- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1869-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10266-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- J. N., E. N.
- Atsakovas
- L. T.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. N. (J. N.) ir E. N. ieškinį atsakovui L. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo priešieškinį įpareigojimo atlikti veiksmus bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. N. ir E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovams nuosavybės teisę į gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, kurios pažymėtos gyvenamojo namo plane ženklais 1-1 (9,60 kv. m); 1-2 (12,44 kv. m); 1-3 (11,44 kv. m); 1-4 (20,14 kv. m); 1-5 (2,60 kv. m); 1-6 (1-61 kv. m), t.y. 57,83 kv. m bendro ploto;
2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovams nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtą indeksu 1, koordinatėmis 6-4-10-9-8-7-6, 492 kv. m ploto;
3) pripažinti atsakovui L. T. nuosavybės teisę į pradėtos rekonstrukcijos gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo plane ženklais 2-l (93,38 kv. m), 2-2 (13,12 kv. m); 2-3 (6,46 kv. m); 2-4 (5,02 kv. m), viso 27,98 kv. m ploto;
4) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovui L. T. nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtą indeksu 2, koordinatėmis 3-6-7-8-9-10-5-1-2-3, 773 kv. m ploto.
5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu yra bendraturčiai, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenimis turintį 85,81 kv. m bendro ploto bei namo valdos žemės sklypą, 0,1265 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turto dalies savininku tapo dar 2011 metais ir jam priklausančia dalimi tiek gyvenamojo namo, tiek žemės sklypo nesinaudoja.
3. Nurodo, kad pateikiamas žemės sklypo atsidalijimo projektas yra pagrįstas dar 2006 m. birželio 7 d. buvusių savininkų sudarytu Susitarimu, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 1992 metais, privatizuojant gyvenamojo namo dalis (tuo metu butą Nr. l ir butą Nr. 2). Faktinis naudojimasis patalpomis visiškai atitiko privatizavimo dokumentuose nustatyta tvarka ir pirkdami gyvenamojo namo dalį iš M. J. ieškovai gavo visus dokumentus, kuriuose aiškiai nurodyta, kokios patalpos priklausė buvusiems savininkams ir kokios patalpos yra perleidžiamos. Būtent dokumentuose nurodytas patalpas natūra jiems perdavė M. J.. Kitam bendraturčiui priklausančioje dalyje buvo pradėta rekonstrukcija, kuriai sutikimą davė M. J.. Butą Nr. l, kurį sudarė patalpos, pažymėtos gyvenamojo namo plane ženklais nuo 1- 1 iki 1-6, atitinkamai 9,60 kv. m (1-1); 12,44 kv. m (1-2); 11,44 kv. m (1-3); 20,14 kv. m (1-4); 2,60 kv. m (1-5) ir 1,61 kv. m (1-6) ploto, sudariusias 67/100 dalis gyvenamojo namo 1992 m. liepos 23 d. privatizavo M. A.. M. A. savo butą Nr. l, kuris sudarė 67/100 dalį gyvenamojo namo 1995 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido M. J., o M. J. 2014 m. gruodžio 30 d. Pirkimo pardavimo sutartimi perleido ieškovams.
4. Butą Nr. 2, kurį sudarė patalpos, pažymėtos gyvenamojo namo plane ženklais nuo 2- 1 iki 2-4, atitinkamai 3,38 kv. m (2-1); 13,12 kv. m (2-2); 6,46 kv. m (2-3) ir 5,02 kv. m (2-4) ploto, sudariusias 67/100 dalis gyvenamojo namo 1992 m. rugpjūčio 6d. privatizavo S. V., kuris 1997 m. liepos 8 d. butą Nr. 2, kuris sudarė 33/100 dalį gyvenamojo namo, pardavė V. A. T., pastarajam mirus, jo dalį paveldėjo A. T., kuri 2007 m. rugsėjo 14 d. dalį gyvenamojo namo, kurį sudarė buto Nr. 2 patalpos, pažymėtos ženklais nuo 2-1 iki 2-4 pardavė UAB „Idėjų oazė“. Ši įmonė gyvenamojo namo dalį įkeitė AB DnB bankui, o įmonei bankrutavus, 33/100 dalių gyvenamojo namo bankroto administratorius pardavė atsakovui L. T.. 1997 m. liepos 8 d. sudarytoje tarp pardavėjo S. V. ir pirkėjo V. A. T. sutartyje analogiškai yra nurodyta, kad pirkėjas naudosis kambariais 13,12 ir 6,46 kv m ploto, virtuve 3,38 kv m ploto ir priestatu 5,02 kv m ploto, t.y. naudojimosi tvarka perkelta iš 1992 m. rugpjūčio 6 d. gyvenamojo namo dalies privatizavimo sutarties ir visuose dokumentuose nurodoma, jog perleidžiamas butas Nr. 2.
5. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo paruošta buto Nr. 2 įkeitimo DNB bankui metu, patvirtina, jog atsakovui 2011 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas UAB „Idėjų oazė“ priklausantis bei įkeistas DNB bankas turtas, kuriam jau buvo pradėti rekonstrukcijos darbai. Būtent šis turtas ir vadovaujantis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto sprendiniais atitenka atsakovui, t.y. atsakovui tenka gyvenamoji namo 33/100 dalis - buto Nr. 2 patalpos, pažymėtos ženklais nuo 2-1 iki 2-4, kurių rekonstrukcijos darbai pradėti iki 2007 metų, o nebaigtos rekonstrukcijos patalpos perleistos atsakovui 2011 m. gegužės 18 d.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jokia naudojimosi namu tvarka neegzistavo; kad atsakovas iš varžytinių įsigijo namo dalį, o ne atskirą butą (pastatą), kaip nurodo ieškovai. Mano, kad atsakovas įgijo namo idealiąją, o ne realiąją dalį. Su atsakovu jokia namo naudojimosi tvarka nebuvo sudaryta, todėl negali būti vadovaujamasi ankstesnių savininkų susitarimais. Mano, kad ieškovai be teisėto pagrindo užėmė pagrindinę namo dalį, nes atsakovui priskirtas pastatas yra be stogo ir netinkamas gyventi.
7. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo:
1) įpareigoti ieškovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti esamus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus priestatus pagal 2019 m. spalio 1 d. matininkės R. U. – M. parengtą Esamų patalpų planą, juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Išlaidas už projektinės dokumentacijos parengimą ir įteisinimą esamų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestatų, paskirstyti ieškovams ir atsakovui proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalimi, t. y. ieškovams padengiant 67 procentų išlaidų, o atsakovui – 33 procentus;
2) ieškovams teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus priestatus, teismo sprendimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka:
2.1. ieškovams atidalyti šias patalpas pagal 2019 m. spalio 1 d. pateiktą matininkės R. U. – M. parengtą Esamų patalpų planą: 1-1 – 28,74 kv. m.; 1-2 - 8,90 kv. m.; 1-3 – 10,03 kv. m.; 1-7 – 7,63 kv. m.; 1-8 – 4,31 kv. m.; 1-9 – 4,96 kv. m., viso: 64,57 kv. m.;
2.2. atsakovui atidalyti šias patalpas pagal 2019 m. spalio 1 d. pateiktą matininkės R. U. – M. parengtą esamų patalpų planą: 1-4 – 6,90 kv. m.; 1-5 – 18,08 kv. m.; 1-6 – 35,59 kv. m.; viso: 60,57 kv. m.
2.3. atidalijus gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 1 d. matininkės R. U. – M. parengtą esamų patalpų planą, atitinkamai perskirstyti pagal bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą idealiąją dalį;
3) Ieškovams per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus esamų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus priestatus pagal 2019 m. spalio 1 d. matininkės R. U. – M. parengtą Esamų patalpų planą, juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, įpareigoti ieškovus per 3 mėnesius nugriauti priestatus ir atstatyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) į 1995 m. liepos 13 d. pastato inventorinėje byloje nustatytus duomenis, gyvenamojo namo, Vilniuje atstatymo į 1995-07-13 inventorinėje byloje nustatytus duomenis. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atstatymo į 1995 m. liepos 13 d. inventorinėje byloje nustatytus duomenis, išlaidas paskirstant proporcingai ieškovams ir atsakovui pagal jų valdomas idealiąsias nuosavybės dalis, t. y. ieškovams padengiant 67 procentus išlaidų, o atsakovui – 33 procentus;
4) ieškovams pašalinus neteisėtų statybų padarinius, teismo sprendimu atidalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Ieškovų 2017 m. liepos mėnesio pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą.
5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodo, kad ieškovų į bylą pateiktas Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra parengtas nekvalifikuoto asmens (V. O.), kuris neturi nei architekto laipsnio, nei matininko kvalifikacinio pažymėjimo. Be to, ieškovai neteisėtai prie gyvenamojo namo pastatę priestatus, dėl kurių gyvenamojo namo faktinis plotas yra 125,14 kv. m., kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 85,81 kv. m. gyvenamojo namo plotas. Tarp ieškovų ir atsakovo nėra patvirtinta jokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ieškovų siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo planas visiškai neatitinka faktinės situacijos, atsakovui nesuteikiama teisė naudotis gyvenamojo namo dalimi pagal tikslinę jos paskirtį. Šiuo atveju, po rekonstrukcijos pastatytų gyvenamojo namo priestatai nebuvo pagal teisės aktus įteisinti, todėl jų neįregistravimas Nekilnojamo turto registre yra kliūtis įgyvendinti bendraturčių (ieškovų ir atsakovo) teises atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių. Ieškovų pasiūlytas atidalijimo projektas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia kito bendraturčio – atsakovo teises ir teisėtus interesus (CK 4.82 str. 7 d., 4.83 str. 1 d.). Pažymėjo, kad ieškovai pateikė ieškinį ir atidalijimo projektą, kurio pagrindu ieškovams tektų geresnioji ir šiuo metu neteisėtai faktiškai jų užvaldyta gyvenamojo namo dalis.
9. Ieškovai atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovai prašo būstą atidalinti pagal gyvenamojo namo parametrus ir kadastro duomenis. Atsakovui buvo žinoma, kokią pastato dalį įsigyja. Butai turėjo atskirus įėjimus, komunalinių inžinerinių tinklų įvadus ir teikiamų paslaugų apskaitą. Atsakovas įsigijo pastatą su pradėta rekonstrukcija. Be to, ieškovai neatliko jokių neteisėtų statybos darbų, todėl jiems negali būti perkeliama prievolė įteisinti 2005-2006 m. pradėtos rekonstrukcijos statybos darbų. Pretenzijos dėl įsigyto turto turi būti reiškiamos bankroto administratoriui, o ne ieškovams. Be to, atsakovas nė karto nesiekė gražiuoju susitarti ar bendradarbiauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovų E. N. ir J. N. ieškinį tenkino visiškai ir nustatė ieškovų nuosavybės teisę į gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo plane ženklais 1-1 (9,60 kv. m); 1-2 (12,44 kv. m); 1-3 (11,44 kv. m); 1-4 (20,14 kv. m); 1-5 (2,60 kv. m); 1-6 (1-61 kv. m), t.y. 57,83 kv. m bendro ploto; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažindamas ieškovams nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtą indeksu 1, koordinatėmis 6-4-10-9-8-7-6, 492 kv. m ploto; pripažino atsakovui L. T. nuosavybės teisę į pradėtos rekonstrukcijos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo plane ženklais 2-l (93,38 kv. m), 2-2 (13,12 kv. m); 2-3 (6,46 kv. m); 2-4 (5,02 kv. m), iš viso 27,98 kv. m ploto; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažindamas atsakovui L. T. nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtą indeksu 2, koordinatėmis 3-6-7-8-9-10-5-1-2-3, 773 kv. m ploto; atsakovo L. T. priešieškinį atmesti visiškai; priteisė ieškovams E. N. ir J. N. iš atsakovo L. T. 1 496 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo L. T. 13,44 Eur pašto išlaidų valstybei.
11. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkina visiškai, atskirai jo nemotyvuodamas.
12. Išvykstamojo teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo prašomą atidalinti turtą ir nustatė, kad ieškovai naudojasi gyvenamojo namo dalimi, kurią ir prašo atidalinti jų naudai. Ši gyvenamojo pastato dalis aiškiai atskirta nuo atsakovo varžytinėse įsigyto turto (nebaigto rekonstruoti pastato). Ieškovai turi atskirą įvažiavimą, atkirti inžineriniai tinklai. Atsakovui priklausanti įsigyta turto dalis apleista, be stogo, prišiukšlinta ir netinka naudoti; kad patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (9,60 kv. m); 1-2 (12,44 kv. m); 1-3 (11,44 kv. m); 1-4 (20,14 kv. m); 1-5 (2,60 kv. m); 1-6 (1-61 kv. m) turi atskirą įėjimą, jomis galima naudotis.
13. Teismas išanalizavęs atsakovo turto įsigijimo dokumentus nustatė, kad jis įsigijo būtent nebaigtą statyti pastatą, kuriam pradėta rekonstrukcija, o ne ieškovų šiuo metu valdomą gyvenamojo namo dalį. Teismas nurodė, kad sutiktina, kad atsakovo įsigytų patalpų būklė nėra gera (bylos nagrinėjimo metu), jos neturi patogumų, neįrengtos, apleistos, tačiau atsidalinus nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bendraturčiams nustačius jų dalis, šias patalpas turės galimybę tvarkyti savininkas, t.y. atsakovas, t.y. atlikti remontą ir taip patalpas padaryti tinkamomis gyventi ar naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos, pridėtų įrodymų ir teismo posėdžio metu išklausytų paaiškinimų aiškiai matyti, kad ieškovai įsigijo būtent jų naudojamą gyvenamojo namo dalį, sudarytos atskiros sutartys dėl paslaugų teikimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) L. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
16. Nurodo, kad :
16.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl tenkino ieškovų reikalavimą. Pabrėžė, kad atsakovas nei viename procesiniame dokumente nesutiko su ieškovų siūlomu žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu; atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kol nebus tiksliai nustatyti gyvenamojo namo parametrai, atitinkamai perskirstytos idealiosios dalys ieškovams ir atsakovui, tol negali būti sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas. Tinkamai neišsprendus klausimo dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, susidarė situacija, kad žemės sklypas atidalintas tokiu būdu, kad atidalintų žemės sklypų riba kerta gyvenamąjį namą, kuris suformuotas kaip vienas nekilnojamasis objektas.
16.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad idealiosios bendraturčių dalys yra aiškios ir nustatytos. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų ir tokiu būdu pažeidė ne tik materialiosios, bet ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su būtinybe naujai atlikti viso gyvenamojo namo inventorizaciją tiek iš išorės, tiek iš vidaus, patenkant į visas patalpas, nes faktinis gyvenamojo namo plotas yra žymiai pakitęs, ir perskirstyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą idealiąją dalį.
16.3. Skundžiamu sprendimu gyvenamojo namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų nurodytu būdu buvo ir yra negalimas, kadangi yra ieškovų atidalijimo projekte nurodyti gyvenamojo namo parametrai iš esmės nesutampa su faktiniais gyvenamojo namo duomenimis; gyvenamojo namo faktiniai matmenys neatitinka gyvenamojo namo inventorinės bylos duomenų. Ieškovų pateiktas gyvenamojo namo projektas yra parengtas vadovaujantis 1995 m. liepos 10 d. namų bylos planais ir inventorizacijos dokumentais, kurie neatitinka faktinės padėties, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir skundžiamą sprendimą grindė ieškovų pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad faktiniai gyvenamojo namo parametrų pokyčiai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad faktiškai pakitus gyvenamojo namo patalpoms, pakitimai turėjo būti įteisinti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys atitinkamai perskirstytos.
Šalies argumentai
16.4. Teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas priešieškinį nukrypo nuo teismų praktikos, nurodančios, kad nenustatyta idealioji kiekvienam bendraturčiui priklausanti daikto dalis, nėra pagrindo spręsti dėl realių šio daikto dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018).
16.5. Nustatęs, kad gyvenamojo namo patalpos padidėjo, teismas turėjo nustatyti, kurios šalies ir kokia apimtimi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas padidėjo, ar buvo kito bendraturčio sutikimas, ar bendroji dalinė nuosavybė padidinta teisėtai, tačiau to nepadarė, todėl liko neatskleista bylos esmė.
16.6. Teismas skundžiamu sprendimu turtą atidalijo vadovaudamasis ieškovų pateiktu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į du turtinius vienetus projektu, kuris parengtas nekvalifikuoto asmens.
16.7. Skundžiamas sprendimas grindžiamas tik ieškovų faktinio gyvenamojo namo dalies valdymo aplinkybe.
16.8. Teismas visiškai nevertino šioje byloje prejudicinę galią turinčios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2117-502/2018, kurioje konstatuota, kad tarp šalių nėra nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.
Atsiliepimas
17. Ieškovai J. N. ir E. N. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nesutinka bei prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pagal ieškovų pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą atidalijama ne tik žemės sklypo, bet ir gyvenamojo namo dalis ir ji yra formuojama kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas.
17.2. Apeliantas 2011 metais įgijo gyvenamojo namo dalį, kurioje nuo 2005 metų buvusio savininko V. T. pradėta rekonstrukcija.
Atsiliepimas
17.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi įrodymais, kurie patvirtina kiekvieno iš bendraturčių dalių įsigijimo aplinkybes, naudojimosi turtu faktines aplinkybes ir pan.
17.4. Gyvenamojo namo dalis, kuria faktiškai nuo įsigijimo momento naudojasi ieškovai, nėra pakitusi. Vidinių pertvarų išardymas nedaro įtakos atsakovo 2011 metais įsigyto turto masei.
17.5. Apeliantas pirkdamas turtą iš varžytinių, kai parduodamas konkrečiai įkeistas bankui turtas, negalėjo nežinoti, kokį konkrečiai turtą jis įsigyja. Pažymėjo, kad atsakovas gyvenamojo namo dalį su žemės sklypo dalimi įsigijo 2011 metais, o ieškovai savo gyvenamojo namo dalį pirko 2014 metais.
Atsiliepimas
17.6. Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovų pateiktais ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis.
17.7. Apeliantui pagal atidalijimo projektą atitenka realiai 2011 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo be varžytinių akto pagrindu parduotas turtas.
17.8. Apelianto argumentas, kad dėl pradėtos rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas yra padidėjęs 39,33 kv.m., o naudingas plotas 48,56 kv.m., visiškai neturi esmės teisingam bylos išsprendimui, nes ieškovams po atidalijimo atitenkanti dalis nepadidėja, priešingai nei apelianto, o tai reiškia, kad apelianto turtiniai interesai nėra pažeisti.
Šalies argumentai
17.9. Apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi nekvalifikuoto architekto pateiktu planu, tačiau tai yra vienintelis į bylą pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas, pats apeliantas nepateikė jokio siūlymo dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
17.10. Apeliantas teigia, kad nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir sutinka, kad šis faktas yra patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tačiau nurodo, kad nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kokiu turtu faktiškai jis naudojasi nuo turto įsigijimo.
17.11. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovų teiginį, kad jų siūlomas atidalijimo variantas neleidžia procedūriškai bei techniškai suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovai yra ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai, šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: 2011 m. gegužės 18 d. turto pardavimo be varžytynių aktu atsakovas įsigijo 773/1265 dalis žemės sklypo ir 33/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 492/1265 dalis žemės sklypo ir 67 /100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių (duomenys neskelbtini).
20. Tarp šalių nėra ginčo, kad jie bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų idealiąsias dalis.
21. Siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.) bei pateikė jų siūlomus atidalijimo planus pagal 1995 m. gyvenamojo namo inventorizavimo duomenis. Byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus, išvardintus šios nutarties 7 p. Taip pat, atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas pateikė gyvenamojo namo matininkės R. U.-M. parengtą esamų patalpų planą 2019-09-16 datai bei matininko M. G. aiškinamąjį raštą.
Dėl žemės sklypo padalinimo
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl šioje dalyje tenkindamas ieškinį sprendimo nemotyvavo.
23. Bylos duomenimis atsakovas nebuvo pripažinęs ieškinio dalyje dėl žemės sklypo atidalinimo. Procesiniuose dokumentuose - 2019-07-15 rašytiniuose paaiškinimuose - atsakovas nurodė tuos pačius nesutikimo su ieškinio reikalavimu dėl žemės sklypo atidalijimo, argumentus, kuriuos nurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų (be sutrumpintų motyvų), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytoje dalyje panaikinamas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovai šioje byloje reiškė tarpusavyje susijusius reikalavimus, todėl visi šalių nurodyti argumentai šioje byloje turi būti sprendžiami kartu.
Dėl gyvenamojo namo padalinimo
24. Ieškovai siekia atidalinti gyvenamojo namo dalį pagal planą, kurį parengė asmuo (V. O.), kuris nėra įrašytas į atestuotų matininkų sąrašą. Šis planas parengtas pagal 1995-07-10 Namų bylos planais ir inventorizacijos dokumentais, kurie nebuvo pagrįsti tiksliais kadastriniais matavimais. Iš atsakovo pateikto matininkės R. U.-M. esamų patalpų plano 2019-09-16 dienai matyti, kad, lyginant su 1996 m. situacija, šiuo metu ir patalpų išdėstymas, ir gyvenamojo namo plotas akivaizdžiai skiriasi. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (skundo 15 p.), kad, lyginant su 1996 m. situacija, pasikeitė gyvenamojo namo ir bendras, ir naudingas plotas. Tai, kad gyvenamojo namo parametrai iš esmės nesutampa su faktiniais duomenimis patvirtina ir atsakovo pateiktas matininko M. G. aiškinamasis raštas. Taigi, bylos duomenimis 1996 m. duomenys yra neaktualūs, akivaizdžiai netikslūs, neatitinka dabartinės situacijos, todėl nebuvo pagrindo išvadai, jog šie duomenys yra teisingi. Byloje nebuvo tiriamos aplinkybės kokie veiksniai sąlygojo gyvenamojo namo ploto padidėjimą. Ieškovų 2019-12-18 pateikti įrodymai (kurių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino) – projektinė dokumentacija apie įėjimo į gyvenamąjį namą rekonstravimą pagal 2003 m. projektą – taip pat patalpų išdėstymo (planuose nurodytos patalpų konfigūracijos) skirtumai sudaro pagrindą abejoti, jog gyvenamojo namo ploto padidėjimą sąlygojo tik ginčo priestato neužbaigta rekonstrukcija. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos aplinkybės apie dabartinį patalpų plotą ir gyvenamojo namo ploto padidėjimo priežastis.
25. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nuosavybės objektai turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.
26. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku ar ieškovų pasiūlytas variantas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus ir ar po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį.
27. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikoma patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje, nustatančiame nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus, yra nustatytas vienas jų – atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimą taip pat reglamentuoja Statybos techninio reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
28. Ieškovų pateiktas planas neatitinka teisės aktuose numatytų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo, schemos parengimo reikalavimų, ieškovų pateiktą planą parengė neatestuotas matininkas, pagal byloje esančius duomenis nėra aišku ar ieškovo pasiūlytas variantas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus, ar atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, ar po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad gyvenamasis namas gali būti atidalintas ieškovų nurodytų būdu, kad namo dalys ir inžinierinės sistemos yra atskirtos, savo išvadas grindė ne specialių žinių turinčių asmenų parengtais dokumentais, o išvykstamojo teismo posėdžio metu gyvenamojo mano apžiūros duomenimis. Dėl aukščiau nurodytų imperatyvių reikalavimų atidalijimo projektams vien teismo apžiūros duomenys negali pagrįsti bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nesant procedūriškai ir techniškai priimtino, teisės aktų nustatyta tvarka parengto atidalijimo plano, pirmosios instancijos teismo išvados dėl gyvenamojo namo atidalijimo galimybės, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus pagal ieškovų pateiktą planą, negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.
29. Pažymėtina tai, kad bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018). Neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalies, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).
30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik faktinio naudojimosi patalpomis fakto nustatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju tarp bendraturčių nebuvo rašytinio susitarimo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių asmenų, buvo konstatuota, kad viešame registre neįregistruotas susitarimas netapo privalomas vėlesniems namo savininkams, o pareiškėjo prašymas Nekilnojamojo turto registro duomenis papildyti įrašu apie naudojimosi namu tvarką iš esmės reiškia prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti prieš 25 metus buvusį juridinį faktą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2117-502/2018).
31. Kaip buvo minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys įsigijo idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (ieškovai -67/100, atsakovai – 33/100 gyvenamojo namo dalį). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad idealiosios bendraturčių dalys yra aiškios ir nustatytos. Tačiau ši išvada nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Esant duomenimis, kad 1996 m. inventorizacijos duomenys yra netikslūs ir neatitinka faktinės situacijos, byloje nebuvo tiriama dėl konkrečios dalies dydžio, t. y. kokio konkretaus dydžio namo dalį turi kiekvienas bendraturtis, kokia konkrečia dalimi padidinta kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, nes tik nustačius šias esmines aplinkybes galima pakeisti šiuo metu įregistruotas bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teises ir jų pagrindu spręsti dėl realiųjų dalių.
32. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas įsigijo būtent nebaigtą statyti pastatą prieštarauja nekilnojamojo turto registro duomenims. Turto įsigijimo aplinkybės neturi įtakos idealiosios dalies dydžiui (kaip buvo minėta, idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą); šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl faktinio naudojimosi gyvenamojo namo dalimi, sprendžiant ar pateiktas atidalijimo projektas nepažeidžia atsakovo teisių r teisėtų interesų. Tačiau, tik po to, kai nustatyta kokio dydžio yra kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, gali būti sprendžiama kokiu būdu gyvenamasis namas gali būti atidalintas.
33. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas. Tačiau, kaip buvo konstatuota, sprendžiant dėl ieškovo pateikto atidalijimo plano tinkamumo ir jo realaus įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta ir į imperatyvias viešosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų formavimo taisykles.
34. Tarp šalių nėra ginčo, kad bendroji dalinė nuosavybė padidėjo, bet byloje nebuvo sprendžiama kokia konkrečia dalimi padidinta kiekvieno bendraturčio dalis. Tarp šalių kilo ginčas dėl priestato statybos teisėtumo, kuri iš šalių yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinius. Pažymėtina, kad su tuo susiję reikalavimai buvo pareikšti ir atsakovo priešieškinyje. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė visa apimtimi, bet tokio sprendimo nemotyvavo.
35. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, būtų ieškovams pasiūlęs pateikti tinkamą planą. Nors tai ir prailgintų bylos nagrinėjimo procesą, tačiau teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp šalių bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v.R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). Kadangi ieškovų reikalavimui tinkamai išspręsti būtina rinkti papildomus įrodymus, be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo sprendimo atmesti priešieškinį, tenkinti ieškinio dalį dėl žemės sklypo atidalijimo, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis).
36. Bylą grąžinus naujam nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, kadangi šioje proceso stadijoje nėra aiškus bylos išnagrinėjimo rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 p. punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.