Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. (R. C.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. Ž., M. Ž., Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė Valentina Tinfavičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas palaikė ieškinio ir pareiškimo reikalavimus, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei priteisti iš atsakovės teisinės pagalbos išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas, gavęs Ignalinos rajono 2-ąjį notaro biuro raštą, į Vilniaus miesto 5-ąjį notaro biurą pats nesikreipė, o kreipėsi dėl teisinės pagalbos teikimo. Į Vilniaus miesto 5-ąjį notaro biurą kreipėsi atstovas, prašydamas suteikti informaciją, ar buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimas, kad R. C. siekia priimti palikimą nebuvo teikiamas, kadangi jau buvo praleistas terminas. Apie tai, kad valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi dėl palikimo priėmimo, sužinojo gavus teismo nutartį, tada pasidomėjo ir sužinojo apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublika, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovas D. V. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, neprieštaravo ieškinio ir pareiškimo reikalavimų patenkinimui.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis, reikalavimų tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra gavusi paveldėjimo tisės liudijimą iš VĮ Turto banko dėl M. Ž. piniginių lėšų paveldėjimo, „Swedbank“, AB yra pervedęs 611,43 Eur pinigines lėšas į valstybės biudžetą.

Trečiais asmuo Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė Valentina Tinfavičienė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (195 b. l.)..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. C. yra M. Ž. brolis (5, 6 b. l.). M. Ž. ištuokoje mirė (duomenys neskelbtini), turėjo dukras M. Ž. ir L. Ž. (7 b. l.). M. Ž. ir L. Ž. yra pilnametės, deklaravusios išvykimą iš Lietuvos Respublikos (9-10 b. l.). R. C. ir M. Ž. motina Z. G. mirė (duomenys neskelbtini). R. C. nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausumę (14 b.l.). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad M. Ž. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (12 b. l.).

Pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo padavimo metu (2018 m. spalio 4 d.) M. Ž. palikimas nebuvo priimtas (15 b. l.), į notaro biurą iki 2018 m. rugsėjo 27 d. niekas nebuvo kreipęsis.

2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. C. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pasirengimo nagrinėti bylą metu teismo iniciatyva nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 5-ajame notaro biure priimtas M. Ž. palikimas, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas (48-49 b. l.).

2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 5 - ojo notaro biuro notarė Valentina Tinfavičienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos „Swedbank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitose (119-120, 149-150 b. l.). 2018 m. gruodžio 18 d. buvo susidariusi 4153,80 Eur skola už M. Ž. priklausiusiam butui teiktas komunalines paslaugas (152 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, ieškovė siekia paveldėti savo artimo giminaičio – sesers palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Iš bylos duomenų, ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas apie sesers M. Ž. mirtį sužinojo 2017 m. gruodžio mėnesį, praėjus 5 mėnesiams po jos mirties. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas R. C. ryšių su sesers dukromis nepalaiko. L. Ž. ir M. Ž. dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo į notarą nesikreipė, taip pat neįrodinėja aplinkybių apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Atvirkščiai, teismui atsiųstuose atsiliepimuose L. Ž. ir M. Ž. nurodė, kad į palikimą, atsiradusį po M. Ž. mirties nepretenduoja, pretenzijų dėl turto neturi.

Iš į bylą pateikto 2018 m. sausio 17 d. Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro rašto Nr. S-9 matyti, kad R. C. į notarą kreipėsi 2017 m. gruodžio 22 d. (13 b. l.). Šiuo raštu R. C. išaiškinta, jog dėl palikimo priėmimo reikalinga kreiptis į Vilniaus miesto 5-ąjį notaro biurą.

Kaip matyti iš 2018 m. sausio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turinio (16-17 b. l.), R. C. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrių kreipėsi 2018 m. sausio 3 d., kartu pateikdamas 2017 m. gruodžio 22 d. parengtą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimtas 2018 m. sausio 10 d., teikti teisinę pagalbą dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo paskirta advokatė S. S.. 2018 m. vasario 7 d. sudaryta leidimo ir pavedimo sutartis, pagal kurią antrinę teisinę pagalbą pavesta teikti advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui (18 b. l.). Advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas duomenis apie M. Ž. šeiminius ryšius pradėjo rinkti 2018 m. kovo 15 d., o 2018 m. birželio mėnesį - duomenis apie turėtą turtą.

2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. C. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

R. C. yra ketvirtos eilės M. Ž. įpėdinis ir turi teisę paveldėti tiktai nesant pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.). Atsižvelgiant į tai, kad mirus M. Ž., buvo pirmesnės eilės įpėdinių, darytina išvada, kad R. C. tiek kreipimosi į netinkamą notaro biurą metu, tiek sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimo metu nebuvo praleidęs termino kreiptis į Vilniaus miesto 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sesers mirties, priėmimo.

R. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, kad jo teisių įgyvendinimas yra apsunkintas. R. C. elgesys, abejojant savo teisinėmis žiniomis priimant palikimą, kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo atitinka sąžiningo ir protingo asmens elgesio standartą. Pažymėtina, kad gavus sprendimą, jog jam bus teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, R. C. pagrįstai tikėjosi, kad paskirtas atstovas tinkamai ir laiku suteiks teisinę pagalbą realizuojant teisę priimti palikimą, t. y. dėl palikimo priėmimo kreipsis tinkamais adresatais ir įstatymo nustatytais terminais. Teismo vertinimu, termino palikimui priimti praleidimą iš esmės lėmė ne vėlyvas R. C. sužinojimas apie sesers mirtį, bet paskirtų atstovų sąlyginai pasyvus elgesys teikiant jam teisinę pagalbą. R. C. atstovų sąlyginai pasyvus elgesys (teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino, kad į paveldėjimo bylą turinčią tvarkyti notarę dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi) negali paneigti aktyvių pačio R. C. veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę priimti palikimą, sužinojus apie sesers mirtį ir apie tai, kad aukštesnės eilės įpėdiniai nerealizuoja teisės priimti palikimą.

Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, po M. Ž. mirties, palikimą priėmė Lietuvos valstybė, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos valstybei paveldėjus M. Ž. turtą, šis būtų perleistas tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus ieškovui terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėtas ketvirtos eilės M. Ž. įpėdinis pagal įstatymą galėtų priimti savo sesers palikimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovas palikimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti negalėjo dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, teismui termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pripažintina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.9 straipsnio 2 dalis).

Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5. 57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovą (valstybę), todėl teismui atnaujinus terminą ieškovei priimti palikimą kaip ieškovui praleidus terminą dėl svarbių priežasčių, ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimus yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Ieškovui išaiškintina, kad jis, siekdamas priimti palikimą po M. Ž. mirties, turi per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 5-ąjį notaro biurą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybė patyrė 615 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. C.. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublika, be to, įvertinus aplinkybę, kad terminas palikimui priimti praleistas iš dalies ir dėl pernelyg pasyvaus ieškovui paskirtų atstovų elgesio, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl valstybės patirtos išlaidos iš valstybės nepriteistinos (CPK 96 str. 4, 5 d.). Atitinkamai, iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistinos ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pratęsti ieškovui R. C. (R. C.), gim. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Panaikinti Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinaos Tinfavičienės 2019 m. rugsėjo 17 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4-2498.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.