Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Reino – Bergišo apskrities (Rheinisch-Bergischer-Kreis) T. B. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Reino – Bergišo apskrities (Rheinisch-Bergischer-Kreis) T. B. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Prašyme ir prie jo pateiktame liudijime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d., 11 val. 09 min., (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi, asmuo, kuriam paskirta bauda – T. B., būdamas atsakinguoju sunkiosios transporto priemonės (gamyba: Renault), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovu, nurodė ar leido eksploatuoti transporto priemonę, nepaisant to, kad bendra leistina masė buvo viršyta 41,14 procentų – 1440 kg (nustatyta bendra masė – 4940 kg, leistina bendra masė – 3500 kg). Tokiais veiksmais jis pažeidė Transporto priemonių registracijos taisyklių 31 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 3 dalį, 69a straipsnį, Kelių eismo įstatymo 24 straipsnį, Piniginių bausmių katalogo 199.2.6. punktą. 2021 m. vasario 9 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Reino – Bergišo apskrities (Rheinisch-Bergischer-Kreis) sprendimu, įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 2 d., T. B. paskirta 498,50 Eur piniginė sankcija, kurią sudaro 470 Eur bauda ir 28,50 Eur proceso išlaidos (b. l. 2-9).

Teismo posėdžio metu prokurorė Jolita Raudeliūnienė prašė atsisakyti pripažinti piniginę sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kadangi pagal sutartį turėjo būti vežamas vienas svoris, tačiau buvo gabentas kitas, T. B. šios aplinkybės žinomos nebuvo (b. l. 46).

Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam paskirta piniginė sankcija, T. B. su paskirta pinigine sankcija nesutiko, teismui parodė, kad įmonėje yra paskirtas atsakingas asmuo už krovinių judėjimą – M. L.. Automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2020 m. gruodžio 9 d. dalyvavo eisme Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra įsigytas lizingu, jo valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis šios įmonės vadovas. Negali pakomentuoti, kaip atsirado krovinio viršsvoris, kadangi už tai įmonėje atsakingas ne jis, o M. L.. Jis nebuvo informuotas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos apie galimybę ginčyti priimtą sprendimą (b. l. 26, 40, 45-46).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad 2020 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu ir buvo atsakingas už krovinio masės nustatymą, tai numato pareiginiai nuostatai. Pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo N. S., pastarasis už padarytą pažeidimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo nubaustas, jam skirta bauda, kurią jis sumokėjo. Be to, buvo sutartas krovinio svoris 1500 kg, o realus svoris, jau pakrovus krovinį, buvo daug didesnis, sutartą viršijo 500 kg. Jis neturėjo galimybės krovinio pasverti po pakrovimo, krovinio svoris turėjo atitikti sutartą ir sutartyje su užsakovu nurodytą svorį (b. l. 39-40, 46).

Prašymas netenkinamas.

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau - Pamatinis sprendimas) yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Nepaisant to, piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-579/2019). Pamatinis sprendimas yra įgyvendinamas kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ ir 365² straipsniais.

Nagrinėjamu atveju, asmuo, kurima paskirta piniginė sankcija, T. B. pateikė teismui dokumentus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. L. išduotas krovinių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos pažymėjimas (b. l. 25) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovo pareiginius nuostatus Nr. 7, iš kurių matyti, jog M. L. turi pareigą pasirūpinti, kad vairuotojai būtų nuolat instruktuojami, kaip neviršyti maksimalaus leistino svorio pasikrauti krovinį, kaip elgtis krovinio vežimo metu (Pareiginių nuostatų 9.15. punktas) (b. l. 33-37), t. y. už krovinių svorio kontrolę atsakingas ne įmonės direktorius T. B., o atsakingu asmeniu paskirtas M. L.. Be to, kaip parodė liudytoju apklaustas M. L., nors pagal sutartį buvo numatyta krovinio masė 1500 kg (b. l. 43), tačiau realus svoris buvo 500 kg kilogramų didesnis, pakrovus krovinys nėra sveriamas, o įmonė neturi galimybių pakrovus krovinį, jį pasverti (b. l. 45-46).

Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog už krovinių svorį įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas ne T. B., o M. L., be to, buvo pakrautas didesnio svorio krovinys nei numatyta pagal sutartį, pažymėtina tai, jog, kaip jau minėta, teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina asmens kaltės klausimo, subjekto tinkamumo ir pan. Būtent asmuo, kuriam skiriama bauda, gavęs sprendimą, turi teisę ginčyti priimtą sprendimą, paduodant skundą nurodytais terminas ir nurodant visas reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai teismas, sprendžiantis klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo, neturi kompetencijos vertinti klausimų, kurie nenumatyti Pamatiniame sprendime ir BPK 365¹ ir 365² straipsniuose (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-355-576/2019).

Tačiau teismas pažymi, kad pagal BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktą atsisakoma pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Iš liudijimo, kuris patvirtintas kompetentingo sprendimą priėmusios valstybės pareigūno parašu, h) dalies 2 straipsnio b) punkto matyti, jog byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą. Patvirtinta, jog atitinkamas asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 8). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudijime nėra pateikta informacija, kaip T. B. buvo informuotas apie numatytą ar įvykusį teisminį nagrinėjimą, po kurio buvo priimtas sprendimas ar apie priimtą sprendimą jo atžvilgiu paskirti piniginę sankciją. Su liudijimu nebuvo pateikta jokių duomenų ar dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog T. B. buvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie teisminį nagrinėjimą ir apie kompetentingos institucijos priimtu sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją ar kad jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas, bet ir jam tinkamai pranešta apie galimybę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų, nėra pagrindo teigti, jog T. B. žinojo apie jo atžvilgiu vykusį teisminį procesą dėl teisės pažeidimo ir jam kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą piniginę sankciją.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktu, nesant neginčijamų duomenų, jog piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo buvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus, nėra teisinio pagrindo pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją Lietuvos Respublikoje, todėl Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365-365² straipsniais,

nutaria:

Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymą atmesti.

Apie atsisakymą pripažinti piniginę sankciją nedelsiant raštu informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinę teisingumo žinybą (Bundesamt für Justiz).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.