Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-557/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
1A-238-557/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
J. U., ir V
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-557/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01900-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.6.1; 1.2.14.3.1; 1.1.8.1.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. U. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiu priteista iš J. U., V. S., D. Ž. solidariai: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 122,93 Eur; nukentėjusiajam A. J. – 100 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. S. bei D. Ž., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. U. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su V. S. ir D. Ž., jiems būnant apsvaigus nuo alkoholio, pavartojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022-01-16, apie 7.00 val., už parduotuvės „Norfa“, esančios Vingio g. 21A, Klaipėdoje, esančiame kieme, J. U. einant kartu su nukentėjusiuoju A. J. paskui V. S. ir D. Ž., D. Ž. staiga atsisukęs smogė vieną kartą kumščiu A. J. į veidą, po to iš karto kumščiu smogė nukentėjusiajam ir V. S., tačiau, nukentėjusiajam A. J. nenugriuvus, o sugriebus J. U. už plaukų, D. Ž. ir V. S. bendrais veiksmais pavartojo fizinį smurtą – spardydami ir suduodami kumščiais nukentėjusiajam A. J. į galvą ir viršutinę kūno dalį ne mažiau kaip dešimt kartų, padarė nukentėjusiajam veido sumušimą, pasireiškusį daugybiniais odos nubrozdinimais, kairės akiduobės srities patinimu, akiduobės apatinio krašto ir žandinio ančio (sinuso) priekinės sienelės lūžiu, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to nukentėjusiajam A. J. sugriebus D. Ž. koją, o pastarajam bandant ją išlaisvinti, V. S. nuvilko A. J. 100 Eur vertės striukę, kurioje buvo 1 059 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Z“ su 69,90 Eur vertės dėklu, ir J. U., D. Ž. bei V. S. pasišalino iš įvykio vietos. Taip V. S., J. U., D. Ž., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą A. J. priklausantį bendros 1 228,90 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. U. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad ji turi nepilnametį vaiką, dirba, nori atlyginti padarytą žalą, dėl kurios labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš nuteistosios J. U. apeliacinio skundo matyti, jog ji neginčija jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą J. U. paskyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas nuteistajai J. U. už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, nustatant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apeliantės kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą J. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantės asmenybę, t. y. kad ji nusikalto anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka, dirba ir mokosi. Įvertinęs paminėtas nuteistąją J. U. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad J. U. prisipažino ir gailisi nusikaltusi, dirba, anksčiau neteista, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas, paskiriant įpareigojimus – visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, siekiant padėti nuteistajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajai J. U. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų J. U. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajai.

8. Pažymėtina, kad nuteistosios J. U. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Nors ji buvo teisiama pirmą kartą, tačiau praeityje 7 kartus buvo bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 179–184), iš jų ne kartą už nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, t. y. 2020-08-05 ir 2018-04-05 nutarimais ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį („Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“ (b. l. 180–183), ir kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjusi. Šių duomenų kontekste Klaipėdos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti J. U. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams, teismui padarius išvadą, kad nuteistosios resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

9. Nors nuteistoji J. U. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ji savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, tačiau pažymėtina, jog į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos įstatyme numatytam šios bausmės minimumui skyrimą, nors, kaip minėta, teismas nustatė ne tik J. U. atsakomybę lengvinančią, bet ir dvi jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad, J. U. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jai paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo, o atsižvelgdamas į tai, kad J. U. prisipažino ir gailisi nusikaltusi, dirba, anksčiau neteista, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, paskirdamas įpareigojimus. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojamas J. U. prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jos atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu, tad bausmę dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

10. Bausmę švelninti neduoda pagrindo ir nuteistosios J. U. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog ji turi nepilnametį vaiką, dirba ir nori atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios J. U. teigiamai apibūdinančios ir jai palankios bylos aplinkybės – dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dirba, augina nepilnametį vaiką – nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės J. U. už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą paskyrimas būtų neproporcingas nuteistosios padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors nuteistoji dirba ir, kaip nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, jos atlyginimas yra 600 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų atlyginusi bent dalį nusikaltimu padarytos žalos. Todėl J. U. pasižadėjimas atlyginti padarytą žalą vertintinas kaip deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Jai paskirta bausmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, priešingai, nei teigia apeliantė, nelaikytina per griežta. Būtent tokia bausmė, kaip teisingai pažymėjo aplinkės teismas, padės nuteistajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, o nuteistajai ir toliau dirbant, kartu bus užtikrinti ir nenukentės jos nepilnamečio vaiko interesai.

11. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. U. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją J. U. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. U. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kristina KakurinėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas