršijančią 10 metų, už šį kriterijų bus suteikiami maksimalūs – 10 balų. Tuo tarpu to paties priedo 8 punkte nurodyta, kad ekonominio naudingumo balai už šį kriterijų bus skiriami tuo atveju, jei pasiūlyme pateikiama papildoma garantija, siekianti 15 metų, ir už tai suteikiami 15 balų. Ieškovės vertinimu, tokia nuostatų prieštara suponuoja neapibrėžtumą dėl kriterijaus vertinimo ir faktinės balų apskaičiavimo logikos, todėl tiekėjams kyla pagrįstų abejonių, kokia garantijos trukmė laikytina pakankama norint gauti maksimalų balų skaičių.

29. Tiekėjo pasiūlymo vertinimo bendruosius principus reglamentuojančiame VPĮ 45 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su pasiūlymo ir tiekėjo atitiktimi skelbimo sąlygoms, reikalavimams ir kriterijams, laimėjusiu pripažįstamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį perkančioji organizacija nustato vadovaudamasi VPĮ 55, 56, 57 straipsnių nuostatomis. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoka įstatyme nėra konkrečiai apibrėžiama, tačiau lingvistinė, loginė ir sisteminė šios sąvokos turinio analizė suponuoja tokią jos sampratą, pagal kurią ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažįstamas geriausias, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas, išrinktas pagal perkančiosios organizacijos iš anksto pasirinktus vertinimo kriterijus.

30. VPĮ 55 straipsnyje įtvirtintos pasiūlymų vertinimo ir palyginimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti taikydama vieną iš trijų pasiūlymų vertinimo kriterijų (būdų), kurie yra: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) sąnaudos (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) kaina (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatyme nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos vienu ar kitu atveju pirkime pasirinkti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, išskyrus VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apribojimą. Taigi, perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją.

31. Nagrinėjamoje byloje aktualus atsakovės pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį). VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pavyzdinis, nebaigtinis kriterijų sąrašas, todėl perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į konkretaus pirkimo pobūdį ir savo poreikius, gali pasirinkti bei taikyti ir kitus, šiame sąraše neįtvirtintus, kriterijus, kurie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

32. Vertinimo kriterijams keliami reikalavimai įtvirtinti, be kita ko, VPĮ 55 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse – pirkimo sąlygose nustatomas (-i) kokybės kriterijus (subkriterijai) turi būti susijęs su pirkimo objektu, jis neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, pasirinko vertinimo kriterijų, kuriuo nustatė papildomą statinio garantinį terminą. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog šis kriterijus yra tiesiogiai susijęs su ginčo pirkimo objektu, t. y. kelių ir gatvių remonto darbais. Šis vertinimo kriterijus, teismo vertinimu, yra objektyvus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tiekėjams suteikiama galimybė gauti daugiau balų bendrame ekonominio naudingumo vertinime pasiūlius ilgesnį papildomą statinio garantinį terminą, t. y., pagal ginčijamą vertinimo kriterijų, kuo ilgesnį papildomą garantinį terminą pasiūlys tiekėjas, tuo daugiau balų gaus jo pasiūlymas bendrame ekonominio naudingumo vertinime, pagal šiam kriterijui nustatytą lyginamąjį svorį. Balų skyrimo tvarka yra nurodyta pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 8 punkte, kuriame yra įvardinta, jog tiekėjui pasiūlius 1 metus papildomo garantinio termino – tiekėjui bus suteiktas 1 balas, jeigu 5 metus – bus suteikta 5 balai bendrame ekonominio naudingumo vertinime, o jeigu 15 – 15 balų.

34. Vertinimo kriterijus – papildomas statinio garantinis terminas, teismo vertinimu, suteikia realią ekonominę naudą atsakovei, kadangi tiekėjo pasiūlytas ilgesnis nei įstatymo reikalaujamas minimalus garantinis laikotarpis leidžia atsakovei sumažinti būsimų eksploatacijos kaštų riziką, išvengti išlaidų, susijusių su galimų defektų šalinimu ir suteikia papildomą finansinį saugumą, kuris siejamas ir su viešojo intereso užtikrinimu. Tiekėjo suteiktos papildomos garantijos atsakovei atitinkamą laikotarpį, sumažina poreikį skelbti naujus viešuosius pirkimus dėl to paties objekto remonto, sumažėja būtinybė ateityje skirti papildomų biudžeto lėšų. Taip pat sutikinta ir su atsakovės argumentais, jog tiekėjo suteikiamas papildomas garantinis laikotarpis skatina tiekėją siekti aukštesnės darbų kokybės, kad per garantinį laikotarpį netektų patirti papildomų išlaidų dėl defektų taisymo.

35. Pagal VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje 1 punkte c papunktyje įtvirtintą nuostatą, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali būti atsižvelgiama į su pirkimo objektu susijusius kokybinius kriterijus, tarp kurių įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo garantinę priežiūrą. Tai reiškia, kad VPĮ tiesiogiai nustato atsakovės teisę vertinti tiekėjų siūlomus statinio garantinius terminus ir už juos suteikti vertinimo balus. VPĮ 55 straipsnyje įtvirtinti vertinimo kriterijai taikomi siekiant įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal papildomus kokybinius parametrus, kurie viršija minimalius reikalavimus ir padeda identifikuoti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

36. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kuriais siekiama vykdyti viešuosius pirkimus remiantis tik minimaliais įstatymo nustatytais standartais ir draudimą perkančiosioms organizacijoms taikyti ekonominio naudingumo kriterijus. Atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai suteikiama pasirinkimo galimybė vykdyti ginčo pirkimą pagal ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijus, o šiuo atveju – vertinti tiekėjų siūlomą ilgesnį garantinį terminą, kaip suteikiantį atsakovei didesnę ekonominę vertę. Teismo vertinimu, nustatytas vertinimo kriterijus neriboja sąžiningos tiekėjų konkurencijos, sudaro galimybę tiekėjams ginčo pirkime siūlyti skirtingus sprendimus, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, galimybes bei pasirinktą verslo strategiją. Ieškovės įvardinti argumentai apie pelningumo rodiklius, statybos sektoriaus vidutinę pelno maržą, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad yra apribotos ieškovės teisės dalyvauti pirkime ir konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, kriterijus, susijęs su papildomu statinio garantiniu terminu atitinka įstatymo reikalavimą dėl sąsajumo su pirkimo objektu, nes yra pagrįstas ekonomine nauda, yra suformuluotas aiškiai.

37. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė perkančiosios organizacijos suformuluotų ginčo pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumo ir neįrodė, kad ginčijamos ginčo pirkimo sąlygos yra nesuderinamos su VPĮ nuostatomis ir viešųjų pirkimų principais. Pripažinus ginčo pirkimo sąlygų pagrįstumą ir teisėtumą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl 12 920,39 Eur byloje turėtų teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro atstovavimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje – 2 736,41 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas – 4 460,06 Eur, tripliko parengimas – 3 467,86 Eur, rašytinių paaiškinimų parengimas, 2 vnt. – 1 424,78 Eur (592,90 Eur + 831,88 Eur) ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas – 831,27 Eur, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-22306, DOK-28868).

39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija kai kurias Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytus dydžius (už ginčo sprendimą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme – 701,31 Eur, už atsiliepimą į ieškinį – 5 844,25 Eur, už tripliką – 3 506,55 Eur, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese rengimą – 467,54 Eur (233,77 Eur x 2) ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą – 954,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręstina, kad atsakovei iš ieškovės yra priteisiamos 9 928,04 Eur (701,31 Eur + 4 460,06 Eur + 3 467,86 Eur + 467,54 Eur + 831,27 Eur) bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu (pašto) susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu, 423⁹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilmera“ ieškinį.

Priteisti atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilmera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 928,04 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.