- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- 1-493-718/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01900-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. S., D. Ž., J. U.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.4.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nevedusi, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)", neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), antrame kurse, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji V. S., J. U., D. Ž., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022-01-16, apie 07.00 val., už parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, J. U. einant kartu su nukentėjusiuoju A. J. paskui V. S. ir D. Ž., D. Ž. staiga atsisukęs, smogė vieną kartą kumščiu A. J. į veidą, po ko iš karto kumščiu smogė nukentėjusiajam ir V. S., tačiau nukentėjusiajam A. J. nenugriuvus, o sugriebus J. U. už plaukų, D. Ž. ir V. S. bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą – spardydami ir suduodami kumščiais nukentėjusiajam A. J. į galvą ir viršutinę kūno dalį ne mažiau dešimties kartų, padarė nukentėjusiajam veido sumušimą, pasireiškusį daugybiniais odos nubrozdinimais, kairės akiduobės srities patinimu, akiduobės apatinio krašto ir žandinio ančio (sinuso) priekinės sienelės lūžiu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po ko nukentėjusiajam A. J. sugriebus D. Ž. koją, o pastarajam bandant ją išlaisvinti, V. S. nuvilko A. J. striukę, 100 Eur vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Z“ 1 059 Eur vertės su dėklu 69,90 Eur vertės, ir J. U., D. Ž. bei V. S. pasišalino iš įvykio vietos. Taip V. S., J. U., D. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą – A. J. priklausantį turtą bendros 1 228,90 Eur vertės.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. U. pažįsta nuo vaikystės, o su D. Ž. susipažino savaitę prieš įvykį. 2022-01-16 visi kartu buvo naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, ten gėrė alkoholius gėrimus. Bare susipažino su nukentėjusiuoju, kuris taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi baras apie 6 val. ryte užsidarinėjo, nusprendė važiuoti į viešbutį. Į viešbutį važiavo keturiese, kartu su nukentėjusiuoju, taksi automobiliu, tačiau jų neįleido į viešbutį, todėl jis pasiūlė važiuoti pas pažįstamą N.. Einant pakeliui pas N., pro „Norfa“ parduotuvę, nukentėjusysis ėjo iš paskos D.. D. atsisuko į nukentėjusįjį ir sudavė jam kumščiu į veidą. Nukentėjusysis nenugriuvo, tačiau sučiupo J. už plaukų, tada jis smogė jam į šoną ir nukentėjusysis parklupo, tada koja sudavė dar kelis smūgius. J. smurtinių veiksmų nenaudojo, stovėjo šalia ir stebėjo įvykį. J. numovė nukentėjusiajam striukę, paliko jį vieną ir trise, kartu su kitais kaltinamaisiais, pasišalino link N. namų. Nuėjus pas N., apžiūrėjo striukę, rado telefoną „Samsung“. J. telefoną parsivežė namo. Striukę N. išmetė. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, sutinka atlyginti dalį pareiškto ieškinio, dirba, gauna minimalią algą, su Ligonių kasos ieškiniu sutinka. Gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiojo.
Kaltinamoji J. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su D. Ž. ir V. S. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ ir vartojo alkoholius gėrimus. Būnant bare susipažino su nukentėjusiuoju, po kurio laiko, nukentėjusysis pasiūlė važiuoti į viešbutį. Nukentėjusysis iškvietė taksi, visi kartu nuvyko iki viešbučio, tačiau jame nebuvo vietos. Nusprendė važiuoti pas N. ir ten nukentėjusįjį apiplėšti. Apiplėšti susitarė prie viešbučio, kadangi matė, jog jis turi pinigų, jis bare vaišino, ir žadėjo viešbutyje pavaišinti. Išlipę iš taksi automobilio, ėjo pro parduotuvę „Norfa“. Ji su nukentėjusiuoju ėjo priekyje, D. Ž. su V. S. ėjo iš paskos. Atsisukusi pamatė, kad D. Ž. pirmas smogė nukentėjusiajam į veidą, po to pradėjo jį spardyti. Kadangi ji stovėjo šalia, nukentėjusysis sugriebė jai už plaukų. Ji striukės nenumovė, tai padarė V. S.. Paėmę striukę jie visi nubėgo pas N.. Iš striukės ištraukė telefoną, kurį paslėpė pas ją, kaltinamąją, namuose. Striukę N. išmetė. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka, dėl nukentėjusiojo pareikštos turtinės žalos, sutinka, dėl neturtinės – nesutinka, mano, jog suma per didelė. Dirba padavėja. Gailisi dėl įvykio.
Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymi, kad bendrai, su kitais kaltinamaisias, būdami prie viešbučio, susitarė pas N. apiplėšti nukentėjusįjį. Nurodo, jog jis pirmas atsisukęs sudavė smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis sugriebė J. už plaukų. Striukę nuvilko V. S.. Striukėje rado tik telefoną, kurį paliko pas J. bendrabutyje. Striukę išmetė. Pripažįsta kaltę, gailisi. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo turtine žala dėl striukės sutinka, tačiau mano, jog neturtinė žala yra per didelė. Šiuo metu mokosi, nedirba.
Kadangi kaltinamieji dėl pareikšto kaltinimo kaltais prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
V. S., J. U., D. Ž. kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys.
Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021-01-16, apie 02.00 val., būdamas girtas, vienas atėjo į barą "(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), tikslu dar išgerti alkoholio. Bare gėrė alų, kiek alaus išgėrė, nežino, kurioje vietoje bare sėdėjo, ar prie stalo, ar prie baro, neprisimena. Ar bendravo bare su kokiais nors asmenimis, kiek ir kokių asmenų buvo bare ar konfliktavo su kokiais nors asmenimis, neprisimena, bet mano, kad nekonfliktavo. Bare mokėjo grynais pinigais, turėjo apie 300 Eur, ar ką nors vaišino, neprisimena, bet mano, kad ne, nes pinigų išleido nedaug, apie 30 Eur. Išėjo iš baro su dviem vaikinais ir viena mergina, šiuos asmenis prisimena nuo išėjimo į namus pro baro duris. Prisimena, kad visi važiavo taksi automobiliu, mano, kad į kitą barą, bet su jais buvusi viena mergina pasiūlė visiems važiuoti pas jos draugę į namus, tai visi sutiko ir važiavo. Ar su šiais asmenimis bendravo bare, neprisimena, jų vardų nežino, nesakė, vardais nesivadino. Važiavo taksi automobiliu, kuris stovėjo ten pat esančioje taksi stovėjimo aikštelėje prie baro "(duomenys neskelbtini)", kurioje vietoje išlipo, neprisimena. Išlipę ilgai ėjo, bet visiškai nieko nėra užsifiksavę atmintyje, kur ir pro kur ėjo, vietovės visiškai neprisimena. Prisimena, kad visada buvo tie patys asmenys, tai yra, viena mergina ir du vaikinai. Prisimena, kad įėjo į už buvusios parduotuvės "Rimi" ir parduotuvės "Norfa" esantį kiemą, kur staiga pajuto eilę smūgių iš nugaros į galvą, dėl ko suklupo ir tuomet buvo spardomas tik į galvą. Kiek buvo spyrių į galvą ir kiek smūgių kumščiais, pasakyti negali, bendrai spyrių ir smūgių sudavė ne mažiau trisdešimties. Prisimena, kad tie asmenys nuvilko striukę ir kai jau turėjo striukę, tuomet jį stipriai stūmė arba spyrė jam, tiksliai nurodyti negali, po ko jis griuvo ir atsitrenkė į pastato sieną. Po to atsistojo ir ėjo ieškoti pagalbos, nuėjo prie ten buvusios parduotuvės "Rimi" esančio kiosko ir jame dirbusios darbuotojos paprašė iškviesti medikus. Atvykę medikai ir policija išvežė jį į ligoninę. Pavogtos striukės vertė 100 Eur, striukėje buvo 2021-12-31 pirktas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy Z", 1 059 Eur vertės, su "Tele-2" SIM kortele, kurios materialiai nevertina, daugiau striukės kišenėse jokių daiktų nebuvo. Viso turto pagrobta už 1 159 Eur (1 tomas, b.l. 30-33).
Nukentėjusysis A. J.ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nurodė, kad iš jo pagrobtas telefonas "Samsung Galaxy Z" surastas tvarkingas, tinkamas naudojimui, tokiame stovyje, kokiame ir buvo, todėl dėl telefono pagrobimo žala nepadaryta. Žala padaryta dėl pagrobtos striukės. Kad su pirminėje apklausoje nurodytais trimis asmenimis važiavo į viešbutį, neprisimena, jis mano, kad jie nuo baro "(duomenys neskelbtini)" važiavo vienu taksi ir į vieną vietą. Neprisimena, kad būtų kažkur išlipę ir po to važiavę kitu taksi. Dar prisimena, kad tuo momentu, kai buvo mušamas, gindamasis rankomis kažkam sugriebė viena ranka už plaukų ir stipriai laikė, kuriam iš asmenų sugriebė, nematė. Kaip paleido plaukus, nežino, kažkaip išsivadavo, bet kaip, nežino, ar išrovė plaukus, nežino (1 tomas, b.l. 34-36).
Nukentėjusysis A. J.ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nurodė, kad dėl padarytų kūno sužalojimų nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Prie tyrimo prideda buvusio pagrobto mobiliojo ryšio telefono "Samsung Galaxy Z" dokumento patvirtinančio jo vertę ir kvito kopijas bei dar patikslina, kad telefonas buvo pagrobtas kartu su 69,90 Eur vertės dėklu, kuris taip pat jam grąžintas tvarkingas kaip ir telefonas, dėklas yra plonos plastmasės ir tampriai prigludęs prie korpuso, todėl jo netgi nesimato, kad yra. Pirmose apklausose dėklo neminėjo, nes nemanė, kad tai reikšminga. Todėl patikslina, kad viso jo turto buvo pagrobta už 1 228,90 Eur (1 tomas, b.l. 37-39).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirbant taksi, 2022-01-16 apie 05.00 val. paskambino nuolatinis klientas A., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), ir iškvietė atvykti. Atvykus A. paprašė nuvežti jį į kokį nors barą, sakė, kad nori išgerti alaus, matė, kad A. yra girtas. Nuvežė jį į prekybos centrą "(duomenys neskelbtini)", po to į prekybos centrą "(duomenys neskelbtini)", tačiau barai jau niekur nedirbo, po to nuvežė į barą "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), kuris dirba iki 06.00 val., į šį barą A. atvežė apie 05.30 val. A. išlipant, susitarė, kad jeigu A. skambins parvežti ir jis į skambutį atsilieps, tuomet parveš, bet jeigu neatsilieps, vadinasi baigė darbą. Prie baro "(duomenys neskelbtini)" jis dar kiek pastovėjo, matė, kaip A. įėjo į barą ir nuvažiavo. A. paskambino apie 06.00 val., bet jis buvo užimtas ir jo nuvežti negalėjo, sakė, kad galėtų už 10 minučių. A. sutiko, bet tuojau pat perskambino ir pasakė, kad nereikia. Po to praėjus apie pusei valandos, jis vėl paskambino ir klausė, ar jis gali atvažiuoti, kur nesakė, jis pasakė, kad jau yra prie namų, t.y. prie (duomenys neskelbtini), daugiau su A. nekalbėjo, apie tai, kad jis buvo užpultas ir sumuštas, nežinojo (1 tomas, b.l. 58-61).
Liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. S. pažįsta apie 7-8 metus laiko, jis draugavo ir gyveno su jos dukra, bet jau du metai laiko jie išskyrę, tačiau visi ir toliau palaiko gerus santykius. Prieš mėnesį laiko V. S. ją supažindino su J. U., kurią, kaip jis sakė, pažįsta nuo vaikystės, vaikiną vardu D., buvusį jos bute, matė pirmą kartą, pavardės nežino. Prisimena, kaip 2022-01-15 J. U. paprašė prižiūrėti jos mažametę dukrą, nes ji su V. S. ir D. norėjo eiti į naktinį klubą. Kadangi ji pati augina keturis mažamečius vaikus, todėl sutiko pasaugoti ir jos dukrą. V. S. su J. U. sakė, kad grįš ryte, todėl ji V. S. davė buto raktus, kad jie atsirakintų duris, kad neskambintų ir nepažadintų vaikų. 2022-01-16 apie 07.30 val. išgirdo, kad jie yra grįžę ir yra virtuvėje. Nuėjusi matė, kad jie yra visi trys, alkoholio jie negėrė. Ji pasiūlė pasidaryti arbatos arba kavos ir nuėjo dar pagulėti. Kai ji įėjo į virtuvę, ant grindų buvo numesta rudos spalvos, kokios medžiagos, nežino, vyriška striukė. Paklausus, kodėl ta striukė numesta ant grindų, jie visi susižvalgė ir pasakė, kad ta striukė nereikalinga. Kuris iš jų pasakė, kad striukė nereikalinga, neprisimena. Ji pasakė, kad, jeigu nereikalinga, kad išneštų į koridorių ir padavė polietileninį maišelį striukei įdėti. Kuris iš jų striukę išnešė, nematė, bet vėliau striukės virtuvėje nebuvo, matė, kad tas maišelis buvo koridoriuje. Ji klausė, kieno ta striukė ir iš kur jie striukę gavo, bet nė vienas nieko nesakė. Kuris iš jų išeidamas maišelį paėmė ir išsinešė, nematė. Apie tai, kad jie apiplėšė vyrą ir pavogė striukę bei telefoną, jai nieko neminėjo. Telefoną sulenkiamu korpusu matė pas J. U., ar tai buvo pavogtas telefonas, ar jos, nežino. Vėliau jie nusipirko alkoholio ir pas ją girtavo iki 21.00 val., tuomet atvažiavo V. S. sesuo su draugu ir juos išvežiojo po namus. Ji nieko apie jų padarytą nusikaltimą pasakyti negali, nes nežino, jie nieko apie tai nesakė (1 tomas, b.l. 64-67).
Iš 2022-01-16 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-01-16, apie 07.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampo buvo užpultas ir sumuštas A. J., iš kurio panaudojus fizinį smurtą, buvo pagrobtas mobilusis telefonas ,,Samsung", striukė. Apiplėšė nepažįstami asmenys, du vaikinai ir viena mergina. A. J. gydymo įstaigoje diagnozuota: veido kaulų lūžiai, poodinės emfizemos, galvos sumušimas. Padaryta turtinė žala tikslinama. Liudytojų mačiusių įvykį nenustatyta (1 tomas, b.l. 1-4).
Iš 2022-03-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinę asmens sveikatos istoriją Nr. A-4144830 ir CD-R laikmeną, teismo medicinos ekspertas R. R. pateikė išvadą, kad A. J. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs daugybiniais odos nubrozdinimais, kairės akiduobės srities patinimu, akiduobės apatinio krašto ir žandinio ančio (sinuso) priekinės sienelės lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, tai yra 2022-01-16, ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 146-149).
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės etanolio koncentracijos kraujo serume tyrimo protokolo matyti, kad 2022-01-17 08.10 val. iš A. J. paimtame kraujyje nustatyta 2,88% promilių (1 tomas, b.l. 150).
Iš 2022-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kieme už parduotuvės "Norfa", esančios (duomenys neskelbtini), ant grindinio įvairiose vietose yra kraujo dėmių, 2 Eur moneta ir stiklinis 0,7 l. talpos tuščias butelis su užrašu "Finlandia". Išimtas biologinis pėdsakas, 2 Eur moneta ir butelis (1 tomas, b.l. 13-23).
Iš 2022-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, antro aukšto patalpoje, esančios spintos lentynoje rastas iš nukentėjusiojo A. J. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy Z" (1 tomas, b.l. 94-100).
Iš 2022-01-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy Z", IMEI numeris (duomenys neskelbtini), ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam A. J. (1 tomas, b.l. 102, 105).
Iš 2022-03-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas UAB "(duomenys neskelbtini)" pateiktas vaizdo įrašas iš baro "Admiral", esančio (duomenys neskelbtini). Užfiksuota baro salė, į kurią 2022-01-16, 05.17 val. įeina vienas nukentėjusysis A. J., kuris prieina prie baro, kažko paklausia už baro dirbančio darbuotojo, po to greitai išeina iš baro ir tuojau pat grįžęs prisėda prie baro per vieną kėdę nuo ten pat sėdinčių J. U., D. Ž. ir V. S., kurie bendrauja tarpusavyje, geria gėrimus, eina iš baro, galimai į lauką rūkyti, grįžta atgal prie baro. A. J. sėdi vienas, su niekuo nebendrauja, geria iš taurės gėrimą, galimai alų. 2022-01-16 05.34 val., J. U., D. Ž. ir V. S. tarpusavyje bendraudami, susidaužia taurėmis ir po to prie A. J. priėjęs V. S., su juo taip pat susidaužia taurėmis ir kalbasi. 2022-01-16 05.17 val. A. J. su V. S. išeina iš baro ( galimai parūkyti). 2022-01-16 05.44 val. abu grįžta iš lauko ir prisėda prie baro šalia vienas kito, abu bendrauja, šalia V. S. kitoje pusėje sėdi J. U., o šalia jos D. Ž., pastarieji bendrauja dviese. Daugiau bare lankytojų nėra. 2022-01-16 06.01 val. visi kartu atsistoja nuo baro, visi vilki striukes. J. U. apsivelka striukę ir visi kartu iš baro išeina, paskui juos išeina ir baro darbuotojai (1 tomas, b.l. 81-82).
Iš 2022-03-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas UAB "Norfos mažmena" pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2022-01-16 07.02 val. iš už minėtu adresu, esančios parduotuvės "Norfa" kampo, išeina keturi asmenys, kaip tyrimo metu nustatyta, J. U., D. Ž., V. S. ir A. J.. Pirmas išeina D. Ž., paskui jį J. U., paskui ją A. J. ir paskutinis V. S.. Visi trys pirmieji asmenys nueina tiesiai link buvusios parduotuvės "Rimi", (duomenys neskelbtini), o paskui juos ėjęs V. S. pasuka pėsčiųjų taku, esančiu tarp parduotuvių "Norfa" ir "Rimi" pastatų, ir eina į už parduotuvių esantį kiemą. Tuojau pat pirmieji asmenys grįžta ir eina paskui jį. D. Ž. pasiveja V. S. ir abu eina pirmieji į kiemą, o paskui juos į kiemą eina J. U. su A. J., visi išeina iš filmuojamos vietos. 2022-01-16,07.03 val., į filmuojamą vietą iš kiemo išbėga A. J., be striukės, bėgdamas atsitrenkia dešine kūno puse į parduotuvės "Norfa" sieną, nugriūna, atsisuka atgal, stojasi, dar kartą nugriūna ant kairio šono, atsistoja, eina žolynu, griūna į priekį, atsiremia abiem rankomis į žemę, atsistoja, vėl eina, kiek paėjęs, griūna ant grindinio kairiu šonu, atsistoja ir nueina už parduotuvės "Norfa" kampo, iš filmuojamos vietos. 2022-01-16 07.05 val. grįžta į filmuojamą vietą ir sparčiu žingsniu nueina į už parduotuvių esantį kiemą, kuriame buvo užpultas. 2022-01-16 07.06 val. grįžta iš kiemo, eina pėsčiųjų taku pirmyn, po to pasuka į kairę, link buvusios parduotuvės "Rimi" pastato (1 tomas, b.l. 75-77).
Iš 2022-03-29 apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas UAB "Omniva LT" pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2022-01-16 07.02.15 val. šaligatviu pro paštomatus, esančius prie parduotuvės "Norfa", (duomenys neskelbtini), praeina J. U., D. Ž., V. S. ir A. J.. Užfiksuota, kad pirmas eina D. Ž., paskui jį J. U., paskui ją A. J. ir paskutinis V. S., kuris, tik praėjęs paštomatus ir parduotuvės "Norfa" pastatą, pasuka į kairę ir pirmas pradeda eiti į už parduotuvės "Norfa" esantį kiemą, tuojau pat paskui jį pasuka bei nueina kiti trys asmenys. 2022-01-16 07.04.42 val. matosi, kaip tamsoje nuo žemės keliasi A. J., kuris stipriai svirduliuodamas praeina pro paštomatus, tai yra pro filmuojamą vietą. Matoma, kad jis be striukės, sumuštu, kruvinu veidu. 2022-01-16 07.05.46 val. A. J. grįžta atgal, praeina pro paštomatus ir nueina link buvusios parduotuvės "Rimi" pastato (1 tomas, b.l. 87-89)
Iš akistatos protokolo, atliktos tarp įtariamųjų J. U. ir V. S., matyti, kad J. U. parodė, kad V. S. prie baro "(duomenys neskelbtini)" jai ir D. Ž. rūkant, pasakė, kad ką tik į barą atėjęs vyras turi pinigų ir gerą telefoną. Konkrečiai apiplėšti vyro nesiūlė. Išėjus iš baro vyriškis pasiūlė važiuoti į viešbutį. Kai viešbutyje nebuvo vietų, jie visi nusprendė važiuoti pas N. Š. ir pas ją iš vyro pavogti pinigus. Gatvėje vyro užpulti ir sumušti nesitarė. Įėjus į kiemą, be jokio išankstinio susitarimo, pirmas vyrui kumščiu į veidą smogė D. Ž., bet vyras nenugriuvo. Po to vyrui 2-3 kartus kumščiu smogė V. S.. Į kurias kūno vietas, nežino. Vyriškis ją sugriebė už plaukų ir nepaleido, tuomet D. Ž. vyrui ėmė smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Tuo momentu vyrui jie smūgiavo abu, ji vyrui smūgių nesudavė. Vaikinams smūgiuojant, vyras suklupo, po to nugriuvo ant kairio šono, abu vaikinai spardė jam į dešinį šoną ir galvą, kuris į kurią kūno vietą tiksliai nurodyti negali, po kiek kartų spyrė, nežino. Nuo gulinčio vyro striukę nuvilko V. S., po ko visi trys nubėgo pas N. Š. į butą, kur striukę apžiūrėjo. Striukę paliko pas N. Š. bute, ją įdėjo šiukšlių maišą. Visi trys važiavo pas ją į namus, telefoną turėjo V. S.. Atvažiavus V. S. telefoną perdavė jai ir ji paslėpė telefoną spintelėje, iš kurios vėliau išėmė ir atidavė pareigūnams.
V. S. akistatos metu parodė, kad apiplėšti vyro jis D. Ž. ir J. U. nesiūlė. Išėjus iš baro, į viešbutį važiuoti pasiūlė J. U., viešbutyje nebuvo vietų, todėl jis pasiūlė važiuoti pas N. Š.. Prie viešbučio jis nesitarė su J. U. ir D. Ž. apiplėšti vyro, ar tarėsi jie, negirdėjo. Atėjus į kiemą už parduotuvės "Norfa", staiga jam netikėtai, be jokio susitarimo, D. Ž. atsisuko ir smogė paskui juos ėjusiam vyriškiui į veidą, bet vyras nenugriuvo. Po D. Ž. suduoto smūgio vyras sugriebė J. U. už plaukų ir laikė, tuomet jis vyrui smogė kumščiu du kartus į dešinį šoną, o tuo metu D. Ž. ėmė smūgiuoti vyriškiui į galvos sritį, kiek jis smūgių sudavė, nematė. Jiems smūgiuojant vyras suklupo, o po to nugriuvo, paleido J. U. plaukus. Nugriuvusiam vyrui jis kumščiais sudavė ne daugiau 5 smūgius ir 3 kartus spyrė į pilvo sritį. Ar smūgius sudavė J. U., nematė. D. Ž. spyrė vyrui į galvą, kiek kartų nežino, mano, kad ne daugiau 10 kartų ne tik į galvą, bet į įvairias kūno vietas. Striukę nuvilko J. U. arba D. Ž., tiksliai nematė, kelnių kišenių neapieškojo. Kai nuvilko striukę, jie abu nubėgo pirmieji, o jis nuėjo paskui juos. Jie jo laukė prie laiptinės, striukę jau buvo apžiūrėję, sakė, kad pinigų nerado. J. U. turėjo vyro telefoną "Samsung Galaxy Z", telefonas pas ją ir liko, striukė buvo bute pas N. Š., mano, kad vėliau N. Š. striukę išmetė. Pas N. Š. girtavo iki vakaro, po to visi išsiskirstė (2 tomas, b.l. 126-130).
Iš akistatos protokolo, atliktos tarp įtariamųjų D. Ž. ir V. S., matyti, kad D. Ž. parodė, kad bare "(duomenys neskelbtini)" ar prie šio baro V. S. jam nesiūlė apiplėšti A. J.. Pokalbis apie A. J. apiplėšimą buvo prie viešbučio, kur jie visi trys bendru susitarimu sutarė suduoti smūgį ar smūgius ir atimti iš A. J. pinigus. Dėl telefono, kurioje vietoje užpuls ir kokie kieno bus veiksmai, jie nesitarė. Einant link namo, kuriame gyvena N., jis V. S. paklausė, kur nėra vaizdo kamerų ir jis pasakė, kad kieme už parduotuvės "Norfa", todėl jie būtent ten ir ėjo. Įėjus į kiemą jis atsisuko ir smogė A. J. vieną kartą kumščiu į veidą. Vyriškis nenugriuvo, po to kumščiu jam smogė V. S., į kurią kūno vietą, nematė. Po to A. J. sugriebė J. U. už plaukų ir nepaleido, tuomet smūgius sudavė jam ir jis, ir V. S.. Jis kumščiais A. J. sudavė iki dešimties smūgių į galvą ir viršutinę kūno dalį, kiek į kurias kūno vietas smūgių, sudavė, nežino, tuo pat metu smūgiavo ir V. S., kiek jis smūgių sudavė, į kurias kūno vietas ir kumščiais ar kojomis, nematė, nes toje vietoje buvo tamsu. Tuo metu A. J. suklupo ir sugriebė rankomis jo koją, sąmoningai jam nespyrė, bet galėjo būti, kad įspyrė, stengdamasis išlaisvinti savo koją. V. S. gulinčiam ant dešinio šono A. J. vieną kartą spyrė į galvą pilna pėda, tai yra iškėlė koją ir spyrė, matė, kad pataikė į kairę galvos pusę. Mano, kad ir J. U. sudavė A. J. smūgius, bet to tvirtinti negali, taip tik mano, negali pasakyti nei kuo sudavė, nei į kurias kūno vietas sudavė. A. J. striukę nuvilko V. S. ir jis striukę atsinešė į butą pas N., kur visi kartu striukę apžiūrėjo. Striukėje buvo tik telefonas, jie buvo įsitikinę, kad bus piniginė su pinigais, bet nebuvo. Tą pačią dieną visi trys telefoną "Samsung Galaxy Z" nuvežė į bendrabutį, kuriame gyvena J. U., kur ji parodė vietą telefonui paslėpti ir ji arba V. S. telefoną paslėpė. Kas ir kur išmetė A. J. striukę, nežino, nematė.
V. S. akistatos metu patvirtino, kad jis apiplėšti A. J. su niekuo nesitarė, neplanavo to padaryti ir niekam nesiūlė, tokio pokalbio prie viešbučio jis negirdėjo. Pas N. Š. jis važiavo išgerti alkoholio, o ne užpulti ir apiplėšti A. J.. Apie tai, kad už parduotuvės "Norfa" kieme nėra vaizdo kamerų ir kad ta vieta yra tinkama užpulti A. J., jis su D. Ž. nekalbėjo. Jis nežino ir nežinojo, ar ten yra kameros, taip pat nežinojo, kad toje vietoje D. Ž. suduos A. J. smūgius. D. Ž. sudavė staiga, netikėtai, nieko nesakęs, be jokio susitarimo. Už tai, kad A. J. stipriai sugriebė J. U. už plaukų, jis smogė jam kumščiu tris-keturis kartus į dešinį šoną, o tuo metu D. Ž. sudavė smūgius kumščiais ir spardė A. J.. Galėjo būti, kad D. Ž. viso kumščiais ir spyriais sudavė apie dešimt smūgių, tačiau į kurias kūno vietas, nežino, nematė, nes buvo tamsu. Kai A. J. suklupo ir nugriuvo ant šono, nugriuvusiam jis spyrė 2-3 kartus į pilvo sritį, kumščiais smūgių nesudavė, ar smūgius sudavė J. U., nematė. D. Ž. spyrė, tačiau į kurias kūno vietas ir kiek kartų nežino, nematė. Ar spyrė į galvą, nežino, jis A. J. į galvą nespyrė. Striukę nuvilko J. U. arba D. Ž. ir jie abu nubėgo pirmieji, o jis nuėjo paskui juos, susitiko prie N. Š. namo laiptinės. J. U. laikė striukę, kurią jie buvo apieškoję, sakė, kad pinigų nerado. J. U. turėjo telefoną, kuris liko pas ją, ji telefoną paslėpė bendrabutyje, kuriame gyvena, jis tame bendrabutyje nebuvo. Striukė buvo bute pas N. Š., vėliau N. Š. striukę išmetė kaip šiukšlę (2 tomas, b.l. 131-132).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Taigi, plėšimo baudžiamosios teisės norma numato tris kaltininko veikimo būdus svetimam turtui pagrobti: fizinio smurto panaudojimą, grasinimą jį tuoj pat panaudoti ir kitokį galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis atėmimą. Visi šie svetimo turto pagrobimo būdai yra lygiaverčiai ir bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui pasiekti sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis - smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 180 straipsnio komentare išaiškinta, kad veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma – teisme duoti kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. parodymai, taip pat jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų A. J. ir N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji V. S., J. U., D. Ž. 2022-01-16, apie 07.00 val., už parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. J., ir padarydami jam 2022-03-24 kitų objektų apžiūros protokole nurodytus sužalojimus, ir pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausantį 1 228,90 Eur vertės turtą. Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami tarpusavyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011).
Kai keli asmenys dalyvauja plėšime, nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų panaudotų prieš nukentėjusį fizinį smurtą, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti bauginančios aplinkos sukūrimu, turto pagrobimu ir pan. Plėšimas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, jau darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus pagrobti svetimą turtą, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys, ir nusikaltimą pradėjęs asmuo tai suvokia.
Kaltinamieji buvo šio nusikaltimo bendravykdytojai, nusikalstamas sumanymas realizuotas bendrais kaltinamųjų veiksmais- D. Ž. ir V. S. panaudojus fizinį smurtą A. J. atžvilgiu, kaltinamajai J. U. stovint šalia, pritariant šiam sumanymui, iš nukentėjusiojo buvo pagrobta jo striukė, mobiliojo ryšio telefonas, ir pagrobtais daiktais kaltinamieji pasidalino, disponavo jais. Kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl jų veika kvalifikuota tinkamai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. V. S., J. U., D. Ž. grobdami svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro jam turtinę žalą ir žaloja jo sveikatą, ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi V. S., J. U., D. Ž. turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Bausmių skyrimas.
Kaltinamieji V. S., J. U., D. Ž. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamųjų prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog šias nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdami bendrininkų grupe.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimą, jo dydį parenkant artimą minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
Teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, dirba, turi sveikatos problemų, ankščiau neteistas. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad V. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, jam skiriamos pareigos: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamoji J. U. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirba ir mokosi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimą, jo dydį parenkant artimą minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
Kaltinamoji J. U. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, dirba, ankščiau neteista. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad J. U. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, jai skiriamos pareigos: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis D. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, mokosi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimą, jo dydį parenkant artimą minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
Teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamasis D. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nedirba, mokosi, ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad D. Ž. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, jam skiriamos pareigos: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriamos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu, kadangi kaltinamieji visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamajam D. Ž. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-01-19 09.00 val. iki 2022-01-21 08.06 val., t. y. dvi dienos.
J. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civiliniai ieškiniai, kiti klausimai.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 122,93 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamiesiems V. S., J. U., D. Ž. dėl A. J. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 158-161). Nukentėjusysis A. J. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė sužalojimus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 122,93 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 161). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamieji, neteisėta veika padarius žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamieji V. S., J. U., D. Ž., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. solidariai priteisiama Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. priteisti 100 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą ir 30 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog nusikalstamos veikos metu buvo pagrobta striukė 100 Eur vertės, kurią dėvėjo įvykio metu. Taip pat nurodė, jog dėl galvos sumušimo ir veido kaulų lūžių jautė itin didelį skausmą, buvo sumuštas žiemos metu ir paliktas be striukės, dėl ko išsivystė tarpšonkaulinio nervo uždegimas. Užpuolimo metu suduoti daugkartiniai smūgiai, ant veido liko randai, bus reikalingos operacijos, kas kelia susirūpinimą būsimomis pasekmėmis. Jam pasireiškė dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas, baimė, nepatogumai, emocinė įtampa.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro pagrobta striukė, 100 Eur vertės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog iš jo buvo pagrobta striukė, kiosko darbuotoja S. Z. patvirtino, jog nepažįstamas vyras, kruvinu veidu, be striukės priėjo prie jos prašyti pagalbos. Policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad A. J. buvo kruvinas, vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Iš 2022-03-29 apžiūros protokolo matyti, kad A. J. be striukės, sumuštu, kruvinu veidu. Taigi, teismas neabejoja, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo striukė buvo pagrobta. Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. priteisiama solidariai nukentėjusiajam A. J. turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padaryta tyčinė nusikalstama veika nukentėjusiajam A. J. diagnozuoti veido kaulų lūžiai, poodinės emfizemos, galvos sumušimas, šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą (tomas 1, b. l. 146-147), jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad jis jautė itin didelį skausmą, kurį laiką matėsi mėlynės, apibrozdinimai, kurie sugijo per 2-3 savaites. Lūžiai gijo ilgai, dar ir dabar jis jaučia pasekmes. Buvo akiduobės lūžis, tiesiosios sienos lūžis. Gydėsi namuose, nedarbingumo neturėjo. Randai ant veido liko, gal išgys vėliau. Pripažįsta, kad buvo išgėręs tą vakarą.
Nukentėjusiajam A. J. tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo A. J. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje – netoli parduotuvės „Norfa“, žiemos metu iš jo buvo pagrobta striukė, todėl patyrė pažeminimą, dėl patirto smurto išgyveno baimę, sukrėtimą. Tačiau pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nukentėjusiajam A. J. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų tyčinę kaltę. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Atsižvelgtina į kaltinamųjų turtinę padėtį. Kaltinamasis V. S. dirba, nurodė, kad jo atlyginimas minimalus. Kaltinamoji J. U. dirba, nurodė, kad atlyginimas 600 Eur. Kaltinamasis D. Ž. nedirba, mokosi. Duomenų, kad kaltinamieji turėtų turto, nėra. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo A. J. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. J. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, A. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 2 000 Eur.
Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam A. J.. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: 2 (du) eurai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasos depozininėje sąskaitoje, kvito Nr. 0930412. (1 tomas, b.l. 125-131), kaip nešeimininkis turtas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini valstybės nuosavybėn. Vienas biologinis pėdsakas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, kvito Nr. 041323 (1 tomas, b.l. 117-120); butelis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, kvito Nr. 041545 (1 tomas, b.l. 134-137), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Vokas su DVD-R laikmenomis (3 vienetai), kuriuose vaizdo įrašai, pridėtas prie 1 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti V. S. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir ją nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai paskirti galutinę bausmę - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti J. U. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. U. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. Ž. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2022-01-19 09.00 val. iki 2022-01-21 08.06 val. (dvi dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti D. Ž. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 122,93 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. solidariai 122, 93 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti soldariai iš kaltinamųjų V. S., J. U., D. Ž. 100 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. J.. Kitą A. J. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 (du) eurus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasos depozininėje sąskaitoje, kvito Nr. 0930412, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn. Vieną biologinį pėdsaką, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, kvito Nr. 041323; butelį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, kvito Nr. 041545, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Voką su DVD-R laikmenomis (3 vienetai), kuriuose vaizdo įrašai, pridėtą prie 1 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.