- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- e2-370-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04292-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė N
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės A. K. atstovui advokatui M. M.
atsakovo S. P. atstovui advokato padėjėjui A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo notarė N. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė pripažinti A. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. patvirtintą oficialųjį testamentą, notarinio registro nr. NJ-904, negaliojančiu. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. P.. Po motinos mirties ieškovė, pradėjusi tvarkyti paveldėjimo dokumentu, važiuodama pas notarą su broliu S. P. sužinojo iš jo, kad A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 42 notarų biuro notarės N. J., kuriuo jai nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) paliko broliui S. P.. Ieškovės nuomone, palikėja nurodyto testamento savarankiškai sudaryti negalėjo, nes ji visada sakydavo, kad visą turtą paliks ieškovei ir broliui lygiomis dalimis, niekada neminėjo, kad sudarė testamentą brolio naudai. Ieškovė viena rūpinosi mama iki jos mirties, prižiūrėjo ją sunkiai sergančią, jos ir motinos santykiai buvo geri, mama neturėjo nuo ieškovės jokių paslapčių. Atsakovas 2013-2014 metais važiuodavo į užsienį dirbti, mama visiškai nesirūpino, į prašymus padėti rūpintis mama, nes reikėjo pinigų ir vaistams ir maistui, atsakydavo neigiamai. 2013 metais brolis S. P. vedė, kartu su žmona apsigyveno pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir jo sutuoktinė blogai sugyveno su mama, nuolat konfliktavo, ko pasėkoje buvo priversti išeiti iš mamos buto ir nuomotis kitą butą. Visi konfliktai tarp mamos ir brolio ir jo sutuoktinės buvo būtent tuo laikotarpiu, kai neva mama sudarė minėtą testamentą. Ieškovė aiškinosi, kodėl vyksta konfliktai su mama, brolis S. P. sakė, kad mama labai stipriai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ieškovė teigė, kad maždaug nuo 2011 metų mama pradėjo intensyviai vartoti alkoholį. Dėl šios priežasties jai buvo diagnozuota kepenų cirozė, kuri buvo pripažinta kaip svarbi patologinė būklė, sąlygojusi mirtį. Dėl intensyvaus alkoholio vartojimo sutriko mamos psichika. Ji gydėsi Naujosios Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. Būtent 2014 metų pradžioje ji buvo skubiai patalpinta į minėtą psichiatrinę ligoninę, be to, ji buvo neįgali ir jai buvo nustatytas darbingumo lygis. Ieškovė pažymėjo, kad 2014 m. vasario 17 d. pakvietė mamą į savo jubiliejų, tačiau sulaukė skambučio iš savo brolio S. P., kuris informavo, kad mama galimai neateis, nes yra neblaivi. Vėliau mama atėjo, bet atrodė labai blogai, buvo sutrikusi, matėsi, kad buvo po išgertuvių. Visą 2014 metų vasarį mama piktnaudžiavo alkoholiu, apie tai ieškovė žino, nes skambino jai beveik kiekvieną dieną. Dėl mamos piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovė labai dažnai kvietė medikus, kurie suteikdavo mamai medicininę pagalbą, statydavo lašelines, suleisdavo vaistus ir kt. Apie tai, kad mama nuolat piktnaudžiauja alkoholiu žinojo giminės. Brolis S. P. ne kartą 2013-2014 m. minėjo, kad Anglijoje, kur jis 2013-2018 metais su pertraukomis dirbo, nori įsigyti gyvenamąjį būstą, tačiau tam, kad gautų paskolą banke, reikia turėti pinigų pirmam įnašui, o jų brolis neturėjo. Vienintelis greitai likvidus mamos turtas buvo aukščiau nurodytas butas. Mama 2013-2014 metais ieškovei minėjo, kad brolis S. P. jai grasino, kad patalpins ją į psichiatrinę ligoninę, apribos visas jos teises dėl to, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu. Tuo metu ieškovė nekreipė dėmesio į mamos skundus, nes mama intensyviai vartojo alkoholį ir ieškovė manė, kad mama kalba nesąmones, tačiau tuo metu mama gyvendama kartu su S. P. ir jo žmona buvo visiškai priklausoma nuo jų, išgertuvėms nuolat jai reikėjo lėšų, todėl sudarė S. P. naudingą sandorį - testamentą. Ieškovės nuomone, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad mama dėl susiklosčiusių sunkių sąlygų, t. y. nuolatinio vartojamo alkoholio ir jo poveikio, sunkios sveikatos būklės ir grėsmės būti patalpintai psichiatrijos įstaigoje, sudarė ginčijamą sandorį, naudingą ieškovės broliui S. P., kuris, žinodamas susiklosčiusią situaciją, ja pasinaudojo, taip pažeisdamas mamos laisvą valią (CK 1.89 straipsnio 1 dalis, CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, mama savo noru ir valia negalėjo sudaryti testamento palikdama butą broliui S. P., tokį testamentą, ji galėjo pasirašyti tik nesuprasdama savo veiksmų esmės, arba būdama apgauta, arba dėl psichologinio spaudimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad testatorė, sudarydama ginčijamą testamentą, aiškiai suvokė savo veiksmų prasmę, todėl šiame testamente buvo išreikšta tikroji testatorės valia, o tai reiškia, kad nėra pagrindo tokį testamentą pripažinti negaliojančiu. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės. Ieškovė pateikia tik savo samprotavimus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad testatorė nesuprato savo veiksmų prasmės. Ieškovės teigimu, testatorė sistemingai vartojo alkoholį ir toks testatorės gyvenimo būdas eliminavo jos gebėjimą suvokti savo atliekamų veiksmų prasmę, dėl ko atitinkamai ir testamento sudarymo metu palikėja negalėjo suvokti sudaromo dokumento reikšmės. Tačiau tokie ieškovės teiginiai yra tik manipuliacija, t. y. psichologinis poveikis teismui, siekiant įteigti teismui nuomonę, kad palikėjos asmeninės psichologinės savybės (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) apribojo jos galimybę būti civilinių teisinių santykių subjektu, t. y. asmeniu, kuris pats savarankiškai gali sudaryti įvairius sandorius. Aplinkybę, kad palikėja tiek (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento sudarymo suvokė savo veiksmų prasmę, patvirtina pačios ieškovės pateikta Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, jog palikėja nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. alkoholio nevartoja ir potraukio neturi, o 2014 m. birželio 9 d. palikėja orientuota visapusiškai teisingai, nuotaikos fonas lygus, blaivi, be abstinencijos reiškinių. Tokia ieškovės pateikta pažyma patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. birželio 9 d. palikėja apskritai nevartojo alkoholio, o tai atitinkamai reiškia, jog testamento, sudaryto nurodytu laikotarpiu, metu palikėja buvo blaivi ir jos psichologinės savybės (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) leido jai aiškiai išreikšti savo vidinę valią. Todėl akivaizdu, kad palikėja tiek ginčijamo testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento sudarymo suvokė savo veiksmų prasmę. Palikėja tiek ginčijamo testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento dirbo, o tai reiškia, kad palikėjos būsena objektyviai negalėjo būti tokia, kokią įvardija ieškovė savo ieškinyje. Be to, ieškovės sukurtą iliuziją dėl palikėjai kilusių nuo alkoholio vartojimo pasekmių paneigia ir tai, kad palikėjos kepenų cirozė buvo sąlygota ne ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, bet infekcijos. Todėl visos ieškovės įvardijamos tikėtinos asmeniui nuo alkoholio vartojimo atsirandančios pasekmės yra tik jos siekis apibūdinti palikėją tokiu būdu, kuris leistų įteigti teismui nuomonę, kad palikėjos asmeninės psichologinės savybės (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) apribojo jos galimybę pačiai savarankiškai spręsti ir priimti sprendimus. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės, ieškovė nepateikė, visi ieškovės teiginiai, susiję su gimtadieniais, lašelinėmis, jos skambučiais palikėjai ir pan., yra tik bandymas sukurti neigiamą foną. Nesant jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės, ginčijamas testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Be to, anot ieškovės, palikėja buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo, kuris jai grasino priverstiniu hospitalizavimu. Tačiau tokie ieškovės teiginiai neatitinka tiesos, dėl ko atitinkamai nepatvirtina jos įvardyto CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyto testamento negaliojimo pagrindo. Ieškovė realiu grasinimu įvardija atsakovo teiginius, kad jis priverstinai hospitalizuos palikėją. Anot ieškovės, tokius atsakovo teiginius ji girdėjo iš palikėjos. Todėl, anot ieškovės, palikėja, bijodama priverstinio hospitalizavimo, buvo priversta sudaryti ginčijamą testamentą. Tokie ieškovės samprotavimai yra tik jos pakartotinis siekis suklaidinti teismą nustatyti byloje tiesą, kadangi atsakovas nebuvo grasinęs palikėjai nei ieškovės įvardytais žodžiais, nei kitais žodžiais. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas kartu su savo sutuoktine nuo 2013 metų gyveno palikėjos bute, nuolat konfliktavo su palikėja ir ginčijamas testamentas buvo sudarytas būtent šiuo laikotarpiu, neatitinka tiesos. Atsakovo manymu, ieškovei dabartinis teismo procesas yra ne jos pažeistų teisių gynimas, nes tokios teisės pažeistos nebuvo, o tik instrumentas priversti atsakovą sutikti su ieškovės noru padalinti paveldėtus žemės sklypus pagal jos pateiktą pasiūlymą, patvirtina ginčo šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovė, be kita ko, aiškiai patvirtina, jog: 1) testamente įvardytą butą palikėja norėjo palikti atsakovui; 2) iki palikėjos mirties, ja rūpinosi ne ieškovė, o palikėjos seserys, kurios prašė ieškovės pagalbos, bet ji atsisakė padėti; 3) ieškovas jokiais veiksmais neįtakojo ir nesiekė įtakoti palikėjos valios laisvai disponuoti butu, įvardytu testamente. Ieškovės kreipimasis į teismą yra tik poveikio priemonė, kuria siekiama priversti atsakovą sutikti su ieškovės noru padalinti paveldėtus žemės sklypus pagal jos pateiktą pasiūlymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog palikėja ginčijamo testamento sudarymo metu gyveno su atsakovu ir jo sutuoktine ir buvo visiškai priklausoma nuo jų, nes jai buvo reikalingos piniginės lėšos alkoholiui įsigyti, neatitinka tiesos. Ginčijamo testamento sudarymo metu atsakovas ir jo sutuoktinė gyveno atskirai, o palikėja tiek testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento sudarymo dirbo, gavo pajamas ir pati save išlaikė. Todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio ieškovės įvardyto nei realaus grasinimo nei ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Be to, nebuvo ir kito ieškovės įvardyto ginčijamo testamento negaliojimo pagrindo, t. y. apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė nei, kokiais veiksmais atsakovas suklaidino palikėją, nei, kokias aplinkybes nuslėpė nuo palikėjos. Todėl ieškovės teiginys, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas apgaulės būdu, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, dėl ko atitinkamai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovas nedarė jokios įtakos palikėjos valios susiformavimui, o testamento sudarymo metu palikėja buvo blaivi ir jos psichologinės savybės (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) leido jai aiškiai išreikšti savo vidinę valią ir suprasti atliekamo veiksmo reikšmę ir padarinius. Todėl ginčijamas testamentas yra teisėtas, o ieškovės ieškinys nepagrįstas, dėl ko turi būti atmestas.
3. Tretysis asmuo notarė N. J. atsiliepime nurodė, kad jai nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl testatorės psichinės būklės bei jos gebėjimo suprasti savo veiksmus bei priimti sprendimus, ginčijamas testamentas buvo surašytas notarės akivaizdoje, asmeniškai testatoriaus, tinkamai įsitikinus testatoriaus veiksnumu. Tai, kad testatorius buvo veiksnus patvirtina (duomenys neskelbtini) duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad testamento sudarymo metu A. P. buvo galimai tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų, grindžiamos vien subjektyviais ieškovės vertinimais, kurių nepagrindžia jokie oficialūs, objektyvūs įrodymai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas darė įtaką testamento sudarymui, ieškovė nežinojo apie testamento egzistavimą, atsakovas žinojo apie testamentą, tačiau motina nesirūpino, visi mamos priežiūros rūpesčiai teko ieškovei. Pažymėjo, kad motina 2011 m. pakliuvo į ligoninę dėl sepsio, ji labai piktnaudžiavo alkoholiu, gerdavo savaitę ir daugiau, dėl sveikatos būklės ji negalėjo greit atsigauti, ji ne kartą buvo gydyta Naujosios Vilnios ligoninėje, Gerosios Vilties. Atsakovui nepavyko gyventi kartu su motina, jis išėjo iš buto, visi rūpesčiai teko ieškovei. 2014 m. vasario buvo ieškovės jubiliejus, paskambinęs brolis pasakė, kad mama negalės atvažiuoti, ji atvažiavo, bet atrodė blogai – buvo sutinusi, drebanti. Testamentas buvo sudarytas tuo metu, šis faktas buvo nuslėptas nuo ieškovės. Paaiškino, kad pokalbių su mama metu klausimas dėl buto palikimo nebuvo svarstomas, mama sakė, kad visas turtas bus dalinamas per pusę. Ieškovė mano, kad mama galėjo patirti spaudimą dėl turto palikimo, nes ji skundėsi dėl įtemtų santykių su broliu, sakė, kad marti bloga. Ieškovė paaiškino, kad testamentą parodė brolis vykstant pas notarą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2014 metų vasaros gyveno atskirai nuo mamos, su kuria puikiai sutarė, mama finansiškai nebuvo priklausoma nuo atsakovo, iki insulto 2015 metais dirbo, tik po to pradėjo stipriai piktnaudžiauti alkoholiu. Ieškovė pas mamą atvažiuodavo retai, atsakovas lankė mamą. Teigė, kad ieškovė apie testamentą senai žinojo. Mama norėjo palikti testamentu butą atsakovui, nes anksčiau kiti šeimos butai (po senelio, tėvo mirties) atiteko sesei. Mamai seserys siūlė surašyti testamentą, kad nekiltų problemų dalijant turtą. Paaiškino, kad ieškovės gimtadienis vyko dvi savaites iki testamento sudarymo, per ieškovės gimtadienį mama alkoholio nevartojo, nes kitą dieną po gimtadienio vyko į ligoninę. Nurodė, kad testamento sudarymo metu negyveno kartu su mama, tuo metu mama gyveno viena, teta prižiūrėdavo mamą.
6. 2020 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad palikėja buvo įskaitoje dėl psichinių sutrikimų, mirė nuo kepenų cirozės, tarp ieškovės ir palikėjos buvo labai geri santykiai, kitas turtas nebuvo įtrauktas į testamentą, nėra aišku, kodėl į testamentą įtrauktas butas, į 2014 m. vasario 17 d. ieškovės jubiliejų iš pradžių negalėjo atvykti dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vėliau atvyko, nuo 2014 metų palikėja nedirbo, ieškovės kviesti liudytojai, sužinoję ekspertizės rezultatą, atsisakė atvykti liudyti.
7. 2020 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad palikėja buvo savarankiška, finansiškai nepriklausė nuo atsakovo, dirbo iki ir po testamento sudarymo, atsakovas grasinimo ir prievartos nenaudojo, ieškovė ieškinyje tik deklaratyviai nurodė, kad galimai prievarta buvo, nekonkretizavo nenurodė, kas, dėl kokių priežasčių ją naudojo, ekspertizės aktas patvirtina, kad konstatuoti sveikatos sutrikimai palikėjai nesutrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nurodė, kad ieškovė paveldėjo butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė A. K. bei atsakovas S. P. yra A. P., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai (įpėdiniai). A. P. vardu registruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), minėtame bute palikėja buvo deklaravusi gyvenamąją vietą iki mirties. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovui.
9. Ieškovė pateikė reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies bei CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais.
10. Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus be atsikirtimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis),
11. Remiantis CK 1.89 straipsniu, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamentas yra testatoriaus valios aktas. Sudarydamas testamentą asmuo turi suprasti testamento teisines pasekmes ir jų norėti, taigi, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Testamentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu nustatoma, kad ydingas jo turinys, neaiški, iškreipta testatoriaus valia arba ydinga testamento forma, subjektinė sudėtis (CK 1.89 straipsnis, 5.16 straipsnio 2 dalis).
12. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, sandoris turėtų būti išsaugomas.
13. Vertinant byloje esančių įrodymų visuma matyti, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta, jog į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę A. P. buvo įrašyta 2012 m. rugpjūčio 23 d., diagnozė F 10.2, gydyta RVPL, paskutinė stacionarizacija – 2013 m. rugsėjo 20-23 d., teigia, kad nevartoja alkoholio nuo paskutinio gydymo stacionare, potraukį neigia, dirba, į Priklausomybės ligų centrą 2014 m. birželio 9 d. atvyko blaivi, be abstinencijos reiškinių, orientuota visapusiškai teisingai nuotaikos fonas lygus. Taigi, minėta pažyma patvirtina, kad palikėjai buvo diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas, tačiau taip pat nurodyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 20-23 d., A. P. teigimu, ji alkoholio nevartoja, į Priklausomybės ligų centrą 2014 m. birželio 9 d. atvyko blaivi, be abstinencijos, reiškinių. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 5-17 d. ekspertizės akte konstatuota, kad A. P. testamento sudarymo metu 2014 m. vasario 27 d. konstatuojamas priklausomybės alkoholiui sindromas (F10.2), kuris tuo metu jai netrukdė suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertas akte nurodė, kad nėra jokių duomenų apie testatorės somatinės būklės sutrikimų sukeltus reikšmingus psichikos būklės pakitimus, kurie jai būtų trukdę suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2014 m. vasario 27 d. testamento sudarymo metu. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas, išanalizavęs ir įvertinęs esminius ginčui aktualiais aspektais byloje esančius medicininius duomenis, pateikė argumentuotą išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. P. sudarant (duomenys neskelbtini) testamentą konstatuotas psichikos sutrikimas sąlygotų negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. P. mirties liudijime be kitų mirties priežasčių nurodyta ir kepenų cirozė, tačiau minėta aplinkybė niekaip (tiesiogiai ar netiesiogiai) nelemia manymo apie palikėjos galėjimą/negalėjimą sudaryti testamentą. Bylos duomenys patvirtina, kad testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas notarų kontoroje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad notarė veiksmus atliko laikantis atidumo ir rūpestingumo pareigos, kaip tai nustato notarų veiklą ir atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai, tokių aplinkybių ieškovė nenurodė. Testatorė su testamento tekstu buvo supažindinta ir jį patvirtinimo, t. y. testatorė asmeniškai savo valią išreiškė tiesiogiai notarei. Aplinkybė, kad testatorė pasirašė notarės, kaip valstybės įgalioto asmens, atliekančio Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, jos prašymu parengto testamento, įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama, sudaro pagrindo manyti, kad testatorės valia buvo tinkamai išreikštą, atitiko tikrąją valią. Pažymėtina ir tai, kad nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo daugiau nei keturi metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, kas tik sustiprina vertinimą, jog ji buvo savo valia apsisprendusi dėl buto palikimo atsakovui.
14. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su mamos atvykimu į ieškovės jubiliejų 2014 m. vasario mėnesį, neturi esminės įrodomosios reikšmės. Nors, kaip nurodė ieškovė, iš pradžių buvo manoma, kad mama neatvyks į ieškovės jubiliejų, vėliau ji atvyko. Vien ieškovės paaiškinimai, kad mama atrodė blogai – buvo sutinusi, drebanti, visų byloje esančių įrodymų visumoje nesudaro pagrindo laikyti aplinkybę dėl testamento sudarymo nesuvokiant savo veiksmų reikšmės įrodyta, nes ieškovės pateiktas fizinės mamos būsenos vertinimas yra subjektyvus, nenuneigiantis eksperto išvados. Ieškovės teiginiai, kad tik buto palikimas broliui neatitinka protingumo principo yra neįtikinami, nes vieno iš turto objekto palikimas vaikui atitinka gyvenimišką praktiką. Kita vertus, minėtą ieškovės išvadą paneigia atsakovo paaiškinimai, kad ieškovei nuosavybės teise atiteko kiti šeimai priklausantys butai (po tėvo, senelio mirties), todėl jai priklausantį butą palikėja norėjo palikti sūnui (atsakovui). Toks turto padalijimas tarp vaikų yra pakankamai įprastas, todėl laikytinas labai tikėtinu. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl konfliktiškų santykių tarp mamos ir brolio/jo sutuoktinės paneigtos atsakovo priešingais paaiškinimais, todėl nėra laikytinos įrodytomis. Geri santykiai tarp ieškovės ir motinos savaime nesuponuoja išvados, kad butas remiantis protingumo principu turėjo būti paliktas abiem vaikams, nes palikėja turėjo teisę palikti turtą po mirties savo nuožiūra bei apie tokią valią neinformuoti ieškovės.
15. Remiantis CK 1.91 straipsniu, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Taikant minėtą teisės normą turi būti nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, smurtu paprastai laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudarančiam sandorį, pripažintinas negaliojančiu tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
16. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių (argumentų) bei nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad palikėją buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip ją palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo mamos bauginimo, grasinimo išvežti į ligoninę paneigtos atsakovo paaiškinimais bei nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis. Iš esmės, sutiktina su atsakovu, ieškovė konkrečiai nenurodė, kada, kokius veiksmus atsakovas atliko siekdamas suklaidinti ar paveikti testatorę, tik įtarinėja atsakovą atlikus tokius veiksmus. Tokį manymą pagrindžia tiek ieškinio tyrinys, tiek ieškovės paaiškinimai 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, kurie buvo daugiau numanomo pobūdžio nei tvirtas įsitikinimas tokias aplinkybes buvus. Vien tik ieškovės išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti, kad testatorės valią sudaryti testamentą lėmė aplinkybėmis, kurias kaip galimai buvusias nurodo ieškovė (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-631-280/2019 ir kt.).
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo išvadai, jog įstatymo reikalaujama forma išreikšta A. P. valia neatitiktų jo tikrosios valios, tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo būtų prieštaravimų, kad testatorė sandorį būtų sudariusi dėl kitų asmenų grasinimo ar realaus poveikio, tvirtinant testamentą būtų nustatyta esminių procedūrinių trūkumų, todėl ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.89, 1.91 straipsniai, 5.16 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 2 328,88 Eur (2019 m. sausio 17 d. apmokėjimas 800 Eur sumai; 2019 m gegužės 12 d. apmokėjimas 1 000 Eur sumai; 2019 m. gegužės 12 d. apmokėjimas 528,88 Eur sumai). Advokatas teisinių paslaugų pobūdžio lentelėje nurodė, kad atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui sudarė 1 871,40 Eur; pasirengimas ir atstovavimas atsakovą 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdyje – 149,72 Eur; susipažinimas su testatorės gydymo istorija – 76,94 Eur; pasirengimas ir atstovavimas atsakovą 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje – 230,82 Eur. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, kadangi atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (atsiliepimo apimtį) ir jų kiekį, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijų, todėl mažintinos iki 1 500 Eur bei ieškinį atmetus yra priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2516-430/2019).
19. Teismo turėtos pašto išlaidos iš viso sudarė 19,88 Eur, ieškinio netenkinus, valstybės naudai jos priteistinos iš ieškovės A. K. (CPK 96 straipsnio 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,88 Eur (devyniolika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.