- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-926-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11659-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agnetė“
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- M. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agnetė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agnetė“ ieškinį atsakovui L. B. dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo M. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Agnetė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. B., kuriuo prašė įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui 133,48 kv. m 5 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nustatant tokią sprendimo įvykdymo tvarką: Butą ieškovui perduoti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir ne prastesnės būklės, nei ji nustatyta 2017-09-11 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17-N08-87, o atsakovui vėluojant butą perduoti ieškovui priteisti iš atsakovo už kiekvieną vėlavimo įvykdyti teismo sprendimą dieną po 100 Eur, suteikiant teisę ieškovui be atsakovo ar kitų asmenų valios patekti į butą ir ieškovo nuožiūra su antstolio pagalba išvaržyti jame esantį turtą atsakovui grąžinant sumas, kurios liktų po išvaržymo, įskaičius atsakovo pinigines prievoles pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ieškovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. antstolis R. V. 2019-03-14 išdavė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-179-5525, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Agnetė“ 2018-08-27 įvykusiose varžytynėse iš buvusio savininko L. B. įsigijo Butą. Buto būklė aprašyta 2017-09-11 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17-N08-87. Ieškovo nuosavybės teisės į Butą įregistruotos 2019-03-15;
1.2. ieškovas 2019-03-19 kreipėsi į atsakovą dėl Buto atlaisvinimo ir prašė Butą perduoti iki 2019-03-31. Ieškovui buvo nurodyta, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. Ž. 2019-01-03 buvo sudaryta Buto panaudos sutartis, Butas iki 2019-03-31 atlaisvintas nebus, atsakovas teismine tvarka ketina ginti savo pažeistas teises;
1.3. ieškovas negali naudotis jam priklausančiu Butu, dėl to patiria nuostolių. Atsakovas ir trečiasis asmuo yra nesąžiningi, neįregistravo Buto panaudos sutarties. Šios sutarties negaliojimo pagrindas yra akivaizdus, todėl teismas savo iniciatyva turėtų sudarytą 2019-01-03 panaudos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio.
2. Ieškovas prašė užtikrinti įrodymus – ieškovo pasirinktam antstoliui pavesti atlikti Buto būklės fiksaciją. Šį prašymą grindžia tuo, kad:
2.1. atsakovas ir trečiasis asmuo panaudos sutartį sudarė galiojant paskelbtam turto areštui disponuoti Butu, jų veiksmai yra nesąžiningi ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms;
2.2. atsakovo ir M. Ž. panaudos sutartyje numatyta panaudos gavėjo pareiga Butą pagerinti investuojant ne mažiau kaip 12 000 Eur, o panaudos sutartį nutraukus anksčiau laiko – panaudos davėjo pareiga minėtą sumą grąžinti ir sumokėti 5 000 Eur baudą. Panaudos sutartis yra sudaryta tik dėl akių, panaudos gavėjo įsipareigojimas investuoti į Buto pagerinimą yra siekis ateityje nukreipti nepagrįstas pretenzijas į ieškovą dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo arba pabloginti Buto būklę;
2.3. Butą iš varžytynių ieškovas įsigijo tokios būklės, kokia numatyta 2017-09-11 turto vertinimo ataskaitoje. Užfiksavus esamą Buto būklę, bus patvirtinta, kad atsakovas ieškovui turi perduoti Butą esamos ar ne prastesnės nei esamos būklės. Pripažinus 2019-01-03 panaudos sutartį niekine, teismui nereikės spręsti Buto pagerinimo restitucijos klausimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo UAB „Agnetė“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. ieškovo prašomas užtikrinti įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos pagrindu ir dalyku;
3.2. byloje nekeliami turtiniai reikalavimai, todėl įrodymai dėl turto pagerinimo/pabloginimo nerenkami.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas UAB „Agnetė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – užtikrinti įrodymus ir ieškovo UAB ,,Agnetė“ pasirinktam antstoliui pavesti atlikti Buto būklės fiksaciją. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. ieškovas prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pareiškė dėl to, jog išsiaiškintų esamą Buto būklę, o ne dėl to, kad išvengtų turtinių atsakovo ar trečiojo asmens M. Ž. reikalavimų;
4.2. pripažinus sandorį negaliojančiu restitucijos klausimas sprendžiamas ex officio. Butas yra niekinio sandorio dalykas, dėl šio sandorio pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės;
4.3. tenkinus ieškovo ieškinį restitucijos klausimas turės būti sprendžiamas nepriklausomai nuo ieškovo pareikštų reikalavimų, o nenustačius esamos Buto būklės yra neįmanomas teisingas restitucijos taikymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta užtikrinti įrodymus, teisėtumas ir pagrįstumas.
4. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas. Įrodymų užtikrinimu siekiama sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti duomenis, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje.
5. Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 straipsnis). Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 straipsnis).
6. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, vertina, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo.
7. Šiuo atveju ieškovas prašo užtikrinti įrodymus ir UAB ,,Agnetė“ pasirinktam antstoliui pavesti atlikti Buto būklės fiksaciją. Ieškovo teigimu, užfiksavus esamą Buto būklę, bus patvirtinta, kad atsakovas ieškovui turi perduoti Butą esamos ar ne prastesnės esamai būklės, tuo tarpu nesurinkus įrodymų apie šiuo metu esančią Buto būklę nebus galimybių tinkamai išspręsti restitucijos klausimo. Šiuos įrodymus vėliau pateikti pasidarys negalima arba bus sunku dėl atsakovo L. B. ir M. Ž. nesąžiningų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo prašomas užtikrinti įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos pagrindu ir dalyku, kadangi byloje nekeliami turtiniai reikalavimai.
8. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia reikalavimo turinys. Šiuo atveju ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui Butą. Taigi ieškovas gindamas savo, kaip Buto savininko, teises atsakovui pareiškė negatorinį ieškinį. Kadangi negatoriniu ieškiniu nereiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju byloje turtiniai reikalavimai nėra keliami.
9. Ieškovo teigimu, sudarytos Buto panaudos sutarties negaliojimo pagrindas yra akivaizdus, todėl teismas savo iniciatyva turėtų panaudos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio, o nenustačius esamos Buto būklės (neužtikrinus įrodymų) nebus įmanomas teisingas restitucijos taikymas. Sutiktina su ieškovu, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio) taip pat pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (LAT 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (LAT 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir kt.).
10. Ieškovas ieškiniu neginčija atsakovo ir trečiojo asmens M. Ž. 2019-01-03 sudarytos Buto panaudos sutarties, neprašo jos pripažinti negaliojančia. Buto panaudos sutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu vien ieškovo subjektyvus įsitikinimas dėl atsakovo ir trečiojo asmens sudaryto sandorio neteisėtumo savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta Buto panaudos sutartis yra akivaizdžiai niekinė, todėl ją teismui ex officio pripažinus negaliojančia byloje bus sprendžiamas restitucijos klausimas ir bus nustatinėjami Buto pagerinimai/pabloginimai.
11. Įrodymų ryšys su byla yra ir bendras įrodinėjimo procesui keliamas reikalavimas, įtvirtintas CPK 180 straipsnyje, sudarantis pagrindą teismui priimti ar atsisakyti priimti konkrečius į bylą pateikiamus įrodymus. Todėl CPK 222 straipsnyje įtvirtinant reikalavimus, keliamus asmens prašymui dėl įrodymų užtikrinimo, yra tiesiogiai numatytas reikalavimas nurodyti aplinkybes, kurias turi patvirtinti prašomas užtikrinti įrodymas. Teismas tokiu atveju, spręsdamas prašymo užtikrinti įrodymus pagrįstumo klausimą, prašomus užtikrinti įrodymus turi įvertinti jų sąsajumo su įrodinėtinomis teisinę reikšmę bylai turinčiomis aplinkybėmis aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-255/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju sprendė, jog ieškovo prašomas užtikrinti įrodymas – esama Buto būklė, nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu. Ieškovas ieškiniu siekia įpareigoti atsakovą ieškovui perduoti Butą, kurio būklė nustatyta 2017-09-11 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17-N08-87. Nustatytas, jog šis dokumentas buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Esama Buto būklė šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė turinti įtakos teisingam bylos išsprendimui.
13. Pažymėtina ir tai, jog iš CPK 221 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio akivaizdu, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų patiekimas pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teigiant apie tokią esamą grėsmę, tai teigiančiam asmeniui tenka procesinė pareigą įrodyti šias aplinkybes, t. y. pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 222 straipsnis, 178 – 179 straipsniai).
14. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo prašyme užtikrinti įrodymus nurodytos aplinkybės, jog atsakovas ir trečiasis asmuo elgiasi nesąžiningai, jie gali pabloginti Buto būklę, savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovas ėmėsi ar imsis tokių priemonių. Apelianto teiginiai grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone (prielaida), todėl vertintini kaip nepagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas užtikrinti įrodymus – pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui atlikti esamos Buto būklės fiksaciją neatitinka pirmiau nurodyto įrodymų užtikrinimo instituto taikymo sąlygų. Ieškovas neįrodė prašomų užtikrinti įrodymų sąsajumo su pareikštais konkrečiais reikalavimais bei grėsmės, jog pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas užtikrinti tokius įrodymus buvo netenkintas pagrįstai.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų užtikrinimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeidęs šiuos institutus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo taisyklių. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo UAB „Agnetė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.