Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-04-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-1824-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
2YT-1824-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00103-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
D. O. S., J. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei
Civilinė byla Nr. 2YT-1824-1023/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00103-2018-7
Procesinio dokumento kategorijos:

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d.

PrienaiAlytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant pareiškėjams D. O. S. ir J. J.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. O. S. ir J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. O. S. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu pareiškimu (b. l. 2) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo motinos D. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal testamentą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina D. J.. Po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 297/1780 dalis 17.8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina D. J. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjams D. O. S. ir J. J.. Iš karto po motinos mirties, abu pareiškėjai priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti. Keletą metų iki mirties pareiškėjų motina sunkiai sirgo, todėl buvo persikėlusi gyventi pas pareiškėją D. O. S. į Druskininkus, su savimi atsivežė visus savo daiktus – daug rankomis austų staltiesių, patalynės, lovos užtiesimų, šventųjų paveikslų, šventų raštų, indų, papuošalų, sieninį laikrodį, bei kitų asmeninių daiktų. Mirus motinai jos likusius daiktus pareiškėjai pasidalino per pusę. Abu rūpinosi motinos laidotuvėmis, sutvarkė kapavietę, ją prižiūri. Mamai priklausančio žemės sklypo dalį, kurios didžioji dalis yra miškas, prižiūri kartu su kitais bendrasavininkais, pavasarį sutvarko mišką nuo sausuolių, savivarčių medžių, o pievas leido neatlygintinai nusišienauti gretimo sklypo savininkams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. J. (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 04:13 iki 08:30) prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad motina buvo parašiusi testamentą, kad viskas po jos mirties lieka vaikams, tuo testamentu jie pasitikėjo, o pasirodo jis po mirties galioja tris mėnesius, o jie pavėlavo per tris mėnesius kreiptis į teismą. Jis yra ne teisininkas ir nežinojo, kad testamentas galios tik tris mėnesius. Po mamos mirties liko 2,97 ha žemės dalis, į kurią įeina miškas. Žemė buvo duota naudotis žmonėms, o miške sausuolius patys išpjaudavo. Ganyklas, kiek dirbamos žemės priklausė, tai ganė kaimynai, kuriems jie leido ganyti, jie žemę tvarkė jo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. O. S. (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 08:31 iki 11:32) prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad motina mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties vis važiuodavo į tėviškę, dirbamos žemės dalį leisdavo kaimynams nusiganyti, o mišką tvarkė, kirto sausus medžius ir žmonėms atiduodavo malkas. Žemę ir mišką visą laiką prižiūrėdavo. Po mamos mirties dar paveldėjo austų staltiesių, šventų paveikslų, šiek tiek indų, patalynės, viską pasidalino su broliu. Ginčo su broliu dėl motinos palikimo nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 35 – 37), kuriame nurodė, kad pareiškėjams pateikus įrodymus, patvirtinančius jų pareiškime nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę fakto nustatymui. Pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 30 – 31), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 25 – 26), kuriame nurodė, kad pareiškėjams pateikus įrodymus, patvirtinančius jų pareiškime nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę fakto nustatymui. Pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai yra D. J. vaikai (b. l. 11 – 14). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina D. J. (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio registro Nr. 4107, D. J. visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjams (b. l. 10). Po D. J. mirties pareiškėjai į notarą su testamentu nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas jiems nebuvo išduotas (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji savo vardu turėjo 297/1780 dalis 17.8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 17 – 18). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie po savo motinos D. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal testamentą faktiškai pradėdami jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog jie po savo motinos D. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal testamentą faktiškai pradėdami jį valdyti, įrodo tai, kad iškarto po motinos mirties jie tvarkė motinai priklausiusį žemės sklypą, nebuvo jo apleidę, jį prižiūrėjo, leisdami juo naudotis ir jį tvarkyti kaimynei Zitai V. P., kuri, būdama prisiekusi kaip liudytoja už melagingų parodymų davimą, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 17:45 iki 21:57). Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. P. teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 12:00 iki 17:16) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kuri parodė, kad yra pareiškėjų mamos kaimynė, kol pareiškėjų tėvai buvo gyvi tai kartu su vaikais ten prižiūrėdavo žemę, kai tėvas numirė, tada mamą pasiėmė D. O. S. ir gyveno Druskininkuose, o pareiškėjai prisižiūrėjo likusią žemę, leisdavo kaimynams nuganyti, o mišką patys valydavo, tą daro ir dabar. Be to, pareiškėjams liko visi motinos kilnojamieji daiktai, kuriuos jie pasidalino, jie kartu rūpinosi motinos laidotuvėmis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (bendro pareiškėjų pareiškimo ir teismo posėdyje išklausyto pareiškėjų paaiškinimų) ginčo dėl palikėjos turto nėra, pareiškėjai motinos palikimą pradėjo valdyti kartu. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjai D. O. S. ir J. J. po savo motinos D. J. mirties (duomenys neskelbtini), turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos D. J. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 2,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal testamentą priėmė palikimą po savo motinos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties pradėdami faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė