Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovei advokatei Janinai Dervinskienei, duodančios išvadą institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei E. G., duodanti išvadą institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės E. G. dalyvavimas teismo posėdyje 2013-02-26 nutartimi buvo pripažintas būtinu (48 b. l.). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovė neatvykimo priežasčių nepranešė. (68 b. l., CPK 130 str.). Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei buvo įteikti asmeniškai (b.l. 46). Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant (47, 64 b. l.). Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Z. E. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nurodė, kad tokių reikalavimų tenkinimas atitiktų vaiko interesus, tačiau ieškovo prašoma išlaikymo suma itin maža.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2005-01-29 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 116. Šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (11 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas nurodė, kad santuokos metu atsakovė nuolat girtavo, vartojo narkotikus, nedirbo, nesirūpino šeima, neprižiūrėjo vaiko ir visiškai nusišalino nuo jo auklėjimo. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovė šių ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimus, atsakovės atsiliepimą ir kitus byloje pateiktus įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovė nebuvo lojali, negerbė šeimos, paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (12-14 b. l.).

Ieškovo tvirtinimu, šalys kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 3.169 str.). Šalių nepilnametis sūnus A. G. faktiškai gyvena su ieškovu ieškovo motinai I. G. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), čia deklaruota vaiko gyvenamoji vieta (21 b. l.). Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiu sūnumi rūpinasi ieškovas, tėvo pareigas atlieka tinkamai, vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos (56 b. l.). Skyriaus pateiktame vaiko A. G. 2013-01-09 paaiškinime berniukas nurodė, kad mamą matė prieš metus, kur ji gyvena nežino, jis gyvena su tėčiu ir močiute, nori ir toliau su jais likti gyventi (80 b. l.). Vaikas lanko Kauno rajono akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje. Gimnazijos pateiktoje mokinio A. G. charakteristikoje pažymėta, kad vaiku rūpinasi ieškovas, jo tėvai ir ieškovo sesuo, vaikas turi visas reikiamas mokslui priemones, dalyvauja klasės išvykose, lanko popamokinės veiklos būrelius (19-20 b. l.). Charakteristikoje vaiko motina neminima, tai aptvirtina aplinkybę, kad ieškovė vaiku nesirūpina ir jo lavinimu nesidomi, vaiko dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi vienas ieškovas.

Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, 2013-01-09 teismo nutartimi jai buvo paskelbta paieška, buvimo vieta nenustatyta (39, 43, 55, 56 b. l.). Atsakovė įrašyta Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, bausta administracinėmis nuobaudomis (33, 73-76 b. l.).

Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko A. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. G. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio sūnaus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam sprendimo priėmimo metu yra 7 metai, poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia apie 800 Lt. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, yra įrašyta Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, bausta administracinėmis nuobaudomis (12, 14, 28-30, 33, 62, 73-76 b. l.).

Tėvams patekus į sunkią materialinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, psichotropinių medžiagų naudojimo ir pan.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Tai, kad atsakovė veda asocialų gyvenimo būdą ir nededa pastangų tai pakeisti, nėra pagrindas atleisti ją nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo vaiką ir perkelti visą vaiko išlaikymo naštą vienam ieškovui. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą užauginti vaiką ir sudaryti tinkamas sąlygas jam vystytis, o atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo suma yra itin maža, jos nepakaktų net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė vaikui materialinio išlaikymo neteikė paskutinius trejus metus. Pažymėtina, kad išlaikymas yra priteisiamas vaikui ir taip ginami vaiko interesai, įstatymas nenumato galimybės ieškovui atsisakyti atsakovės privalomo teikti išlaikymo. Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą, todėl teismo pareiga yra imtis visų priemonių, kad vaiko interesai būtų tinkamai apginti ir vaikas gautų jam priklausantį išlaikymą.

CPK 376 str. 3 d. reglamentuota teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, teismas iš atsakovės priteisia periodinį išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo skaičiuojant po 130 Lt kas mėnesį (130 Ltx36 mėnesiai).

Ieškovas prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CK 3.200 str. reglamentuota, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas tikslinamas teismo iniciatyva ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. G. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-11-21) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas R. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, ji teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovo netenka. Ieškovas reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jam išlaikymas iš atsakovės nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė – G., ieškovui – G..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 145 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybės naudai iš atsakovės priteistina 248 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 ir 3 p.) ir 15 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 263 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2005 m. liepos 3 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 116, dėl atsakovės E. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei E. G. palikti santuokinę pavardę - G., ieškovui R. G. – G..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu R. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (trys šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-11-21) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 4680 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt Lt) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo (2012-11-20).

Paskirti ieškovą R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 145 Lt (šimtas keturiasdešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 263 Lt (du šimtai šešiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.