- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2YT-4819-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00422-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G., po brolio A. V. mirties priėmė palikimą: 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji 2008 m. sausio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1RL-443 ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1564 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 2/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šias dalis paveldėjo po mamos G. G. mirties. 2000 m. sausio 12 d. G. G. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kad po I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį turtą paveldi ji kaip palikėjo sesuo. 2001 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko sprendimais G. G., I. V. ir A. V. lygiomis dalimis, po 1,62 ha, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,86 ha vertės žemės sklypą, valdytą buvusių savininkų, t.y. jų tėvo I. V. (V.) ir V. V.. Nuosavybės teisė į likusią 1/3 dalį žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruota A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis A. V. mirė ištuokoje, išsituokęs (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo.
3. Paaiškino, kad pareiškėjos mama G. G. mėgino tvarkyti dokumentus iki savo mirties, tačiau dėl įvykių senumo, neišlikusių dokumentų bei brolio A. V. asmens kodo nebuvimo viešuosiuose registruose, ši procedūra užtruko ir galiausiai G. G. tiesiog valdė visą žemės sklypą kaip savo. Per eilę metų, daugiau nei 20 metų, į A. V. dalį Žemės sklypo niekas jokių pretenzijų nepareiškė, Pareiškėjos mama G. G. valdė ją kaip savo, vėliau po G. G. mirties šią A. V. dalį kartu su G. G. palikimu perėmė valdyti ir kaip savo valdė pareiškėja, ją prižiūrėjo, nuomojo. Kadangi šiai dienai Nekilnojamojo turto registre 1/3 žemės sklypo vis dar registruota kaip A. V. nuosavybė, pareiškėja negali pilnai disponuoti nei visu, nei kitomis 2/3 dalimis žemės sklypo. Dėl šios priežasties neturi kitos išeities ir kitaip negali gauti nuosavybės teisę į 1/3 A. V. žemės sklypo dalį patvirtinančių dokumentų, todėl kreipiasi į teismą šiuo pareiškimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto išrašą pareiškėjai E. B. nuosavybės teise priklauso 2/3 žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta - 1/3 dalis 2008 m. sausio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1RL-443 pagrindu ir 1/3 dalis 2017 m. rugsėjo 25 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1564 pagrindu; likusi 1/3 dalis minimo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso A. V., įgyta 2001 m. gegužės 3 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-08-3197 pagrindu. 2000 m. sausio 12 d. G. G. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. K-72, ji po I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjo likusį jo turtą. 2001 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 72/15714 G. G. atkurtos nuosavybės teisės į 4,86 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. 1,62 ha; 2001 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 72/15716 A. V. atkurtos nuosavybės teisės į 4,86 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. 1,62 ha; tokia pat dalis atkurta ir I. V.. Iš mirties liudijimo matyti, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini), G. G. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis A. V. mitė ištuokoje (ištuoka (duomenys neskelbtini); I. V. mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo vedę, vaikų neturėjo; G. G. mirė ištuokoje (ištuoka (duomenys neskelbtini)). G. G. pagal 2001 m. lapkričio 28 d. nuomos sutartį 4,86 ha žemės sklypą buvo išnuomojusi ŽŪB ,,D.“. Pareiškėja E. B. 2017 m. kovo 23 d. įgaliojimu Nr. 554 ir 2021 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimu Nr. RI-6639 įgaliojusi savo sūnų K. B. atlikti visus notarinius veiksmus. 2017 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 111 K. B. minimą žemės sklypą 4,86 ha, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išnuomavęs ŽŪB ,,D.“.
6. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po A. V. mirties yra jos vaikai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjas vaikų neturėjo, G. G. yra ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.) Aukštesnės eilės įpėdinių paveldėjimo metu nebuvo. G. G. per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo G. G. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad ji po palikėjos A. V. mirties perėmė jos turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.
7. Pagal palikimo atsiradimo dieną (A. V. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
8. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
9. Pareiškėja pateikė į bylą duomenis, kad G. G. disponavo visu 4,86 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)– 2001 m. lapkričio 28 d. nuomos sutartimi minimą visą žemės sklypą buvo išnuomojusi, t.y. G. G. valdė visą žemės sklypą kaip savo neišskirdama jokios žemės sklypo dalies. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. G. G. po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
10. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėja, jos mama G. G. dar būdama gyva rūpinosi visu žemės sklypu, juo naudojosi kaip savu. Iš aptarto laikytina, kad G. G. kaip palikėjo sesuo perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)
11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes G. G. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. V. mirties. Pareiškėja E. B. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad G. G. po A. V. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.