Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. L.-C. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovui R. S. ir jos atstovui advokatui Linui Mažonui, Kauno apskrities VTAS Jonavos r. savivaldybėje atstovui A. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L.-C. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančiai institucijai - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad nuo 2012-01-26 paaugus dukrai G. S. pasikeitė (išaugo) jos poreikiai, priteistas 300 Lt išlaikymas atitinka tik 89 Eur, neatitinka poreikių. Be to pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, o ji viena negali visų padidėjusių poreikių patenkinti, šiuo metu laukiasi vaiko, dirbti neturi galimybių, 2017-07-29 susituokė ir yra išlaikoma sutuoktinio J. A. C. A., kurio pajamos per mėnesį yra 1000 Eur. Dukters poreikiams tenkinti mėnesiui reikia 510 Eur. Atsakovo R. S. mokamas 89 eurų išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ir išlaidų. Atsakovas remontuoja automobilius, jo mėnesinės pajamos virš 1000 eurų, todėl yra visos sąlygos padidinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-26 įsakymu priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui mėnesinį dydį iki 250 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. G. S. visą laiką gyvena su ieškove, tėvas su dukra nebendrauja, dukrai yra įprasta gyvenamoji aplinka, prašo dukros G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Atsakovas R. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Tačiau nurodytas sumas aštuonerių metų amžiaus vaikui vertino pernelyg padidintomis ,nurodė, kad ieškovės reikalaujamos 250 Eur sumos vaikui išlaikyti kas mėnesį skirti negali. Mano, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad jo(atsakovo), pajamos per mėnesį yra 1000 Eur. Paaiškino, kad daugiau kaip penkerius metus gyvena su sugyventine J. G., su ja turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų L. S.. Nuo 2017-09-12 pats mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, turi butą, kuriame gyvena su sugyventine ir sūnumi L. S., ir turi du senus automobilius. Taigi pasikeitė ne tik ieškovės, bet ir jo turtinė padėtis, pastovaus darbo neturi, dirba pavienius darbus, sugyventinė J. G. nedirba, jos gaunama pašalpa yra 950 Eur, finansiškai jiems padeda paties močiutė bei sugyventinės mama, todėl dukters išlaikymui pagal dabartines sąlygas galėtų skirti ne daugiau kaip 150 Eur per mėnesį.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno apskrities VTAS Jonavos r. savivaldybėje atstovas A. B. teismo posėdžio metu palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, kad ieškovės šeima gyvena dviejų kambarių bute, G. atskiras kambarys. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 klasėje, lanko šiuolaikinio šokio studiją ir anglų kalbos užsiėmimus, specialių poreikių nenustatyta. Pasak vaiko, su tėčiu ji bendrauja retai. Ieškovės teigimu atsakovas priteistą išlaikymą dukrai moka reguliariai. Jos šeimos (sutuoktinio) mėnesio pajamos yra 1000 Eur ir ji yra jo išlaikoma. Išklausius atsakovo nurodytų aplinkybių mano, jog iš atsakovo galėtų būti priteista po 200 Eur išlaikymas, atsižvelgiant į teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 400 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. L.-C. ir R. S. (b.l.8).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, kadangi duktė visą laiką gyvena kartu, dukrai įprasta gyvenamoji aplinka, tėvas su dukra nebendrauja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad anūkė G. gyvena su mama, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokosi labai gerai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikui pas mamą sudarytos visos reikalingos sąlygos. Mergaitė skyriuje raštu išreiškė norą gyventi su tėčiu J. (b.l.31). Pateikta G. S. charakteristika patvirtina, kad mergaitė gyvena su mama, jų tarpusavio santykiai šilti, materialinės sąlygos geros, ji yra viskuo aprūpinta; yra pareiginga, aktyvi, stropi, protinga, nuoširdi, žodynas turtingas. Šios aplinkybės įrodo, jog nepilnamečiui vaikui gyvenant su mama yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, vystytis ir tai atitinka vaiko poreikius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad mergaitė tėčiu laiko ieškovės sutuoktinį ir išreiškė norą gyventi kartu su mama ir jos sutuoktiniu. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja, todėl laikytina, kad ginčo dėl šio ieškovės reikalavimo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina E. L.-C., mergaitei įprastoje ir emociškai stabilioje aplinkoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-279-722/2012 iš R. S. G. S. išlaikymui buvo priteista po 300 Lt kas mėnesį (b.l.9), kurių suma šiuo metu atitinka 86,88 Eur ir atsakovas juos reguliariai moka.

Per penkerius metus nuo 2012 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos - iki 2018-04-10 padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. G. S. gyvena su ieškove – motina E. L.-C. Jonavoje, padidėjo vaiko poreikiai tiek maistui, tiek ir kitoms išlaidoms. Be to pasikeitus valiutai iš lito į eurą, priteistas išlaikymas po 300 Lt, kas mėnesį dabar atitinka tik 86,88 Eur, pasikeitus kainų santykiui atitinkamai sumažėjo perkamoji galia, todėl toks periodiškai mokamas išlaikymo dydis jau yra nebepakankamas patenkinti paaugusio vaiko poreikių, todėl jam būtina didesnė išlaikymui skiriama suma. Ieškovės teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 510 Eur ir pusė šios sumos, jos nuomone, turėtų dengti vaiko tėvas - atsakovas R. S..

Vaiko poreikiai vertintini ir CK 3.192 straipsnio 2 dalies prasme, kurioje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.). Pagal ieškovės pateiktą poreikių paskaičiavimo lentelę (b.l.2-3) matyti, kad mėnesio išlaidos nepilnametei G. S. yra 510 Eur: 150 Eur maistui, 60 Eur rūbams ir avalynei, 15 Eur higienos reikmenims, 20 Eur ugdymo reikmenims, 40 Eur užklasinei veiklai, 50 Eur vaistams ir kitoms medicinos paslaugoms, 40 Eur tenkanti komunalinių mokesčių dalis, 15 Eur - planšetė, internetas, televizija, 80 Eur laisvalaikiui ir atostogoms, 40 Eur kitoms išlaidoms (klasės fondas, gimtadieniai ir pan.). Ieškovė nurodė, kad šeima gyvena jos močiutei priklausančiame bute, buto išlaikymui nepilnametei dukrai tenkanti kas mėnesį dalis yra 40 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kas mėnesį sumoka atitinkamai 120 Eur buto išlaikymui, o pagal pateiktas pažymas (b.l.15-16) už šilumą vienam asmeniui per mėnesį tenkanti mokesčio dalis yra 10,96 Eur, už komunalines paslaugas ir televiziją - atitinkamai po 7,84 Eur, nors ieškovė televizijos mokesčio dalį paskaičiavo atskirai – 15 Eur kartu su planšete ir internetu. Be to teismo vertinimu nurodytos išlaidos kas mėnesį po 60 Eur rūbams, avalynei aštuonerių metų amžiaus vaikui laikytinos per didelėmis, atsižvelgiant į tėvų turtines galimybes. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad užklasinė veikla ir būreliai yra mokami ir tam kas mėnesį reikalinga 40 Eur, o pateiktoje Gabrielės charakteristikoje tai neatsispindi (b.l.20). Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė jokių specialių poreikių neturi, kaip pasisakė ir atsakovas, ieškovės nurodytos kiekvieno mėnesio išlaidos po 50 Eur vaistams, vitaminams, stomatologui ir kt. medicinos paslaugoms bei kiekvieną mėnesį po 80 Eur laisvalaikiui ir atostogoms, progimnazijos pirmoje klasėje (b.l.19) besimokančiai mergaitei po 40 Eur klasės fondui, gimtadieniams ir pan., laikytinos padidintomis. O kokie higienos reikmenys, kuriems kas mėnesį būtina išleisti po 15 Eur, yra būtini aštuonerių metų mergaitei, ieškovė nedetalizavo.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Vertinant tėvų turtinę padėtį byloje esančiais įrodymais bei ieškovės paaiškinimu nustatyta, jog ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l.10-11). VTAS išvadoje nurodyta, kad pasak ieškovės jų šeima gyvena iš ieškovės močiutės nuomojamame bute, tačiau įrodymų, kad močiutei moka nuompinigius nepateikė (b.l.29). Duomenų, kad ieškovė turi kokias nors pajamas nepateikta, o VSDF duomenų bazėje tokios informacijos, už laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki dabar, nėra. Ieškovės sutuoktinio J. A. C. A. mėnesio pajamos yra 1000 Eur (b.l.17). Pateiktu pranešimu apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą nustatyta, kad ieškovė laukiasi vaiko (b.l.21). Ieškovė paaiškino. kad šiuo metu nedirba, gyvena sus sutuoktiniu C., ji ir šalių dukra yra pilnai išlaikomos ieškovės sutuoktinio, gaunančio pakankamas lėšas pragyvenimui, todėl ieškovės šeimos turtinė padėtis dabartiniu metu laikytina stabilesne.

Tuo tarpu atsakovas turi šeimą, t.y. gyvena su sugyventine J. G., su kuria augina mažametį – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų L. S. (b.l.37); dirba pagal individualią veiklą ir už 2017 metus yra deklaravęs 550,34 Eur apmokestinamų pajamų (b.l.42-43). Atsakovas nurodo, jog šeimos pajamos yra 950 Eur per mėnesį gaunama sugyventinės pašalpa; jiems materialiai padeda jo močiutė bei sugyventinės mama. Atsakovas turi nuosavą 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytą 2013-12-16 (b.l.41), ir du automobilius: Audi A4 Avant 1997 m. ir 2004 m. Bayer.Mot.Werke-BMW (b.l.39). Atsakovas mokosi automobilių mechaniko profesijos (duomenys neskelbtini) mokykloje ir dar metus laiko mokysis (b.l.38). Taigi galima teigti, kad atsakovo šeimos pajamos yra lygios ieškovės šeimos mėnesio pajamoms. Tačiau atsakovas turi išlaikyti ir mažametį sūnų, o sugyventinės gaunama pašalpa tikėtina yra terminuota ir pasibaigs; atsakovas mokydamasis daugiau laiko skirti darbui negali, atitinkamai yra mažesnės pajamos pagal individualią veiklą, o mokslas tęsis dar vienerius mokslo metus.

Taigi iš nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra kiek sunkesnė, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių (du vaikai), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas siekia tobulinti savo įgūdžius – mokosi specialybės pagal pasirinktą veiklą. Atsakovas reguliariai mokėjo jam priteistą išlaikymą dukrai ir šiuo metu yra linkęs mokėti didesnį – 150 Eur išlaikymą. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri šiuo metu yra 400 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas G. S. buvo priteistas teismo įsakymu, neanalizuojant šalių turtinės padėties, darytina išvada, jog nuo 2012 metų ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes duomenų, kad išlaikymo priteisimo metu ji turėjo kokių nors pajamų ar turto, nėra. Šiuo metu yra pilnai išlaikoma sutuoktinio. Net ir gaudama iš atsakovo tik 86,88 Eur nepilnametę dukrą pilnai aprūpina visomis mokymo ir kitomis priemonėmis (b.l.20).

Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis laikytina pablogėjusia, kadangi atsakovas priteistai 300 Lt sumai neprieštaravo, po išlaikymo priteisimo įsigijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą turtą, kitų išlaikytinių neturėjo. Šiuo metu turi du išlaikytinius, sugyventinė nedirba, pagrindinės šeimos pajamos yra sugyventinės gaunama pašalpa ir tai yra laikina. Atsakovas mokosi specialybės ir tai laikytina jo siekiu ateityje turėti geresnius darbo įgūdžius bei objektyviomis aplinkybėmis dėl didesnių pajamų gavimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pagerėjus jos finansinei padėčiai, prašo didesnio išlaikymo nei tai suformuota teismų praktikoje. Teismas atsižvelgia į tai, jog abi šalys yra darbingos ir turi kitų išlaikytinių, o atsakovas turi du vaikus, kurių išlaikymui lėšas turėtų skirti atsižvelgiant į vaikų poreikius, t.y. atsakovas turi skirti išlaikymą ne tik aštuonerių metų amžiaus dukrai, bet ir trejų metų sūnui L. S.. Ir nors teismų praktika formuojama, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą ir neturėtų būti įrodinėjamas, tačiau tai yra tik orientacinis kriterijus. Be to ieškovė prašo didesnio išlaikymo iš atsakovo nei 200 Eur, tačiau reikalavimas nepagrįstas leidžiamais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą kiekvienam vaikui atsakovas turėtų skirti po 200 Eur išlaikymui kas mėnesį, o tokių pajamų atsakovas šiuo metu neturi dėl pakankamai objektyvių aplinkybių ir negali skirti. Todėl priteisti atsakovui neįmanomą vykdyti prievolę prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais teismas laiko nustatytomis bylos aplinkybes, , kad išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui 320 Eur (po 160 Eur iš kiekvieno tėvų) kas mėnesį, atsižvelgiant į aštuonerių metų vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, tėvų finansines galimybes, užtikrins būtinus vaiko poreikius, būtinas vaikui vystytis sąlygas yra pakankamas ir proporcingas (CK 3.192 str. 2,3 d.). Be to, teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš jų tėvų, esant dviem ar daugiau vaikų, nustato tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti minimalius visų vaikų poreikius ; išieškant išlaikymą laikomasi vaikų lygybės principo ( CK 3.198 str. 1,2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, ieškovės ir atsakovo socialinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principas, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistinas 2012-01-26 Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-279-722/2012 iš atsakovo R. S., a/k (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. S., gim.(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir priteistas materialinis išlaikymas didintinas iki 160 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2018-04-10, iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo žyminio mokesčio yra atleista LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis - 26 Eur (160 Eur – 86,88 Eur =73,12 Eur x 12 mėn. = 877,44 Eur – 3 proc.). Tuo pagrindu iš atsakovo valstybei priteistina 26 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 3 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-11-14 sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-17-T-5424-21531 ieškovei buvo skirta 100 proc. nemokama teisinė pagalba (b.l.5-6), kurio pagrindu prašoma priteisti 187,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l.52). Ieškinį tenkinus iš dalies 44,83 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 83,92 Eur (CPK 99 str., 96 str. 1 d., 3 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo priteistina valstybei 2,38 Eur (44,83 proc. nuo 5,32 Eur sumos) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim.2010-03-16, a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. L.-C., a.k(duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2012-01-26 Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-279-722/2012, iš atsakovo R. S., a.k(duomenys neskelbtini) priteistą 86,88 Eur (300 Lt) išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo R. S., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. S., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) per mėnesį, mokamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedant uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės G. S. motinai E. L.-C., a.k(duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 83,92 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 92 ct) ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 28,38 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 38 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.