Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – procesiniai dokumentai pasirašytinai įteikti kartu su atsakovu gyvenančiam šeimos nariui – motinai R. M..

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ (toliau – AB „Swedbank“) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovui buvo suteikta bendra (duomenys neskelbtini) Eur kredito suma. Atsakovas sutartimi įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Šalys susitarė, jog laiku negrąžinus mokėtinų sumų atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

(duomenys neskelbtini) d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Faktinė reikalavimo teisės perleidimo diena - (duomenys neskelbtini) d.

Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti su atsakovu, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės sumokėti visą skolą iš karto, tačiau atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, įsiskolinimo nepadengė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko, atsakovas įsipareigojo kas mėnesį grąžinti nustatyto dydžio kredito dalį ir mokėti kintamąsias palūkanas. Kaip matyti iš reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovas negrąžino 3107,83 Eur kredito. Duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs visą jam suteikto kredito dalį, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3107,83 Eur negrąžintą kreditą yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 – 5.3 punktuose numatyta, jog kredito gavėjas palūkanas įsipareigoja mokėti iki visiško įsipareigojimų bankui įvykdymo.

Vartojimo kredito sutartimi, nustatytos 20,500 procentų dydžio metinės palūkanos. Vartojimo kredito sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas po sutarties nutraukimo atliko septynias įmokas, kurias ieškovas įskaitė kaip mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Paskutinės įmokos data – (duomenys neskelbtini) d., nepadengta palūkanų dalis – 157,09 Eur. Tuo tarpu už laikotarpį nuo sekančios paskutinės atsakovo atliktos įmokos dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) susidarė 424,15 Eur palūkanų suma. Tuo pagrindu ieškovas už laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) prašo priteisti 581,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, o už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos prašo priteisti 20,50 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos.

Vadovaujantis naujausia teismų praktika, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra laikomas reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl toks kreditoriaus reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą, kitu atveju toks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi.

Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų ir gali formuoti kitokius precedentus, tuo tarpu šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis naujausia teismų praktika, ieškinys dalyje dėl 581,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo sekančios paskutinės atsakovo atliktos įmokos dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir dalyje dėl 20,50 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra netenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 279,70 Eur delspinigių, delspinigius skaičiuojant už 180 kalendorinių dienų iki ieškinio pateikimo teismui dienos, yra tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1-2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (kitaip vadinamas procesinėmis palūkanomis) už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją, todėl laikoma, jog procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 85,4 proc. ieškinio (3968,77 Eur – 581,24 Eur = 3387,53 Eur; 3387,53 Eur x 100 proc. / 3968,77 = 85,4 proc.), iš atsakovo ieškovui priteisiamos 77 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 76 Eur žyminis mokestis (3387,53 Eur x 3 proc. = 102; 102 x 75 proc. = 77 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3107,83 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septynių eurų 83 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 279,70 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 70 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui „PlusPlus Capital“ AS , juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas: Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, korespondencijos adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.