- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-366-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34142-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Semida“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rotada“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Semida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rotada“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Semida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rotada“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 11 840,80 Eur skolos, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB Semida“. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2020 m. sausio 6 d. nutartimi panaikintas 2019 m. lapkričio 15 d. teismo įsakymas ir priimtas ieškovės UAB Rotada“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Semida“ 10 340,80 Eur skolos, 1 986,50 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas visose sąskaitose bankuose, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, jog atsakovė yra nesąžininga, delsia atsiskaityti su ieškove, nebendrauja, neatsako į pateiktas pretenzijas. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. atsakovė nėra sumokėjusi nė dalies skolos. Susidariusi skola yra didelė. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė imsis veiksmų perleisti savo turtą ir pinigines lėšas tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Rotada“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovei UAB „Semida“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 12 327,30 Eur. Teismas juridiniam asmeniui pareikštą 12 327,30 Eur reikalavimų sumą (nežinant atsakovės turtinės-finansinės būklės) vertino kaip pakankamai didelę. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovė UAB „Semida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį, kuria atsakovės UAB „Semida“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės UAB „Rotada“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, jog teismo nutartis yra neteisėta, nemotyvuota, nepagrįsta byloje esančiais duomenimis, priimta nukrypstant nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo, galbūt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra, o atsakovo nesąžiningumo kriterijus turi būti pagrįstais įrodymais.
3.2. Ieškovė nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, kad atsakovė imasi ar ketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes (perleidžia ar ketina perleisti savo turtą, lėšas kitiems asmenims). Įrodinėjimo pareiga buvo perkelta atsakovei („į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę - turtinę būklę“), nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstas atsakovės apie tai neinformavus.
3.3. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, nuslėpdama aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, kad ieškovė neinformavo teismo, jog 2019 m. gruodžio 20 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 6 006,29 Eur sumą. Be to, teigdama, kad atsakovė nebendrauja, ignoruoja ieškovę, atsakovė nutyli, jog 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovė ir atsakovė derino skolos dydį, suderinimo akte nurodyta skolos suma - 10 340,80 Eur, o ne 12 327,30 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kadangi nesutiko su skolos dydžiu ir norėjo susitikslinti įsiskolinimo sumą.
3.4. Atsakovės įmonėje dirba 11 darbuotojų, atsakovė moka socialinio draudimo įmokas, jai priklauso 1 transporto priemonė, 10 transporto priemonių atsakovė naudojasi lizingo sutarčių pagrindais. Atsakovės pajamos 2018 m. - tarp 500 001 - 1 000 000 Eur (be PVM). Ši informacija prieinama tiek ieškovei, tiek teismui, tačiau byloje nevertinta. Be to, iš 2018 m. atsakovės balanso matyti, jog atsakovė iš viso 2018 metais turėjo 226 216 Eur vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, lyginant su 2017 m. (216 162 Eur) turto vertė padidėjo, atsakovės nepaskirstyto pelno suma - 24 903 Eur. Pagal atsakovės 2019 m. lapkričio 6 d. sudarytą 2019 m. rugsėjo mėn. 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2019 m. rugsėjo mėn. 30 d. balansą, įmonė dirba pelningai, o ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė, lyginant su 2018 metais, padidėjusi iki 256 095 Eur. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių kalbėti apie galimą atsakovės nesąžiningumą, ženklų finansinės padėties pasikeitimą ar kitas panašias aplinkybes, galinčias daryti įtaką sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Rotada“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Kita vertus, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
4.2. Nepaisant sutartyje prisiimtų įsipareigojimų bei atsakovei suteikto 30 kalendorinių dienų atidėjimo atsiskaitymui, atsakovė vien nuo 2019 m. spalio 22 d. vidutiniškai pradelsė po 15 kalendorinių dienų kiekvienos sąskaitos apmokėjimui, t. y. reguliariai pažeidinėjo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Nuo sutarties pasirašymo iki pareiškimo pateikimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos atsakovei buvo išsiųsti 42 raginimai padengti pradelstą skolą bei įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė, gavusi teismo įsakymą nepadengė įsiskolinimo, bet pareiškė prieštaravimus. Iki šios dienos atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove nepaisant paduoto ieškinio bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Paminėti faktai, pasak ieškovės, suponuoja, jog arba atsakovės finansinė situacija yra bloga, arba atsakovė yra nesąžininga, todėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymas, tam, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, yra būtinas.
4.3. Atsakovė, sumokėdama 6 006,29 Eur, padengė mažiau, nei ½ ieškovės prašomos priteisti sumos. Likusi suma traktuotina kaip didelė. Iš atsakovės paskutinių finansinės apskaitos dokumentų matyti, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. jos finansiniai įsipareigojimai viršijo ilgalaikį turtą 54 014 eurų, o pinigų sąskaitoje buvo 6 482 Eur, t.y. tik šiek tiek daugiau, nei prašoma (nepadengta) skolos suma. Atkreipė dėmesį, jog pateikti duomenys yra 2019 m. rugsėjo 30 d. Teigia, kad atsižvelgiant į transporto kompanijų veiklos specifiką, paprastai rugsėjo mėnuo yra pats „darbingiausias“ metų laikotarpis. Mano, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra dar prastesnė, nei yra nurodyta pridėtuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d. vietinio mokėjimo ieškovei kopiją, 2019 m. gruodžio 11 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, www.rekvizitai.lt informaciją apie UAB „Semida“, 2018 m. UAB „Semida“ balansą, 2019 m. rugsėjo 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą.
7. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiama nutartis priimta apie prašymo nagrinėjimą iš anksto nepranešus atsakovei, į tai, kad papildomai pateikti dokumentai su atskiruoju skundu buvo išsiųsti ieškovei ir pastaroji dėl jų turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės pateiktus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčijama, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako. Apeliantės teigimu, iš esmės laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vadovaujantis didelės ieškinio sumos kriterijumi, o atsakovės turtinė padėtis nebuvo vertinta. Teigia, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti apie galimą atsakovės nesąžiningumą, ženklų finansinės padėties pasikeitimą ar kitas panašias aplinkybes, galinčias daryti įtaką sprendimo įvykdymui. Taip pat nurodo, kad teismo nutartis priimta nukrypstant nuo naujausios ir nuosekliai formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems atskirojo skundo argumentams.
11. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
12. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019).
13. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; kt.).
14. Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
15. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
16. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra siejamas su atsakovės elgesiu. Kaip minėta, ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė delsia atsiskaityti, nebendrauja, neatsako į pateiktas pretenzijas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks elgesys negali būti prilyginamas siekiui pabloginti savo turtinę padėtį ir išvengti išieškojimo. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja tai, kad atsakovė reguliariai pažeidinėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą (byloje esančiame delspinigių priskaitymo žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovė vėluodavo apmokėti sąskaitas nuo 2019 m. birželio mėnesio), tačiau būtent tai, jog, nors ir vėluodama, įsipareigojimus atsakovė vykdė, ieškovei nenurodžius aplinkybių apie konkrečius esminius atsakovės elgesio/finansinės būklės pasikeitimus, nesudaro pagrindo spręsti apie egzistuojančią riziką būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minimas paskutinis (2019 m. lapkričio 13 d.) mokėjimas atliktas dieną prieš pareiškimo dėl teismo įsakymo gavimą teisme; be to, atsakovė pateikė įrodymus, jog ji 2019 m. gruodžio 20 d. (po ieškinio parengimo; iki ieškinio gavimo teisme) sumokėjo ženklią įsiskolinimo sumą, t. y. 6 006,29 Eur. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas teiginys, kad likusi prašoma priteisti sumos dalis traktuotina didele, negrindžiama aplinkybėmis, kad atsakovė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos ateityje negalės sumokėti. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. rugsėjo 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonė veikė pelningai (grynasis pelnas – 1 364 Eur); jos pardavimo pajamos siekė 472 210 Eur. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad atsakovė vykdo veiklą. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. datai sudaryto balanso matyti, kad įmonė turėjo 256 095 Eur vertės turto, o dalis atsakovės akcentuojamų atsakovės įsipareigojimų, nurodytų 2019 m. rugsėjo 30 d. balanse, t. y. 101 974 Eur suma, yra mokėtina po vienerių metų. Taigi, atsakovės argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie realiai esančią grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.
17. Kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019).
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, yra pagrindas tenkinti atsakovės atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Rotada“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
19. 2020 m. vasario 12 d. gautas atsakovės UAB „Semida“ prašymas prie bylos pridėti papildomus dokumentus, t. y. 2020 m. vasario 11 d. vietinio mokėjimo nurodymą. Atsakovė nurodo, kad ji 2020 m. vasario 11 d. sumokėjo 4 334,51 Eur į ieškovės UAB „Rotada“ banko sąskaitą. Šiuo metu ginčas yra tik dėl 1 986,50 Eur ieškovės UAB „Rotada“ priskaičiuotos delspinigių sumos, su kuria atsakovė UAB „Semida“ nesutinka ir į bylą yra pateikusi nesutikimo argumentus.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikiamais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti aplinkybes, kurios neegzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. neįtakoja jos teisėtumo ir pagrįstumo, į jų pateikimo laiką (pateikti dieną prieš posėdį dėl atskirojo skundo nagrinėjimo), atsisako priimti papildomus įrodymus ir jų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Rotada“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.