Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-123-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
2S-123-730/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
V. Č., S. Č.
Pareiškėjas
UAB „General Financing“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-123-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09591-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; (S) 3.5.18.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų V. Č. ir S. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Č., S. Č., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui V. Č. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine S. Č. priklauso 1/2 dalis visų sutuoktinės pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-09-15 išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1138-83/2009 dėl 7958,64 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Č. kreditorės UAB „General Financing“ naudai. Kadangi skolininkas savo prievolės neįvykdė, 2009-12-27 dėl priverstinio skolos išieškojimo kreiptasi į antstolį Aleksandrą Selezniovą. Antstolio 2016-07-11 turto arešto aktu Nr. S1a-47504 areštuotas skolininko sutuoktinei S. Č. priklausantis darbo užmokestis, gaunamas (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iki šiol skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs, o bendras vykdomajame dokumente nurodytos išieškoti ir skolininko negrąžintos skolos likutis pareiškimo padavimo dieną sudaro 7958,64 EUR ir 5 procentai metinių palūkanų.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-03 nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies. Nustatė, kad, išieškant vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/00216 išieškotojos UAB „General Financing“ naudai, skolininkui V. Č. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės S. Č. darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini). Kitą pareiškimo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016-07-11 turto arešto aktu Nr. S1a-47504 areštuotas skolininko sutuoktinei S. Č. mokamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Šiuo turto arešto aktu suinteresuoti asmenys įpareigoti iki 2016-08-19 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl skolininko sutuoktinės S. Č. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos pateiktu teismui ar kitu antstolio patvarkymu būtų areštuotos kitos S. Č. pajamos. Turto aprašymas ir areštas yra būtina sąlyga kreiptis dėl turto dalies jame nustatymo (CPK 667 straipsnis), todėl pareiškimo dalį dėl išieškojimo nukreipimo į kitas pajamas nei darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) teismas atmetė. Suinteresuoti asmenys V. Č. ir S. Č. savo nesutikimą su pareiškimu iš esmės grindžia tuo, kad S. Č. pajamos nėra didelės, ir tuo, kad išieškojimas negali būti vykdomas remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, tačiau šie argumentai atmesti, kadangi minėtame straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, o ne darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys prašo pirmosios instancijos teismo 2016-10-03 nutartį panaikinti arba nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu: Vienintelis suinteresuotų asmenų turtas yra S. Č. gaunamas 500 EUR atlyginimas (atskaičius mokesčius). Dėl S. Č. vykdomos 4 vykdomosios bylos, dėl V. Č. vykdomos 2 vykdomosios bylos, todėl nustačius skolininko turto dalį S. Č. darbo užmokestyje, beveik nelieka lėšų pragyvenimui. Dėl šios priežasties teismas nustatydamas skolininko turto dalį, neatsižvelgė, ar nebus pažeisti skolininko ir jo sutuoktinės interesai.Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų turtinę padėtį. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „General Financing“ prašo netenkinti atskirojo skundo kaip nepagrįsto ir pateikto praleidus nutartyje nustatytą apskundimo terminą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai: Nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstolio kontorai priverstinai vykdyti momento nėra išieškota jokia skolos dalis, todėl išieškojimas iš sutuoktinių bendro turto dalies yra vienintelė kreditorės interesų užtikrinimo priemonė, nes skolininkas neturi jokio turto, niekur nedirba. Atskirasis skundas pateiktas teismui praleidus nurodytą septynių dienų nuo nutarties priėmimo dienos apskundimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantai prašo pridėti prie bylos įrodymus apie dėl jų užvestas vykdomąsias bylas, suinteresuoto asmens S. Č. gaunamas pajamas. Kadangi atskirojo skundo argumentai grindžiami minėtais įrodymais, šie įrodymai pridėtini prie bylos. Atsakant į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, jog atskirasis skundas pateiktas praleidus skundžiamoje nutartyje nurodytą apskundimo terminą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo 2016-10-17 rezoliucija atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/10/00216 pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-15 teismo įsakymą Nr. L2-1138-83/2009 dėl 27 479,58 Lt (7958,64 EUR) išieškojimo iš skolininko V. Č. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Antstolio 2016-07-11 turto arešto aktu Nr. S1a-47504 areštuotas skolininko sutuoktinei S. Č. mokamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v. b. t. II, l. 51–53). Šiuo turto arešto aktu suinteresuoti asmenys, pareiškėja įpareigoti iki 2016-08-19 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo įvertino, jog antstolis vykdymo metu nustatė, jog skolininkas niekur nedirba, pajamų negauna, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turėjo atsižvelgti į tai, kad suinteresuoto asmens S. Č. darbo pajamos yra vienintelis sutuoktinių turtas, be to, dėl suinteresuotų asmenų vykdoma ne viena vykdomoji byla. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi sunki suinteresuotų asmenų finansinė padėtis negali būti priežastis pažeisti išieškotojo interesus atgauti skolą, juo labiau esant vykdomojo byloje duomenims, kad vykdomoji byla užvesta dar 2010 metais. Šiuo laikotarpiu skolininkas geranoriškai skolos negrąžino, niekur nedirbo, turto taip pat neturi, įrodymų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis nėra, todėl yra visos sąlygos pripažinti, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje nuosavybėje yra vienintelis būdas išieškotojai atgauti skolą. Apeliantai taip pat mano, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, atsižvelgiant į apeliantų turinę padėtį bei tai, kad dėl suinteresuoto asmens S. Č. vykdoma daugiau vykdomųjų bylų. Įstatymas numato prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Apeliantų nurodyta aplinkybė, jog vienintelė S. Č. gauna darbo pajamas ir dėl jos vykdomos 4 vykdomosios bylos, tai yra, turi daugiau skolinių įsipareigojimų nei suinteresuotas asmuo V. Č., nepatenka į įstatyme numatytų kriterijų apimtį ir, teismo vertinimu, nėra svarbi aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir mažinti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kitų įstatyme numatytų ar svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, apeliantai nenurodo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 667 straipsnio nuostatas vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas, nes turto padalijimas vyksta ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant) iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3. 118 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė