- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-141-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00046-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. atstovės advokatės I. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties R. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2023 m. lapkričio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Institucija) nutarimu R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jis, privalėdamas vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną su savo motina nukentėjusiąja L. J. gyvenančios mažametės dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyriumi nuo jos ir vaiko gyvenančiu tėvu, juo R. J., tvarką, panaudojo savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią vaikui priešingai jo interesams, būtent - 2023 m. rugpjūčio 28 d. 19 val. 47 val. laiku, gyvendamas (duomenys neskelbtini), neįvykus tvarka numatytam nuotoliniam bendravimui su vaiku, iš savo išmaniojo mobilaus ryšio telefono pasiuntė vaiko motinai su juo (duomenys neskelbtini) gyvenančiai nukentėjusiajai L. J. į jos elektroninio pašto dėžutę jam žinomu adresu (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką su tekstu – „Cia skaitai Nori dar dirbti ? As galiu padaryt taip kad tu gyvenime nedirbsi (duomenys neskelbtini), tu man per dukra, as tave kitaip gali siusti i tteisma dabar“ (turinys netaisytas). Šiais veiksmais R. J. netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi (nutarime padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodant 31 straipsnio 5 dalį) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalimi nustatytą pareigą (ją pažeidė) kooperuotis ir bendradarbiauti su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų, gilino priešpriešą tarp vaiko tėvų, didino tarp tėvų tarpusavio nesutarimus, to pasekmėje, gavusi ir perskaičiusi laišką, nukentėjusioji L. J. patyrė stresą, nerimą, nesaugumo jausmą sau ir mažametei dukrai – buvo sutrikdyta tiek vaiko motinos, tiek ir paties vaiko emocinė gerovė.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, R. J. apylinkės teismui pateikė skundą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi R. J. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad ginčo elektroninio laiško turinio grasinantis pobūdis yra akivaizdus, o žinant bylos šalių itin konfliktiškų santykių, gausybės abiejų konflikto pusių skundų antstoliams bei Vaiko teisų apsaugos tarnybai ir tebesitęsiančio santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei kt. susijusių klausimų išsprendimo proceso teisme aplinkybes, išsakytas laišku grasinimas teismo pripažįstamas kaip pakankamai realiu ir galėjusiu sukelti nukentėjusios nuosekliai tvirtinamus byloje negatyvius padarinius tiek jai pačiai, tiek ir vaikui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. J. atstovė advokatė I. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo priteisti iš L. J. R. J. jo patirtas su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu susijusias advokato pagalbos išlaidas – 300 Eur.
3.1. Skunde nurodo, kad nutarime nepagrįstai „pritemptas“ mažametis vaikas prie el. laiško turinio ir neteisingai kvalifikuotas jo vertinimas. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtina vaiko tėvų teisė ir pareiga atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, o ši įstatymo nuostata niekaip nėra susijusi su el. laiško turiniu.
3.2. Skunde nurodo, kad teismas nutartį motyvavo vienas kitam prieštaraujančiais argumentais: akcentavo bylos šalių itin konfliktiškus santykius, gausybę abiejų konflikto pusių skundų antstoliams bei Vaiko teisių apsaugos tarnybai, besitęsiantį santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei kt. susijusių klausimų išsprendimo procesą, nors tos aplinkybės ir nėra susijusios su el. laiško turiniu, tačiau el. laišką, kurio turinio mažametis vaikas neperskaitė ir apie tokį tėvų susirašinėjimą nežino ir jau vien dėl tų priežasčių jokie vaiko interesai negalėjo nukentėti ir nenukentėjo, nepagrįstai pripažino, kaip tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį į tai, kad nebuvo įvertinti R. J. paaiškinimai apie tai, kad L. J. (duomenys neskelbtini) dirbo iki santuokos sudarymo, nuo to laiko niekur nedirba, disponuoja didelėmis nenustatytos kilmės grynųjų pinigų lėšomis advokatų paslaugos apmokėti, o kai santuokos nutraukimo byloje R. J. tokius klausimus iškėlė ir akcentavo faktus, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ir ją gavo, gyvendama užsienio valstybėje registravosi Užimtumo tarnyboje Lietuvoje ir neteisėtai gavo išmokas ir kt. Tos aplinkybės yra žinomos R. J. ir L. J., santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų byla nagrinėjama teisme jau trečius metus ir sukelia neigiamus išgyvenimus bei stresą abiem vaiko tėvams. Vertinti, kad nusiųsdamas L. J. el. laišką R. J. panaudojo tėvo valdžia priešingai vaiko interesams, yra neteisinga dėl el. laiško ir vaiko interesų sąsajumo nebuvimo.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad el. laiškas nėra įrodymas šioje byloje, nagrinėjant tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams turinį. Priimant skundžiamą nutartį nesilaikyta administracinių nusižengimų teisenos principų. Faktas, kad atsakomybėn traukiamas R. J. nusiuntė žinutę tiesiogiai L. J. niekaip negalėjo įtakoti vaiko raidos ir darnos užtikrinimo pažeidimo. R. J. tiesiogiai nepažeidė savo, kaip vaiko tėvo, pareigų ir teisių, numatytų minėtuose įstatymuose. Teismas neįvertino fakto, kad tėvo ir vaiko bendravimas, kaip numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje, 2023 m. rugpjūčio 28 d. 18 val. neįvyko ir R. J. paprašė L. J. leisti pasimatyti su dukra vėlesniu laiku. Kadangi L. J. nesikooperavo ir neatsakė, R. J. parašė jai, ne vaikui, el. laišką. L. J. nusiųsta žinutė niekaip negalėjo tiesiogiai paveikti vaiko emocinės būsenos, sutrikdyti miego režimą ar sukelti kitokius neigiamus padarinius.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į R. J. atstovės apeliacinį skundą, L. J. prašo skundo netenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš R. J..
5. Atsiliepimu į R. J. atstovės apeliacinį skundą, Institucijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. R. J. atstovės advokatės I. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. J. atžvilgiu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. VTAPĮ 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
9. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, VTAPĮ ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis) ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
10. Byloje nustatyta, kad R. J. ir L. J. yra dukters E. J., gimusios 2021 m. birželio 17 d., tėvai, kurie gyvena skyrium. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka: gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „F. M.“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; būdamas Lietuvoje, ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val. To paties teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas iš dalies, pakeičiant 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (pakeista ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. J. tvarka, jam būnant Lietuvoje).
11. Nagrinėjamu atveju L. J. kreipėsi į Instituciją, prašydama įvertinti R. J. veiksmus dėl tėvo valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams. Skunde nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. 18 val. turėjo įvykti tėvo bendravimas su dukra nuotoliniu būdu, tačiau tėvas neprisijungė, vaiko motinos L. J. apie tai neinformavo, nors buvo paruošusi dukrą ir laukė R. J. prisijungimo. Pastarajam skambino 18.25 val. ir 18.29 val., bet vaiko tėvas neatsiliepė. Tą pačią dieną 19.47 val. į savo el. paštą gavo R. J. laišką, kuriame nurodoma: „Cia skaitai Nori dar dirbti ? As galiu padaryt taip kad tu gyvenime nedirbsi (duomenys neskelbtini), tu man per dukra, as tave kitaip gali siusti i tteisma dabar“. Toks tėvo neadekvatus elgesys kelia daug nerimo dėl jos ir dukros saugumo. Vaiko tėvas sistemingai ir piktybiškai nevykdo teismo nutarties, tai kartojasi ne pirmą kartą (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiaga, b. l. 3-6).
12. Atsižvelgiant į gautą pareiškėjos skundą, Institucijoje buvo pradėtas galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, tyrimas. Iš Institucijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Anketa) matyti, kad buvo konstatuotas vaiko teisių pažeidimas, kadangi buvo pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Iš Anketos ir Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų matyti taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2023 m. spalio 9 d. gauti net 33 vaiko E. J. tėvų pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiaga, b. l. 13-27, 108-112). Šios aplinkybės patvirtina, kad vaiko tėvų R. J. ir L. J. nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tęsiasi jau ilgą laiką ir susiklosčiusi situacija yra itin jautri, santykiai tarp E. J. tėvų yra konfliktiški. Šią aplinkybę patvirtina ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamas/išnagrinėtas civilines, administracinių nusižengimo bylas R. J. ir L. J. atžvilgiu. Be to, Anketoje taip pat nurodyta, kad Institucijoje buvo gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijos raštas, kuriame nurodoma, kad tarp vaiko tėvų nuolat kyla konfliktai, tėvai nesutaria tarpusavyje dėl tėvo bendravimo su dukra sąlygų, R. J. linkęs konfliktus spręsti teisiniu keliu. Taigi, ši aplinkybė liudija, kad R. J. nėra linkęs bendradarbiauti su vaiko motina ir tarpusavyje kylančius konfliktus dėl bendravimo su dukra tvarkos spręsti taikiai.
13. Institucijos vyriausiasis specialistas A. P. tyrimo metu R. J. elektroniniu paštu išsiuntė klausimus, susijusius su 2023 m. rugpjūčio 28 d. turėjusiu vykti vaiko tėvo bendravimu su atskirai gyvenančia dukra E. J.. R. J., atsakydamas į užduotus klausimus, nurodė, kad 19.47 val. L. J. siųstas el. laiškas yra visai nesusijęs su vaiko bendravimu, tiesiog perspėjo vaiko motiną. Taip pat nurodė, kad bylos procese yra naujų detalių, kurių nežinojo, todėl svarsto kreiptis į teismą (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiaga, b. l. 107).
14. L. J., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad R. J. atsiųstą elektroninį laišką suprato kaip grasinimą pakenkti jai, siekiant įsidarbinti valstybės tarnyboje (anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini)). Laiškas jai sukėlė stresą, baimės ir nesaugumo jausmą tiek dėl savo ateities, tiek dėl vaiko gerovės, kuriam laikui sutrikdė miegą, jos neigiama emocinė būsena persidavė ir vaikui – šio emocijos taip pat tapo liūdnesnės, dirglesnės. Dėl sukeltų pergyvenimų kreipėsi į psichologą. Psichologės J. Š. išvadoje nurodyta, kad L. J. 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi dėl savo ir dukros patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų, įgyvendinant R. J. ir dukters E. nuotolinio bendravimo tvarką. Neįvykęs susitikimas L. J. ir dukrai sukėlė neigiamų emocijų, įtampą, nerimą, dvasinius išgyvenimus (b. l. 52).
15. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad ginčo elektroninio laiško turinio grasinantis pobūdis yra akivaizdus, o žinant bylos šalių itin konfliktiškų santykių, gausybės abiejų konflikto pusių skundų antstoliams bei Vaiko teisų apsaugos tarnybai ir tebesitęsiančio santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei kt. susijusių klausimų išsprendimo proceso teisme aplinkybes, išsakytas laišku grasinimas teismo pripažįstamas kaip pakankamai realiu ir galėjusiu sukelti nukentėjusios nuosekliai tvirtinamus byloje negatyvius padarinius tiek jai pačiai, tiek ir vaikui. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad vaikas paprastai jaučia konfliktinius tėvų santykius, įtampas tarp jų ir tai sukelia jam nesaugumo jausmą, prigimtinės teisės į saugią ir harmoningą aplinką pažeidimą. Be to, gerą vaiko savijautą ir emocinę gerovę arba priešingai lemia ne tik kiekvieno iš tėvų elgesys su juo, vaiku, bet ir jų tarpusavio santykiai (ne)sutarimas). Apeliacinės teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su tokia išvada sutinka ir konstatuoja, kad skundžiama pirmosios nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Priešingos išvados neleidžia daryti R. J. atstovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
16. Pažymėtina, kad ANK 73 straipsniu saugomas teisinės gėris yra vaiko interesai, t. y. turi būti veikiama taip, kad vaikas nepatirtų neigiamų išgyvenimų, vystytųsi saugioje aplinkoje ir nebūtų fiziškai ar psichologiškai traumuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, pastarieji turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. netinkamai vykdė VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi ir CK 3.155 straipsnio 2 dalimi nustatytą pareigą (ją pažeidė) kooperuotis ir bendradarbiauti su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų, gilino priešpriešą tarp vaiko tėvų, didino tarp tėvų tarpusavio nesutarimus, to pasekmėje, gavusi ir perskaičiusi laišką, nukentėjusioji L. J. patyrė stresą, nerimą, nesaugumo jausmą sau ir mažametei dukrai – buvo sutrikdyta tiek vaiko motinos, tiek ir paties vaiko emocinė gerovė.
17. Nagrinėjamu atveju mažametės E. J. tėvas R. J., elektroniniu paštu nusiųsdamas L. J. grasinančio pobūdžio žinutę, nesiekė su atskirai gyvenančia vaiko motina visus klausimus dėl vaiko spręsti bendru sutarimu. Kaip minėta, tarp vaiko tėvų R. J. ir L. J. vyksta skyrybų procesas, įvairūs tarpusavio nesutarimai taip pat sprendžiami ir kitose bylose. Taigi, tokie R. J. veiksmai tik giliną konfliktą ir neprisideda prie geriausiųjų mažamečio vaiko interesų. Konfliktiniai santykiai tarp tėvų mažamečiui vaikui nesukelia saugumo jausmo bendraujant su atskirai gyvenančiu tėvu. R. J. suvokė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. 19.47 val. jo nusiųsta grasinančio turinio žinutė vaiko motinai neprisideda prie vaiko tėvų tarimosi dėl geriausių nepilnametės dukros interesų, suprato dėl tokio elgesio galinčius kilti padarinius (mažametis vaikas jaus tarp tėvų esantį nesutarimą, įtampą) ir jų norėjo. Taigi, R. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
18. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. J. nusiųsta žinutė L. J. negalėjo įtakoti vaiko raidos ir darnos užtikrinimo pažeidimo. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko E. J. geriausi interesai yra svarbiausias veiksnys šioje situacijoje. Tai apima vaiko gerovę ir jo interesus augti saugioje, stabilioje aplinkoje, kuri jai nekenkia. Atsižvelgiant į tai, tėvų pareiga yra tarpusavyje susitarti dėl palankiausio vaikui sprendimo, prioritetą teikti būtent vaiko interesams, nuošalyje paliekant tėvų principus ar likusias nuoskaudas vienas kitam. Abu tėvai privalo elgtis geranoriškai vienas kito atžvilgiu, vengti nesutarimų, ieškoti kompromisų ir taikiai spręsti iškilusius nesutarimus. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvo grasinančio turinio elektroninių žinučių siuntimas vaiko motinai sukuria nepasitikėjimo, nepagarbos, nesaugumo jausmą tarp tėvų, o tai neabejotinai neigiamai veikia ir mažametę dukrą, jos elgesį, kuris gali pasireikšti nenoru bendrauti su vienu iš tėvų, nerimu, baime, nepasitikėjimu tėvais ir pan. Vaiko savijauta ir gerovė yra susijusi ne tik su tuo, kaip tėvai elgiasi su savo vaiku, bet ir su tuo, kaip jie sutaria tarpusavyje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie L. J. finansinę padėtį nėra susijusios su nagrinėjama byla, todėl apygardos teismas jų nevertina.
19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš L. J. apelianto patirtas advokato atstovavimo išlaidas, sudarančias 300 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, R. J. atstovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo. Atsiliepimu į R. J. atstovės apeliacinį skundą, L. J. prašo priteisti iš R. J. bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas taip pat atmetamas, nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir R. J. atstovės advokatės I. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.