Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-1037/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-12Telšių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-16Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-07-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1-47-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47569-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
A. I.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-1037/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47569-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,kaltinamajam A. I., jo gynėjui advokatui D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, 2018 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nutrauktas pagal laidavimą be užstato 2 metų laikotarpiui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 1 val. 12 min., Telšių r., Tryškių mstl., Klaipėdos g. 1, vairavo automobilį MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės, mažiausiai 1,68 promilės neblaivumas.

A. I. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio datos nepamena, nes buvo išgėręs alkoholio. Pamena, kad bandė taikytis su savo buvusia mergina –vaiko motina V.. Buvo nuvykęs pas ją blaivus, tačiau jai neleidus susitikti su vaiku, jis su draugais vartojo alkoholį. Savo automobilio neturi, o automobiliu, kuris priklauso V., jis nevažinėdavo. Žinojo, kad V. automobilio rakteliai yra pas jo tėvą stalčiuje. Kadangi išgėręs nieko nepamena, nežino kaip ir kada atsidūrė Tryškiuose ir kada bei kokiomis aplinkybėmis jį sustabdė policijos pareigūnai. Ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu nepamena, prašo vadovautis tuomet duotais jo parodymais. 2018 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Administracine tvarka taip pat yra baustas už vairavimą išgėrus. Paskirtų baudų nemoka, nes neturi darbo, tačiau žada kur nors įsidarbinti. Šiuo metu padeda mamai, kuri galėtų sumokėti jam skirtą baudą, o jis galėtų jai už tai atidirbti. Turi noro keistis ir norėtų, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytojai R. Z. ir T. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d., apie 22 val., pas R. Z. į namus adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo draugas A. I., kuris vairavo automobilį jau šiek tiek išgėręs. Alkoholinių gėrimų negėrė, tačiau abu nuvažiavo į Tryškių mstl. Telšių r., pas T. Z.. Važiuojant pas bendrą pažįstamą, Tryškių miestelyje juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 31–32, 36–37).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. I.yra buvęs jos sugyventinis. Su juo kartu nebegyvena, tačiau palaiko ryšius tiek, kiek tai susiję su jų bendro sūnaus lankymu. Automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, nors jo neprisiregistravusi savo vardu. Automobilį nuo 2019 m. lapkričio 6 d. laikė buvusio sugyventinio A. I. tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir pats buvęs sugyventinis. Automobilio rakteliai taip pat buvo palikti pas A. I. tėvus. Kadangi automobiliui buvo reikalingas remontas, automobiliu niekas nesinaudojo ir juo nesivažinėjo. Buvo prašiusi A. I. tėvų surasti žmogų, kuris galėtų jį suremontuoti. Kad 2019 m. lapkričio 8 d. A. I. vairavo neblaivus jai priklausantį automobilį, ji nežinojo. Buvęs sugyventinis jos neprašė, kad ji leistų jam vairuoti. Kur ir kokiu tikslu važiavo A. I. būdamas neblaivus, ji nežino (b. l. 41–43).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo P. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 1 val., Telšių r., Tryškių mstl., Klaipėdos g., prie pastato Nr. 1, buvo sustabdytas įtartinai manevruojantis automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus A. I.. Alkotesteriu jam nustatytas 1,68 promilės girtumas, antru patikrinimu – 1,70 promilės girtumas. A. I. atimta teisė vairuoti transporto priemones, automobilis Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl A. I.buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straispnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, o automobilis priverstinai nugabentas į saugomą aikštelę adresu Mažeikių g. 13A, Telšiai (b. l. 7–8).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 8 d., 1 val. 40 min. – 2 val., Telšių r., Tryškių sen., Tryškiuose, Klaipėdos g. 1, ant važiuojamos kelio dalies įvykio vietoje apžiūrėtas apgadintas automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimą ir atsakomybę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Mažeikių g. 13A, (b. l. 10–25).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio Drager Alcotest 7510 prietaiso testo matyti, kad 2019 m. lapkričio 8 d., 1 val. 15 min. A. I. nustatyti neblaivumo požymiai ir alkotesteriu Alcotest 7510, ARHJ-0206 pirmuoju tikrinimu 1 val. 12 min. nustatytas 1,68 promilės girtumas, o antruoju tikrinimu 1 val. 30 min. nustatytas 1,70 promilės girtumas (b. l. 26–28).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad V. S. pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas – V. S.iš pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) nupirko automobilį MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 135 Eur (b. l. 46–50).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam A. I. teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų 2018 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamojo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato 2 metų laikotarpiui, per pastaruosius trejus metus net 14 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių net 6 kartus už tai, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, paskirtų ir neapmokėtų baudų suma – 10 650 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog A. I. skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia. Nepaisydamas jų paskyrimo, A. I. ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, darydamas naujus administracinius nusižengimus. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad A. I. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje negalėtų būti pasiekti skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą, nes jos įvykdymo galimybės kelia labai dideles abejones. Kaltinamasis yra bedarbis, jo finansinė padėtis sudėtinga, todėl baudai sumokėti pinigų jis neturi. Pažymėtina, kad teismas negali skirti tokios bausmės rūšies, kurios kaltinamasis negali įvykdyti, nes tai yra nesuderinama su ne tik su teisingumo principo įgyvendinimu, bet ir kitomis bausmės paskirtimis. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl to, jog baudą sumokėtų jo mama, o jis atidirbtų jai už tai, prieštarautų bausmės paskirčiai, nes tokiu atveju nubaustas būtų ne nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o jo artimas šeimos narys. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

A. I. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tačiau teismo nuomone, šis kaltinamojo gailėjimasis laikytinas tik deklaratyviu teiginiu, siekiant išvengti didesnės sankcijos, nes jo nuolatinės veikos, t. y. net po ikiteisiminio tyrimo nutraukimo pagal laidavimą dėl analogiškos veikos, jis net 2 kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuolatinis analogiškų veiksmų darymas nepadarant jokių su savo elgesiu susijusių išvadų negali būti laikomas nuoširdžiu gailėjimuisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą teismas turėtų skirti vidurkio bausmę, tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl skiria 48 parų arešto bausmę, .t. y. šiek tiek švelnesnę nei vidurkyje numatytas bausmės vidurkis (BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, procesas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 32 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamojo buvusiai sugyventinei ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų žinojusi, kad su jai priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje esanti transporto priemonės MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtos transporto priemonės vertė yra 135 Eur, dėl to ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ketverių metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Prokuroras prašė pripažinti proceso išlaidomis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas už transporto priemonės transportavimą nuo 2019 m. lapkričio 8 d. Byloje nėra duomenų, kiek Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas” už automobilio transportavimą ir saugojimą, taip pat nėra duomenų apie išrašytą sąskaitą, todėl nėra teisinio pagrindo šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, nes jos realiai dar yra nepatirtos.

Dokumentai ir daiktai, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – transporto priemonės MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties kopija, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje; transporto priemonė MAZDA6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 14 d. pakvitavimu grąžintas savininkei V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 48 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 32 parų arešto bausmę.

Paskirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. I. konfiskuotino turto – automobilio MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 135 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

A. I. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – transporto priemonės MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje; transporto priemonę MAZDA6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 14 d. pakvitavimu grąžintą savininkei V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys