Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. A. ir kaltinamųjų A. L. J. bei E. G. gynėjo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria buvo atmesti kaltinamojo E. A. gynėjos ir kaltinamųjų A. L. J. bei E. G. gynėjo prašymai dėl baudžiamųjų bylų sujungimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-166-1049/2024, kurioje E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei 260 straipsnio 3 dalyje, E. G. ir A. L. J. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje byloje dar kaltinamas G. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje kaltinamojo E. A. gynėja ir kaltinamųjų A. L. J. bei E. G. gynėjas pareiškė prašymus dėl baudžiamųjų bylų sujungimo. Kaltinamojo E. A. gynėja prašė baudžiamąją bylą Nr. 1-30-1049/2024 sujungti su baudžiamąja byla Nr. 1-166-1049/2024. Gynėja nurodė, kad šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu sudarė vieną bylą, abiejose bylose kaltinimai pareikšti iš esmės tiems patiems asmenims, kaltinimai yra grindžiami tais pačiais duomenimis, be to, abi baudžiamosios bylos yra toje pačioje teisminio nagrinėjimo stadijoje. Kaltinamųjų A. L. J. ir E. G. gynėjas prašė baudžiamąją bylą Nr. 1-166-1049/2024 sujungti su baudžiamąja byla Nr. 1-33-1049/2024. Gynėjas nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama pagrindinė baudžiamoji byla, kurioje nusikaltimai susiję su ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, todėl, palaikydamas kaltinamojo E. A. gynėjos prašymą, savarankiškai prašo, jeigu teismas manytų, jog nėra pagrindo sujungti šios baudžiamosios bylos su nusikalstamo susivienijimo baudžiamąja byla, tokiu atveju atskirai išnagrinėti klausimą dėl šios baudžiamosios bylos sujungimo su šiame teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, kurioje kaltinamaisiais yra A. L. J. ir E. G., kur pagrindinis liudytojas yra valstybės saugomas asmuo E. P.. Gynėjo nuomone, tokiu būdu būtų išvengta tų pačių proceso dalyvių kvietimo į teismo posėdžius, būtų išvengta dirbtinio bylų skaidymo, kaltinamųjų atžvilgiu būtų priimtas vienas nuosprendis.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi šie kaltinamųjų gynėjų prašymai buvo atmesti. Teismas nurodė, kad tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-1049/2024, tiek ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-1049/2024 jau pradėtas įrodymų tyrimas iš esmės, o baudžiamoji byla Nr. 1-166-1049/2024 Kauno apygardos teisme gauta 2024 m. sausio 2 d. ir joje 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 14 d. surengti teismo posėdžiai, kuomet ir buvo pateikti kaltinamųjų gynėjų prašymai dėl bylų sujungimo. Nors skirtingos proceso stadijos nėra esminė kliūtis baudžiamųjų bylų sujungimui, tačiau, apygardos teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog sujungus nurodytas baudžiamąsias bylas bus pasiekta proceso ekonomiškumo, efektyvumo ir greitumo principų realus įgyvendinimas. Teismo nuomone, tik atskirai nagrinėjant minėtas baudžiamąsias bylas jos gali būti ženkliai greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėtos. Minėtos baudžiamosios bylos yra skirtingos atsižvelgiant į bendrą kaltinamųjų asmenų skaičių ir kaltinimų jiems apimtį bei sąsajumą tarpusavyje. Apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog dėl šių bylų atskiro nagrinėjimo reikėtų atlikti kelias tų pačių proceso dalyvių apklausas ar kai kuriuos kitus tapačius įrodymų tyrimo veiksmus, nors, kaip minėta, pripažintina, kad kai kurie proceso veiksmai ar konkrečių proceso dalyvių apklausos gali ir dubliuotis, bet jų apimtis ir dalykas skirtingi ir tai neatsveria proceso greitumo, operatyvumo, proporcingumo ir išsamumo principų tinkamo įgyvendinimo bylas nagrinėjant atskirai.

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamųjų A. L. J. ir E. G. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą, baudžiamąją bylą Nr. 1-166-1049/2024, susijusią su A. L. J. ir E. G. pareikštais kaltinimais, sujungti su Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-33-1049/2024.

Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-1049/2024 yra nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su 2011 – 2012 m. narkotinių priemonių neteisėtu disponavimu, padarytu organizuotos grupės, į kurios sudėtį, kaip nurodoma kaltinimuose, įėjo ir A. L. J. bei E. G.. Gynėjo nuomone, tuo atveju, jeigu šioje baudžiamojoje byloje bus įrodytas šių kaltinamųjų dalyvavimas jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose, tuomet tai turės esminės įtakos jų veikos vertinimui ir 2017 m. epizode. Būtent 2011 – 2012 m. epizoduose nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su pažinčių tarp kaltinamųjų užmezgimu, jų tarpusavio santykiai ir pan. Gynėjas nurodo, kad visos šios aplinkybės 2017 m. epizode nenagrinėjamos, iš šios bylos bendro kaltinamojo akto konteksto galima spręsti, jog 2011 – 2012 m. tarp kaltinamųjų užsimezgę kontaktai jau pateikiami kaip įvykę faktai.

Vertinant baudžiamųjų bylų duomenis bei procesinių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti teismas nagrinėjant bylas, apimtį, gynėjo nuomone, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas dėl 2017 m. epizodo pasibaigs greičiau už 2011 – 2012 m. epizodų nagrinėjimą. Tokiu būdu teisėjas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, jau iš anksto susiformuos nuomonę dėl būsimo sprendimo byloje, kurioje nagrinėjami 2011 – 2012 m. epizodai.

5. Kaltinamasis E. A. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti. Dėl jo, E. A., skundo priimti naują sprendimą, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1049/2024 išskirti į atskirą baudžiamąją bylą jam, E. A., pareikštą kaltinimą ir jo atžvilgiu išskirtą baudžiamąją bylą sujungti su baudžiamąja byla Nr. 1-30-1049/2024.

Kaltinamojo nuomone, nėra procesinių kliūčių, kurios neleistų sujungti prašomų dviejų baudžiamųjų bylų į vieną. Skunde nurodoma, kad jo, E. A., atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-1049/2024, su kuria prašoma sujungti šią jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, tiek jam, tiek ir kitiems kaltinamiesiems dalis pareikštų kaltinimų visiškai nėra susiję su dauguma kaltinamųjų.

Skunde nurodoma, kad baudžiamąsias bylas sieja jo, E. A., asmuo, iš esmės tapati įrodomoji bazė (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinio kaltinimo liudytojo E. P. apklausų protokolai, jo, E. A., bei kaltinamųjų E. G. bei A. L. J. apklausų protokolai, procesinių prievartos priemonių (kratų, sekimo ir kt.) taikymo rezultatai, sienų kirtimo bei charakterizuojantys duomenys), taip pat tas pats nusikalstamo veikimo laikotarpis, kurį apima ir kuris sutampa su kitoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamu nusikalstamo veikimo – dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje – laikotarpiu. Kaltinamojo E. A. nuomone, baudžiamąsias bylas siejantys veiksniai yra reikšmingesni nei jas skiriantys.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas neįvertino, jog sujungus baudžiamąsias bylas būtų išvengta dirbtinio jo, E. A., teistumų skaičiaus didinimo, taip pat būtų išvengta jo dalyvavimo dviejuose, tarpusavyje susijusiuose teisminiuose procesuose, tuo pačiu išvengiant ir dvigubų sąnaudų jo gynybos užtikrinimui, taip pat išvengiant ir dirbtinai atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių laisvės atėmimo bausmės, jeigu tokia būtų paskirta, vykdymo metu.

6. Atsiliepimų į skundus, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Skundai atmetami ir teismo nutartis, kuria atmesti prašymai dėl baudžiamųjų bylų sujungimo, paliekama galioti.

8. Pagal galiojančią teismų praktiką pirmosios instancijos teismų nutartys dėl baudžiamųjų bylų išskyrimo ir sujungimo, taip pat nutartys dėl prašymų baudžiamąsias bylas išskirti arba sujungti išnagrinėjimo yra skundžiamos ir tokie skundai nagrinėjami BPK X dalyje nustatyta tvarka. Taip pat skundžiamos ir protokolinės teismų nutartys dėl tų pačių prašymų išsprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-165-449/2021, 1S-61-449/2024 ir kt.). Skundžiama teismo nutartimi Kauno apygardos teismas atmetė kaltinamųjų E. A. gynėjos ir kaltinamųjų A. L. J. bei E. G. gynėjo prašymus dėl baudžiamųjų bylų sujungimo. Šią teismo nutartį kaltinamieji ir gynėjai turėjo teisę apskųsti, tačiau paduotus skundus aukštesniojo teismo teisėjų kolegija atmeta.

9. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-1049/2024 kaltinami asmenys yra kaltinamieji ir dar dvejose to paties teismo žinioje esančiose bylose. E. A. dar kaltinamas byloje Nr. 1-30-1049/2024, o A. L. J. ir E. G. dar kaltinami byloje Nr. 1-33-1049/2024. Gynėjo prašymus šias baudžiamąsias bylas sujungti skundžiama nutartimi teismas atmetė.

10. Skunduose kaltinamasis E. A. ir kaltinamųjų A. L. J. bei E. G. gynėjas prašo teismo nutartį panaikinti, iš bylos Nr. 1-166-1049/2024 išskirti jos dalį dėl E. A. ir tą išskirtą bylą sujungti su byla Nr. 1-30-1049/2024. Bylos Nr. 1-166-1049/2024 dalį, susijusią su A. L. J. ir E. G., sujungti su baudžiamąja byla Nr. 1-33-1049/2024. Nors skunduose dėstomi prašymai ir tie prašymai, dėl kurių priimta skundžiama nutartis, nežymiai skiriasi, tačiau tų prašymų esmė yra ta pati. Teisėjų kolegija pažymi, kad į visus skunduose dėstomus pagrindinius argumentus jau buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartyje. Naikinti arba keisti šią nutartį nėra pagrindo.

11. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo tikslingumo. BPK nuostatų prasme, baudžiamųjų bylų sujungimas galimas tik siekiant greitesnio ir ekonomiškesnio jų išnagrinėjimo. Taigi bylų sujungimo tikslas – išspręsti baudžiamąsias bylas per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir išsamiai bei tinkamai pritaikant įstatymą, t. y. siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įprastai sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, jeigu tai padeda tas bylas išnagrinėti greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad sprendimai dėl bylų atskyrimo priimami daugelyje bylų ir tai paprastai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, Nr. 2K-180-976/2017).

13. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai pažymėjo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-30-1049/2024 yra itin sudėtinga ir ypač didelės apimties, joje jau seniai vyksta įrodymų tyrimas, šioje byloje kaltinamas E. A. ir labai didelis skaičius kitų asmenų. Kitoje byloje Nr. 1-33-1049/2024 irgi jau vyksta įrodymų tyrimas, šioje byloje irgi kaltinami ne tik A. L. J. ir E. G., bet ir kiti asmenys. Tuo tarpu byla Nr. 1-166-1049/2024 teisme gauta tik 2024 m. sausio 2 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta ir apie tai, kad toks pats kaltinamojo E. A. gynėjos prašymas buvo pareikštas ir atmestas byloje Nr. 1-30-1049/2024, o dėl tos nutarties paduotą skundą jau atmetė Lietuvos apeliacinis teismas. Skundžiamoje nutartyje buvo padaryta išvada, kad prašymuose nurodytų bylų sujungimas neužtikrins proceso ekonomiškumo, efektyvumo ir greitumo, o šių bylų išnagrinėjimas atskirai nepažeis proceso dalyvių teisių.

14. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, irgi pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 19 d. jau priėmė nutartį byloje Nr. 1S-61-449/2024, kuria atmetė kaltinamojo E. A. skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. protokolinę nutartį, kuria atmestas prašymas sujungti tas pačias baudžiamąsias bylas Nr. 1-30-1049/2024 ir Nr. 1-166-1049/2024.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje prašymo sujungti bylas nepagrįstumo motyvai jau yra išdėstyti ir juos kartoti nėra reikalo. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad nėra pagrindo sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-166-1049/2024 ir Nr. 1-33-1049/2024 arba kažkurias tų bylų dalis. Pažymėtina dar ir tai, kad pateikdamas tokį prašymą kaltinamųjų A. L. J. ir E. G. gynėjas prašė jį išnagrinėti tik tokiu atveju, jeigu būtų atmestas kaltinamojo E. A. gynėjos prašymas dėl jos ginamojo bylų sujungimo. Vertinant šių kaltinamųjų gynėjų prašymus matosi, kad dalį bylos Nr. 1-166-1049/2024 prašoma prijungti prie vienos, o kitą dalį – prie visai kitos baudžiamosios bylos. Tai prašoma padaryti nepaisant to, kad E. A., A. L. J. ir E. G. byloje Nr. 1-166-1049/2024 kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu ir kad šioje byloje kaltinamas ir dar vienas asmuo, t. y. G. B., kuris yra kaltinamas tik šioje byloje. Visos šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad toks bylų sujungimas tikrai neužtikrins greitesnio ir išsamesnio bylų išnagrinėjimo ir teisingo nuosprendžių jose priėmimo.

16. Susipažinus su bylos Nr. 1-166-1049/2024 duomenimis, matyti, kad nors ši byla ženkliai mažesnės apimties ir joje yra palyginti nedidelis kaltinamų asmenų skaičius, šiai bylai esant teismo žinioje nuo 2024 m. sausio 3 d., joje iki šiol dar nepradėtas įrodymų tyrimas. Dėl gynėjo atostogų, kaltinamojo pageidavimo sudaryti sutartį su jo pasirinktu gynėju, dėl prokuroro ir kaltinamojo asmens neatvykimo į teismo posėdį ir dėl reiškiamų vis naujų proceso dalyvių prašymų bylos nagrinėjimas jau keletą kartų buvo atidėtas. Akivaizdu, kad šią bylą sujungus su kitomis bylomis, kuriose įrodymų tyrimas jau vyksta pagal iš anksto numatytus grafikus, tai užvilkins visų bylų išnagrinėjimą.

17. Atmesdama skundus dėl teismo nutarties, kuria atmesti prašymai dėl bylų sujungimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-165-449/2021 suvienodindamas teismų praktiką dėl teismų nutarčių, kurios priimtos išnagrinėjus prašymus dėl bylų išskyrimo ar jų sujungimo, apskundimo ir padaręs išvadą, kad tokios nutartys skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka, tokią išvadą motyvavo tuo, kad teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį yra viena iš pagrindinių įtariamojo ar kaltinamojo teisių, todėl ši teisė yra viena iš esminių ir kad apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, būtina atskirti ir tokius atvejus, kai įvairūs prašymai, taip pat ir dėl bylų atskyrimo ar sujungimo, kartais reiškiami pakartotinai, be pakankamo pagrindo, taip vilkinamas bylų išnagrinėjimas ir tokie veiksmai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Kolegijos nuomone, tokių požymių yra ir šioje byloje. Pirmąjį prašymą dėl bylų Nr. 1-166-1049/2024 ir Nr. 1-30-1049/2024 sujungimo kaltinamojo E. A. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė Kauno apygardos teismui pateikė dar 2024 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi šį byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o gynėjos prašymas ta pačia nutartimi motyvuotai atmestas. 2024 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje ta pati gynėja pareiškė teismui tokį patį prašymą, teismo posėdyje tai ji motyvavo tuo, kad pirmasis jos prašymas tariamai buvo bendro pobūdžio, o antrasis – jau pareikštas konkrečioje byloje, t. y. nebuvo pakartotinis. Svarbu pažymėti, kad kitoje byloje Nr. 1-30-1049/2024 gynėja 2024 m. vasario 1 d. irgi pareiškė prašymą dėl tų pačių bylų sujungimo. Teismui šį prašymą atmetus protokoline nutartimi, kaltinamasis apskundė šią nutartį, šis skundas buvo išnagrinėtas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atmestas. Apie šią teismo nutartį jau buvo pasisakyta. Nepaisant to, jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties paskelbimo kaltinamasis vėl skundžia dar vieną pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl tų pačių bylų sujungimo.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiuose proceso dalyvių veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pagal BPK 241 straipsnio 2 dalies nuostatas teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. BPK 242¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose irgi ne kartą yra pažymėta, kad siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be pateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d. ir kt. nutarimai).

19. Teisėjų kolegijos nuomone, teismai, užtikrindami teisminio nagrinėjimo dalyviams visas įstatymais jiems numatytas teises, taip pat turi šalinti iš nagrinėjimo visa, kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą ir kas turi piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių. Kolegijos nuomone, šioje byloje nagrinėjant prašymus dėl baudžiamųjų bylų sujungimo pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę juos pripažinti pakartotinais net ir tais atvejais, kai nauji prašymai papildomi neesminiais argumentais. Taip pat ir tais atvejais, kai iš esmės tapačius prašymus pareiškia kaltinamieji, o po to jų gynėjai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant didelės apimties pareikštus prašymus būtina atsakyti į esminius ir pagrindinius jų argumentus, o tokių prašymų išnagrinėjimas neturi vilkinti bylos išnagrinėjimo. Pagal galiojančią teismų praktiką prašymai, kurių išsprendimui nereikia daug laiko ir kurie nėra labai sudėtingi, gali būti išspręsti ir protokolinėmis nutartimis, tų prašymų išsprendimo motyvus įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo E. A. ir kaltinamųjų A. L. J. bei E. G. gynėjo skundus ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.