Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams I. B. ir I. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vadovaujantis Nuostatais vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 6 - 13) patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu, (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teisės pagrindu naudojosi atsakovai. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip faktiniai nekilnojamojo turto objekto valdytojai, laikytini atsakovai.

Atsakovai, nesutikdami su vietinės rinkliavos įsiskolinimu nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-19 nutarti atsakovams iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2014-09-27); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi patvirtintas kreditoriaus KRATC finansinis reikalavimas 766,95 Eur sumai; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-05 nutartimi patvirtintas atsakovų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nutarti bankroto byla baigta (įsiteisėjo 2018-11-13), nurašant atsakovų skolą.

Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar pareiškėja baigus bankroto bylą turi teisę reikalauti priteisti vietinę rinkliavą, atsiradusią po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

Fizinių asmenų bankroto įstatymas nustato, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai, kuriais yra ir subjektai, atstovaujantys savivaldybes dėl vietinių rinkliavų išieškojimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 str. 5 p.), turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 str. 2 d.). Teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos (FABĮ 23 str. 6 d.). Fizinio asmens bankroto procesas baigiamas teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 str. 2 d.). Fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatoms (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 6 d.).

Pagal FABĮ 23 straipsnio 7 dalį, su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Minėta, to paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas tvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, fiziniam asmeniui draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. FABĮ 6 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka.

Taigi, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką juridinių asmenų bankroto bylose, kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius tik iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, draudžiančios bankrutuojančiam asmeniui vykdyti finansines prievoles, netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).

Teismas iš atsakovų pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-10489-889/2014 atsakovams iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2014-09-27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi aptariamoje civilinėje byloje patvirtintas atsakovų kreditoriaus KRATC finansinis reikalavimas 2 648,13 Lt sumai. Patikslintas bankrutuojančių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-05 nutartimi. Atsakovų bankroto byla baigta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nutartimi, kuria, be kita ko, nurašytas KRATC 766,85 Eur nepatenkintas reikalavimas.

Nutartis iškelti atsakovams bankroto bylą įsiteisėjo 2014-09-27, o nagrinėjamoje byloje priteisti vietinę rinkliavą prašoma už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2018-06-30, taigi pareiškėjos prašomas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra susidaręs jau iškėlus atsakovams bankroto bylą. Minėta, jog FABĮ 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka. Sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas darytina išvada, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos vykdyti prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendžia, kad atsakovai, iškėlus bankroto bylą, privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jiems to laiku neįvykdžius, pareiškėja teisėtai prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą už ginčo laikotarpį. Kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl atsakovų argumentų, kad jie neturėjo duomenų apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą, pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti duomenys (b. l. 16 – 27) patvirtina, jog mokėjimo pranešimai kartu su pažymomis apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą buvo siunčiami atsakovų bankroto administratoriui. Atsakovų argumentai, kad jie ginčo laikotarpiu nežinojo apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nepanaikina atsakovų, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkų ginčo laikotarpiu ir kaip vietinės rinkliavos mokėtojų, subjektinės pareigos mokėti vietinę rinkliavą ir kitų Nuostatuose įtvirtintų rinkliavos mokėtojo pareigų. Vertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį (b. l. 39 – 40) matyti, jog atsakovams buvo žinoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ginčo laikotarpiu už ginčo nekilnojamojo turto objektą.

Iš pareiškėjos Pažymų (b. l. 4,5, 18, 23, 26, 27), bei mokėjimo pranešimų (b. l. 16 - 17, 19 – 20, 21 -22, 24 - 25) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovų valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį liko prašomas priteisti įsiskolinimas, t. y. atsakovo I. B.- 585,86 Eur, o atsakovės I. B.– 246,59 Eur. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nustačius, kad atsakovai yra nesumokėję ginčo rinkliavos sumų, šios sumos priteistinos pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. B. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 585,86 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt penki eurai ir 86 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės I. B. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 246,59 Eur (du šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir 59 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.