Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 parų arešto bausme;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. I. nustatyta galutinė bausmė – 32 paros arešto.

A. I. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: (1) draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, (2) konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 135 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

6. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą, kuriuo A. I., padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dvejų metų laikotarpiui (1 t., b. l. 81–84, 85–89). 2019 m. lapkričio 8 d. A. I. ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, dėl šios veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1–6, 7–9). Dėl 2019 m. lapkričio 8 d. padaryto nusikalstamos veikos baudžiamoji byla perduota teismui (1 t., b. l. 117–120). Kaip matyti iš 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad per laidavimo laikotarpį A. I. padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl buvo paklausta prokuroro, kodėl teismui nebuvo perduota baudžiamoji byla, kurioje A. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors prokuroras paaiškino, kodėl teismui perduota baudžiamoji byla tik dėl 2019 m. lapkričio 8 d. įvykio (2 t., b. l. 5–9), teisėjų kolega pažymi, kad prokuroro nurodyta proceso eiga neatitinka BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatų bei teismų praktikos. Nors BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per laidavimo laikotarpį padaro naują tyčinį nusikaltimą, šią teisės spragą užpildė teismų praktika.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesija 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007, išaiškino, kaip turėtų vykti bylos nagrinėjimas teisme, nustačius, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per laidavimo terminą asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018, 7–11 punktai). Nors minėti išaiškinimai pateiki analizuojant BK 38 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir BK 40 straipsnio 8 dalyje, todėl nurodyta teismų praktika yra aktuali nagrinėjamu atveju.

8. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla išnagrinėta pažeidžiant BK 40 straipsnio 8 dalį bei teismų praktikoje įtvirtintas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sukliudęs pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018, 12 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme.