Kauno apylinkės teismo nutarimas

2024-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-898-1220/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
II-898-1220/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00667-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pažeidėjas
A. U.
Kategorijos
  • 10.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-898-1220/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00667-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 10.19; 22.10.4; 22.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313, toliau Deklaracija) už 2024 m. 4 mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 15 d. Tuo, vadovas A. U., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau Deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. Tuo, vadovas A. U., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313, toliau Deklaracija) už 2024 m. 5 mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. Šiais veiksmais A. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. U. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą kartu su paskirta bauda – įspėjimu, suteikti naują terminą, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikti visas trūkstamas deklaracijas. Skunde nurodoma, kad A. U. su priimtu nutarimu ir jame paskirtu įspėjimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nepateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2023 m. bei nepateiktos mėnesinės deklaracijos už 2024 m. 4 mėn. nesutinka. Dėl nepateiktos mėnesinės deklaracijos GPM 313 iki 2024 m. gegužės 15 d. už 2024 m. balandžio mėnesį nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra paskirtas tik nuo 2024 m. balandžio 15 d. bei buvo sutarta, kad buvęs įmonės vadovas pateiks visus reikiamus dokumentus VMI. Todėl ryšium su tuo, kad nebuvo suteikta tokia informacija nei iš buvusio vadovo, nei iš VMI, kad nėra pateikti dokumentai, prašo panaikinti šį nutarimą ir paskirtą įspėjimą bei suteikti terminą iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikti trūkstamas deklaracijas. Šis terminas reikalingas išsiaiškinti su anksčiau ėjusiu pareigas direktoriumi bei peržiūrėti susidariusią situaciją bei sutikrinti buhalterinės apskaitos dokumentus už balandžio mėnesį bei tinkamai pateikti VMI deklaraciją. Dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 iki 2024 m. birželio 17 d. už 2023 metus nurodė, kad tik nuo 2024 m. balandžio 15 d. yra paskirtas nauju įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir buvo buvusio direktoriaus informuotas bei patikintas, kad visi mokestiniai dokumentai VMI už 2023 m. yra pateikti. Susidarius tokiai jo atžvilgiu nepalankiai situacijai, įsipareigoja sutikrinti šią susidariusią situaciją ir imtis visų reikiamų veiksnių kuo greičiau, bet ne vėliau nei iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. VMI pateikti šią pelno mokesčio deklaraciją už 2023 m. ir dėl to prašo panaikinti šį nutarimą bei šiuo nutarimu paskirtą įspėjimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundo prašo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI prie FM būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313, toliau Deklaracija) už 2024 m. 04 mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 15 d., metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau Deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. ir Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313, toliau Deklaracija) už 2024 m. 05 mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. Atsiliepime pažymėtina, kad tokia prievolė jam atsirado nuo 2024 m. balandžio 15 dienos, t. y. nuo šios datos atsirado prievolė mokesčių administratoriui teisės aktų tvarka ir terminais pateikti minimas deklaracijas. Apie šią prievolę pareiškėjas žinojo, kadangi 2024 m. gegužės 16 d. VMI prie FM A. U. siuntė priminimą pateikti deklaraciją už 2024 m. 4 mėn., taip pat 2024 m. birželio 19 d., siųstas priminimas dėl deklaracijos už 2023 m. mokestinį laikotarpį, o tai, kad šios prievolės Pareiškėjas neįvykdė, patvirtina duomenys apie mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas, pateikti prie bylos medžiagos (iš kurių matyti, kad minimos deklaracijos pateiktos 2024 m. liepos 1 d.). Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo tikslas – reglamentuoti finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Pareiškėjas, kaip naujas vadovas, turėjo pareigą domėtis organizacijos veikla, tinkamai ir laiku teikti reikalingas deklaracijas. Tačiau, Institucijos turimais duomenimis, pareiškėjas, paskyrus jį vadovu, nesiėmė jokių veiksmų ir toliau nevykdė prievolių teikti deklaracijas. Pareiškėjui buvo siunčiami informaciniai pranešimai, primenantys pateikti deklaracijas ir informuojantys, kad už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas taikoma administracinė atsakomybė. Todėl Pareiškėjas žinojo ne tik apie savo prievolę teikti minėtas deklaracijas, bet ir apie pasekmes, šios prievolės neįvykdžius.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. U. pateikė pranešimą, kad teismo posėdyje nepageidauja dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pranešė, jog teismo posėdyje nedalyvaus, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

A. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2024 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 15 d. Tuo, vadovas A. U., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. Tuo, vadovas A. U., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2024 m. gegužės mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d.

ANK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą, už kurį numatytas įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 40 straipsnio 2 ir 5 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. O šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalis nurodo, jog mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. To paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis MAĮ nuostatų.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, iš esmės, neginčija aplinkybės, kad nebuvo pateiktos reikiamos mokesčių deklaracijos, tačiau nurodo, kad jos nepateiktos, dėl to, kad buvęs įmonės vadovas A. U. teigė, kad visi mokestiniai dokumentai VMI už 2023 m. yra pateikti. GMP 313 deklaracija iki 2024 m. gegužės 15 d. už 2024 m. balandžio mėnesį nepateikta taip pat dėl to, jog su buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo sutarta, jog visus reikiamus dokumentus VMI pateiks jis. Savo skunde A. U. pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo tik 2024 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. liepos 19 d. Esant viešajame registre įregistruotam A. U. vadovavimo juridiniam laikotarpiui spręstina, kad pareiga pateikti VMI deklaracijas už 2023 m. balandžio mėnesį ir 2023 m. gegužės mėnesį, o taip pat už 2023 m., teko būtent jam.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, A. U. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. liepos 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl tuo laikotarpiu jis buvo atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų, deklaravimo tvarkos nežinojimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju – kai buvęs įmonės vadovas nurodė, kad visi už 2023 m. dokumentai yra pateikti VMI, taip pat mėnesinė deklaracija GMP 313 už 2024 m. balandžio mėnesį nepateikta iki 2024 m. gegužės 15 d., nes buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, kad visus reikiamus duomenis VMI pateikė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui administracinė atsakomybė taikoma už laikotarpį, kai jis vadovavo įmonei ir neveikė taip, kaip privalėjo (t. y. neteikė mėnesinės pajamų mokesčių deklaracijos už 2024 m. balandžio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito, t. y. gegužės mėnesio 15 d., nepateikė metinės pelno deklaracijos už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. birželio 17 d., taip pat nepateikė mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2024 m. gegužės mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. birželio 17 d.). Pažymėtina, kad A. U. įmonės vadovu tapo dar 2024 m. balandžio 15 d., tai reiškia, kad jis turėjo nuo pat gautų įgaliojimų pradžios dirbti atsakingai bei operatyviai ir iki 2024 m. gegužės 15 d. pateikti mėnesinė pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 m. balandžio mėnesį, o ne pasikliauti buvusio vadovo teigimu, kuris kaip pažymėtina, niekaip negalėjo pateikti mėnesinė pajamų mokesčio deklaracijos už 2024 m. balandžio mėnesį, nes 2024 m. balandžio 14 d. jo, kaip vadovo įgaliojimai baigėsi. Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2024 m. gegužės 16 d. bei 2024 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė priminimą pateikti deklaraciją ar kitus dokumentu už 2024 m. balandžio mėnesį. Darytina išvada, kad įmonės vadovas turėjo suprasti, jog mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2024 m. balandžio mėnesį nėra pateikta, o jis kaip įmonės atstovas privalo ją pateikti. Pažymėtina, kad tuo pačiu elektroniniu paštu 2024 m. birželio 19 d. bei 2024 m. birželio 27 d. Valstybinė mokesčių inspekciją išsiuntė priminimą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2023 m., kurį pagal įstatymą jis privalėjo pateikti iki 2024 m. birželio 17 d. Pareiškėjo teiginys, jog jis su buvusiu įmonės vadovu sutarė dėl visų reikalingų duomenų pateikimo VMI iki jam tampant įmonės vadovu negali būti vertintinas kaip svarbus argumentas, nes tai gali būti pasirinkta pareiškėjo gynybinė pozicija. Teismas pažymi, kad tapęs vadovu, asmuo turi imti visų priemonių, kad įmonei skirti įgaliojimai būtų laiku atlikti. Teismas sutinka su Institucija, jog pareiškėjas, kaip naujas vadovas, turėjo pareigą domėtis organizacijos veikla, tinkamai ir laiku teikti reikalingas deklaracijas, o jį paskyrus vadovu, nesiėmė jokių veiksmų ir toliau nevykdė prievolių teikti deklaracijas.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu A. U. paskirtas įspėjimas, tai yra administracinė nuobauda, kuri yra švelniausia nuobauda, numatyta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pareiškėjui įspėjimas paskirtas nenustačius jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas anksčiau nėra baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas, šiuo atveju, gali pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo tikslą – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismo vertinimu, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, surašydama skundžiamą nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių, parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.

Svarbu pažymėti, kad pats pareiškėjas būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu nebuvo maksimaliai atidus bei rūpestingas ir nepadarė visko, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrintas savalaikis deklaracijų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad bendrovės vadovai, tvarkydami įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. U., kurio darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado nuo 2024 m. balandžio 15 d., turėjo savalaikiai įsivertinti, kaip jis pateiks duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, net ir tuo atveju, jei senasis juridinio asmens vadovas galimai perdavė nurodytus dokumentus. Pareiškėjas, tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadovu turi maksimaliai įsivertinti rizikas, kad gali atsirasti jam nepalankios aplinkybės, dėl kurių duomenų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai taps apsunkintas. Iš pareiškėjo skundo argumentų tampa akivaizdu, kad jie yra deklaratyvūs, nenurodant jokių papildomų duomenų, kurių jis, kaip bendrovės vadovas ėmėsi, kad išspręsti susidariusią situaciją su Valstybine mokesčių inspekcija.

Apibendrinant darytina išvada, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. U. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė