- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-1615-343/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Priekabos jums“
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Priekabos jums“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17554-475/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Priekabos jums“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Priekabos jums“ ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 28 197,89 Eur dydžio nuostolius už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2018 m. birželio 8 d.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo už akių nevykdo, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą ieškovė neturi, atsakovas dažnai nebūna Lietuvoje, atsakovo darbo vieta užsienyje nėra žinoma. Be to, ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas vengia bendradarbiauti ir piktybiškai nevykdo teismo sprendimų, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas bet kokiu būdu sieks nuslėpti savo turtą, taip apsunkindamas galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas turi turto ir ketintų jį slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudarė pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nebuvo konstatuota grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, nevertino ir neanalizavo įrodymų apie atsakovo elgesį su išnuomotu ieškovės turtu, bei atsakovo turtą ir sandorius su šiuo turtu. Su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė duomenis apie atsakovo turtą (išrašus iš VĮ Registrų centras duomenų bazės su istorija) ir ikiteisminio tyrimo procesinius dokumentus. Analizuojant pateiktus duomenis, galima daryti prielaidą, kad atsakovas nesiekė išsaugoti išnuomotą ieškovės turtą, o savo turtą galimai ketina paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas daugumą savo nekilnojamojo turto yra perleidęs tretiesiems asmenims, išskyrus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
5.2. Ieškovė prašymą motyvavo ne vien aplinkybe dėl didelės ieškinio sumos, tačiau dėl kitų aplinkybių teismas nepasisakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2978-110/2015 uždraudė atsakovui naudotis ir disponuoti priekaba, perduodant ją saugoti antstoliui, vykdančiam teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuostolių atlyginimo ir daikto grąžinimo tenkintas visiškai, iš atsakovo teismas priteisė 695,09Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 2826,69 Eur patirtus nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovas taip pat buvo įpareigotas grąžinti priekabą, o nesant galimybių jos grąžinti, sumokėti priekabos vertę, t. y. 7530,12 Eur. Sprendimas už akių įsiteisėjęs. Atsakovas nesumokėjo priteistų sumų, priekabos neperdavė saugoti antstoliui, priekabos negrąžino ir ieškovei, taip pat negrąžino 7530,12 Eur ekvivalento pinigais. Be to, atsakovui nevykdant sprendimo už akių, ieškovė dėl negrąžintos priekabos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48009-15, kuriame įtarimai buvo pareikšti atsakovui pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje. Ieškovė ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48009-15 pateikė ieškinį, 2017m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Ieškovė šį nutarimą apskundė, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. P. 2017 m. spalio 31 d. nutarimu skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė skundą dėl 2017 m. spalio 31 d. nutarimo panaikinimo. Atsakovas piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą už akių, nesumokėjo priteistų sumų (atsakovas nėra sumokėjęs net dalies priteistos sumos), priekabos negrąžino, nelinkęs bendradarbiauti ir jį surasti yra sudėtinga, taigi egzistuoja reali ir tikėtina grėsmė, kad atsakovas vengs vykdyti sprendimą ir šioje civilinėje byloje. Atsakovas sprendimą už akių vengia įvykdyti jau daugiau nei 2 metus. Pastarosios ir nagrinėjamos civilinės bylos reikalavimai susiję su priekaba, todėl pagrįsta manyti, kad grėsmė, jog sprendimo atsakovas nevykdys ir šioje byloje, yra reali.
2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės reikalavimų užtikrinimui laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto dalies areštą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį grindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Kita vertus, vien tikėtinas reikalavimo pagrindimas nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turi būti nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
6. Apeliantė grėsmę savo interesams įvardijo atsakovo ketinimą paslėpti ar perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi, tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka arba turi ketinimų atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo apeliantei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, bei tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką.
7. Iš bylos medžiagos ir civilinės bylos Nr. 2-2978-110/2015 matyti, kad šalys 2014 m. gegužės 1 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui lengvojo automobilio priekabą laikotarpiui iki 2014 m. birželio 1 d., o atsakovas įsipareigojo už kiekvieną nuomos parą ieškovei mokėti nuomos mokestį. Pasibaigus nuomos terminui, atsakovas priekabos negrąžino, nuomos mokesčio nesumokėjo. Tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir priekabos grąžinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovui CPK nustatyta tvarka įteikė ieškinio nuorašą ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą teismui nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2978-110/2015 ieškovės ieškinį patenkino, iš atsakovo priteisė 695,09 Eur nuomos mokestį, 2 826,69 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3521,78 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2014 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei išnuomotą lengvojo automobilio priekabą, o nesant galimybių ją grąžinti – priteisė ekvivalentą pinigais – 7 530,12 Eur. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas neteikė, sprendimas už akių įsiteisėjęs. Atsakovui nevykdant teismo sprendimo, 2018 m. balandžio 13 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas. Kadangi atsakovas negrąžino priekabos iki šiol, ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl patirtų nuostolių atlyginimo šioje byloje.
8. Iš VĮ Registrų centro išrašų duomenų matyti, kad, sudarius 2014 m. gegužės 1 d. transporto priemonės nuomos sutartį, atsakovui priklausė nekilnojamasis turtas (negyvenamoji patalpa–garažas, du žemės sklypai). Pasibaigus šalių nuomos sutarties terminui ir civilinės bylos Nr. 2-2978-110/2015 duomenimis atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, tame tarpe nemokant nuomos mokesčio, 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas pardavė negyvenamąją patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 2018m. kovo 8 dieną – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitas atsakovui priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas iki nuomos sutarties sudarymo, todėl neturi reikšmės sprendžiant atsakovo (ne)sąžiningumo klausimą. Šiuo metu atsakovui nuosavybės teise liko vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo veiksmai, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių grąžinti priekabą ieškovei ir sumokėti priteistas sumas, parduodant jam priklausantį turtą, leidžia spręsti apie atsakovo galimą nesąžiningumą, mažinant jam priklausantį turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Šios aplinkybės leidžia preliminariai spręsti, kad atsakovas ateityje gali vengti vykdyti šioje byloje būsimą ieškovei palankų teismo sprendimą, o turimo turto perleidimas tretiesiems asmenims gali apsunkinti sprendimo įvykdymą, arba, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, jo vykdymą padarytų nebeįmanomu. Tuo remiantis aktualu išsaugoti padėtį, buvusią ieškovės nurodyto teisių pažeidimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, o iki bylos išnagrinėjimo gali būti padaryta žala joje dalyvaujančių šalių interesams (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino klausimo išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos nepagrįstai netaikė (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis 2018 m. birželio 21 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog laikinųjų apsaugos priemonių imtis būtina, pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kad nesuteiktų ieškovei perdėto pranašumo ir nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Pirmiausiai areštuotinos reikalavimo vertę atitinkančios atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalys, o jo nesant ar nepakankant – atitinkama atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti žmogaus teisių, piniginių lėšų arešto atveju atsakovui pragyvenimui kas mėnesį leistina naudoti atitinkamą sumą, kurios dydį pavestina nustatyti antstoliui. Iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui leistina atsiskaityti su ieškove (CPK 145 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Priekabos jums“, įmonės kodas 302616809, esančios (duomenys neskelbtini) 28 197,89 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 89 ct) dydžio reikalavimų užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Areštuoti 28 197,89 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 89 ct) vertės atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį.
Nurodyti, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota pragyvenimui.
Iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui leisti atsiskaityti su ieškove.
Nutartį nusiųsti šalims, Turto arešto aktų registro tvarkytojai.
Nurodyti, kad ieškovė dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutartyje nurodytą turtą palikti saugoti atsakovui.
Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovas atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jiems momento, o šią nutartį priėmus atsakovui nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.