Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai R. A., pareiškėjos atstovui advokatui E. S., atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovėms V. B. ir I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, L. S., O. R., R. N. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, tokio turinio Skundžiamo sprendimo priėmimą sąlygojo ir tai, kad jį pirmuoju parašu patvirtino Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojas R. B., kuris buvo šališkas, nes atsakovės L. S. (P.) prašymu civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 buvo apklaustas liudytoju ir davė jai palankius parodymus. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kyla dėl Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-1377 „Dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (b. l. 13–14) bei valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. cspr1-32 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (b. l. 15–16) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo išregistruoti daiktines teises.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Registrų centro Šiaulių filialą, prašydama Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 pagrindu Nekilnojamojo turto registre išregistruoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), L. S. (P.) nuosavybės teises į jį, juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir žymą apie draudimą perleisti nuosavybės teisę (b. l. 13, 129, 134). Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (8.6.16)ŠS-1377 pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti.

Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2018 m. sausio 5 d. skundą (reg. 2018-01-10 Nr. r-10) (b. l. 94–97) apskundė jį Registrų centro komisijai, pasinaudodama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Registrų centro komisija 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. cspr1-32 paliko galioti Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-1377 dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą išregistruoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), L. S. (P.) nuosavybės teises į jį bei juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, tačiau panaikino Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-1377 dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą išregistruoti žymą apie draudimą perleisti nuosavybės teisę ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą, kuriuo paenkino pareiškėjos prašymą dėl žymos apie draudimą perleisti nuosavybės teisę išregistravimo (b. l. 15–16).

Pareiškėja skunde nekelia ginčo dėl Registrų centro komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. cspr1-32 dalies, kuria patenkintas jos prašymas dėl žymos apie draudimą perleisti nuosavybės teisę išregistravimo. Pareiškėja nesutinka su skundžiamais Registrų centro Šiaulių filialo ir Registrų centro komisijos sprendimais dėl atsisakymo išregistruoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jį, juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Taigi pareiškėja iš esmės siekia, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 pagrindu būtų išregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens L. S. nuosavybės teisės viešame registre į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog pagal pareiškėjos R. A. ir kitų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių O. R. bei R. N. ieškinį 2017 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017, pripažinta negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės sklypo

pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr.1-4678, pagal kurią R. P. iš Šiaulių apskrities valdytojo administracijos buvo įsigijęs 0,0975 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–28). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-549-569/2017 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paliktas nepakeistas (pakeista tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjai R. A. 2013 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2592 pagrindu kartu su kitomis bendraturtėmis R. N. ir O. R. nuosavybės teise priklauso po 381/1143 dalį 11,4300ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys (2018-09-17 Centrinio duomenų banko išrašas).

Pareiškėjos tvirtinimu, L. S. nuosavybės teise priklausantis tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį turi būti išregistruotos iš viešo registro, kadangi jis suformuotas neteisėtai, patenka į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, toje vietoje yra įregistruoti du žemės sklypai skirtingais unikaliais numeriais.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir Įstatymas, NTRĮ) įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (2 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (5 straipsnio 2 dalis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintos Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo sąlygos, kuriose nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio nuostatos (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-01-31), kuriomis nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (1 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė (2 dalis).

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-12-15), 69 punkte įtvirtinta, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.

Konkrečiu atveju iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto duomenų (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija, 2018-06-14, b. l. 131–132) matyti, jog pareiškėjos prašomas išregistruoti žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1996 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr.I-4678, kurią teismas pripažino negaliojančia, pagrindu nuosavybės teise buvo registruotas buvusio savininko R. P. vardu. Po jo mirties paveldėjimo būdu ginčo žemės sklypas atiteko L. S.. Jos vardu nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo registruota 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos Paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau Nekilnojamojo turto registratoriui nebuvo pateikta duomenų, jog minėti teisiniai pagrindai buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Sandorio negaliojimo pasekmes, restitucijos taikymo klausimus pagal įstatymą yra pavesta spręsti teismui (CK 180 str., 6.145 str.), tačiau Kelmės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-65-471/2017 šių klausimų nenagrinėjo. Tai patvirtina šio teismo priimto 2017 m. kovo 27 d. sprendimo ( b. l. 100-110) minėtoje byloje ir 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties (b. l. 46–47) turinys, iš kurių matyti, jog, pripažindamas negaliojančiu sandorį, teismas nesprendė klausimo nei dėl restitucijos taikymo, nei dėl vėlesnių sandorių, konkrečiu atveju dėl paveldėjimo teisinių pagrindų, kuriais remiantis viešame registre buvo registruota nuosavybės teisė L. S. vardu, panaikinimo. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registratorius, negavęs duomenų apie tai, kad 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos Paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikinti, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ginčo žemės sklypo išregistravimo iš viešo registro.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti tam tikrus duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ar įregistruoti (išregistruoti) daiktines teises. Įstatymas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, nesuteikia teisės jų interpretacijai. Tokios teisės taikymo praktikos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-422/2010, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-488/2014, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A4421-2030/2014). Remiantis išdėstytais argumentais, nesutiktina su pareiškėjos skunde išdėstyta pozicija dėl atsakovo formalaus, neteisingo aplinkybių vertinimo ginčo kontekste.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-481-662/2018).

Teismo vertinimu, atsakovas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės neliečiamumo, o nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, laikėsi įstatymų reikalavimų. Atsakovas, viešojo administravimo subjektas, privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).

Pareiškėja Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo nepagrįstumą taip pat siejo su valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojo R. B. šališkumu. Tvirtino, jog jis buvo neobjektyvus, nes civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 buvo apklaustas liudytoju L. S. (P.) prašymu, davė jai palankius parodymus, turėjo iš to naudos, be to, dėl vykdomų administracinių funkcijų galėjo daryti įtaką kitiems Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojams, priėmusiems sprendimą.

Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, jog direktoriaus pavaduotojas R. B. kartu su kitais trimis Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojais, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skyriaus kadastro duomenų tvarkymo grupės vedėja I. A., vyresniuoju registratoriumi K. T. ir vyresniuoju kadastro specialistu K. T., dalyvavo priimant Skundžiamą sprendimą ir jį pasirašė. Be to, nustatyta, jog R. B., teisme buvo apklaustas liudytoju civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 L. S. (P) prašymu dėl toje byloje ginčijamo sandorio (1996 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymo aplinkybių (civilinė byla Nr. 2-65-471/2017, 1 t., b. l. 184–185, 2t., 31–34). R. B. nagrinėjamoje byloje paaiškino, jog ginčijamo sandorio sudarymo laiku dirbo Šiaulių žemėtvarkos tarnybos vadovu, derino ginčo namų valdos žemės sklypo planą. Tai įrodo į bylą pateikti žemės sklypo duomenys (b. l. 81–82). Tačiau vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo Skundžiamų sprendimų panaikinimui.

Pareigūno, valstybės tarnautojo nušalinimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (1 dalis); sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas; sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas (2 dalis).

Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad Registrų centro Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojui R. B., nagrinėjant pareiškėjos skundą teritoriniam registratoriui, būtų reikštas nušalinimas. Pagal Registrų centro Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojo kadastrui ir registrui pareiginius nuostatus, R. B. yra skirtos administracinės funkcijos, be kita, ir organizuoti ir kontroliuoti Filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skyriaus, Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriaus, teritorinių skyrių atliekamą darbą (Nuostatų 7 p., b. l. 138), tačiau šios administracinės pareigos nesuteikia teisės duoti nurodymų kitiems registratoriams sprendimų priėmimo procese. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. B. dėl vykdomų administracinių funkcijų darė įtaką Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojams, priėmusiems sprendimą.

Konkrečiu atveju pažymėtina, jog Skundžiamą sprendimą R. B. priėmė ne vienasmeniškai, o dalyvaudamas komisijoje, kurią sudarė 4 registratoriai, turintys teisę priimti šio pobūdžio sprendimus. Sprendimas buvo apskųstas Centriniam registratoriui, kuris šioje byloje Skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą patvirtino. Teismo posėdžio metu Registrų centro Šiaulių filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skyriaus vedėja I. K. paaiškino, jog R. B. buvo pavesta dalyvauti nagrinėjant pareiškėjos skundą jos kasmetinių atostogų metu. Tvirtino, jog būtų priėmusi analogišką sprendimą.

2016 m. birželio 6 d. teismo posėdžio, kurio metu R. B. buvo apklaustas liudytoju, garso įrašas civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 patvirtina, jog jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad R. B. turėjo turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį turėti įtakos priimant Skundžiamą sprendimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis L. S. ar buvusiam žemės sklypo savininkui R. P. būtų atlikęs atlygintinas paslaugas. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokių duomenų neturi. Bylos duomenimis, ginčo žemės sklypo matavimus atliko matininkas V. K. ( b. l. 81–82). Derinti kadastrinių matavimų bylas R. B. priklausė pagal tuo metu atliekamas Šiaulių žemėtvarkos tarnybos vadovo pareigas. Taigi, teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių įrodymų visuma objektyviai nepatvirtina R. B. šališkumo ir neobjektyvumo.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Jame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis), sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (2 dalis), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 9, 2007 m., 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, net ir sutinkant su pareiškėjos pozicija dėl R. B. galimo neobjektyvumo, panaikinus Skundžiamus sprendimus, teismo vertinimu, situacija nepasikeistų, nes byloje nėra duomenų apie L. S. daiktinių teisių pasibaigimą į ginčo žemės sklypą. Tiek Teritoriniam registratoriui, tiek Centriniam registratoriui nebuvo pateikti duomenys, jog nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai (paveldėjimo teisės liudijimas ir paveldėto turto pasidalijimo sutartis) yra nuginčyti ar pasibaigę, todėl pagal kompetenciją atsakovas neturėjo pagrindo atlikti vertinimo ir teismo sprendimo aiškinimo plečiamai. Remiantis išdėstytais argumentais, galimi procedūriniai pažeidimai, susiję su R. B. dalyvavimu, priimant sprendimą, buvo ištaisyti Centrinio registratoriaus. Centrinio registratoriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendime Nr. cspr1-32 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ neišdėstyti argumentai dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su R. B. šališkumu, vertintini kaip neesminiai, nesudarantys pagrindo sprendimų panaikinimui.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinimui ir išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo pareiškėjai priteisimui (ABTĮ 40 str.), todėl šio pobūdžio prašymas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.