Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta ištaisyti klaidą atsakovei apeliantei išduotame vykdomajame dokumente ir nustatyti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma numato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo netikslumus ir pašalinti padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, vadovaujantis teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, atsakovei yra išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbomis. Priešingai, nei nurodo apeliantė, šiuose vykdomuosiuose raštuose yra teisingai nurodyta kilmės valstybė – (duomenys neskelbtini) (1 punktas) ir skolininko adresas (duomenys neskelbtini) (4.3.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašyme nurodyta klaida nėra padaryta, todėl nėra teisinio pagrindo ištaisyti kokią nors vykdomojo rašto klaidą.

12. Teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad jai išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo 1 punkte pažymėta kilmės valstybės narė – (duomenys neskelbtini), atsakovė klaidingai mano, kad „X“ pažymėta ties kita šalimi – (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina tai, kad nors atsakovė teigia, jog dėl vykdomajame rašte neva padarytos klaidos (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos nepriėmė šio dokumento vykdyti, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

13. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl klaidos ištaisymo netenkintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 276 straipsnis).

14. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės prašymo atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

15. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai). Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje.

16. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

18. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateiktas prašymas neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėdamas, kad apeliantės teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, taip pat specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti su konkrečiais reikalavimais ir išsamiu aplinkybių paaiškinimu, kartu turi būti pridėti įrodymai, kuriais grindžiamos pareiškėjos dėstomos aplinkybės, ir duomenys, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė tam tikras aplinkybes ir savo asmeninį jų vertinimą, tačiau nenurodė aplinkybių, sudarančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, to, kada tos aplinkybės paaiškėjo. Tokiu atveju teismas neturi galimybės vertinti minėtų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo ir to, ar nebuvo pažeisti prašymo padavimo terminai (CPK 368 straipsnis).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei T. Ž. nustatė 7 dienų terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad skundžiamą nutartį pasirašė teisėja, kuri, atsakovės nuomone, tokios teisės neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymima, kad teisėjo atostogų, komandiruotės ar ligos metu sprendimą priima kuruojantis teisėjas. Nagrinėjamu atveju teisėja Monika Lapukaitė, kuruodama teisėją Egidijų Mickevičių, jo teisėto nebuvimo darbe metu, nepažeisdama vidinių teismo administravimo nuostatų, turėjo teisę priimti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo inicijuoti drausmės bylą dėl teisėjos Monikos Lapukaitės. Pažymėtina, kad tai, jog teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, priėmė priešingą, nei atsakovė tikėjosi, procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teisėja Monika Lapukaitė sąmoningai meluoja ir žemina teismą. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl klaidos ištaisymo ir nustatė terminą pašalinti atsakovės pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.