- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2252-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15661-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Skolininkas
- J. S.
- Pareiškėjas
- I. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. S. ir skolininkės J. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. pareiškimą dėl skolininkės J. S. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. S. ir antstolis V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas I. Z. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkei J. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. S. jo vardu atidarytose sąskaitose ar kurias jis atidarys savo vardu ateityje, taip pat jo darbo užmokestis ar kitos prilygintos pajamos, kurias jis gauna arba gaus ateityje, priklauso ½ dalis visų pinigų (pajamų); nustatyti, kad skolininkei J. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. S. priklauso ½ dalis kilnojamojo turto (sutuoktinio vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 1987 m. gamybos ir BMW 530, 1999 m. gamybos) dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė atmesti pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, augina vaiką, o jos sutuoktinio V. S. pajamos yra mažos ir neviršija nustatyto minimalaus atlyginimo, todėl skolos išieškojimo nukreipimas į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį pablogintų šeimos ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad V. S. turi du automobilius, tačiau jie buvo įgyti iki santuokos sudarymo ir yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi. Be to, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies; nustatė, kad ½ dalis V. S. priklausančių lėšų ir gaunamų pajamų priklauso skolininkei J. S.; likusioje dalyje pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-14 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-290-465/2014 dėl 14 508 Lt skolos ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. S. išieškotojo I. Z. naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. 2014-04-25 antstolio patvarkyme nurodyta, kad skolininkė J. S. yra sudariusi santuoką su V. S., Centrinės hipotekos įstaigos vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog vykdymo proceso metu antstolis V. M. nustatė, kad skolininkė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tai teismas pripažino, jog būtina nustatyti skolininkės J. S. turto dalį (CPK 667 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais ir CK 3.117 straipsniu, nustatė, kad ½ dalis V. S. priklausančių lėšų ir gaunamų pajamų priklauso skolininkei J. S. (CPK 736 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog suinteresuoto asmens V. S. pajamos neviršija nustatyto minimalaus atlyginimo, nesudaro pagrindo atmesti pareiškimą, nes skolininko turto dalis gali būti nustatoma nepriklausomai nuo skolininko sutuoktinio pajamų dydžio.
Teismas, nustatęs, kad V. S. priklausantys automobiliai buvo įgyti iki santuokos sudarymo, taigi yra asmeninė suinteresuoto asmens nuosavybė, padarė išvadą, kad nustatyti skolininkės turto (automobilių Audi 100 ir BMW 530) dalį nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiraisiais skundais skolininkė J. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Šalies argumentai
Skolininkė J. S. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų apie šeimos turimas pajamas. Pažymėjo, kad jos skola pareiškėjui yra asmeninė, atsiradusi iki santuokos. Be to, skolininkė turi įmonę UAB „Eprekus“, o šios įmonės turtas yra įvertintas 10 000 Lt, todėl šio turto pakanka padengti didžiąją dalį skolos. Dėl to antstolis nepagrįstai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktiniu, nustatymo. Skolininkė J. S. pažymėjo, kad sutuoktinio darbo užmokestis minimalus, ji pati – motinystės atostogose, todėl gauna tik pašalpą, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta, jog pusė sutuoktinio algos priklauso skolininkei, pablogins šeimos ir nepilnamečių vaikų padėtį. J. S. mano, kad priteista skolos suma turi būti grąžinta pamažu ir nesudaryti sąlygas likti šeimai be realaus vienintelio pragyvenimo šaltinio(b.l. 64-65, 78-79, 102-103).
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ½ dalis jo darbo užmokesčio priklauso sutuoktinei, neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes: į tai, kad jo darbo užmokestis minimalus, kad jis vienas šeimoje yra dirbantis, kad šio darbo užmokesčio ir taip vos pakanka šeimai išlaikyti, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Be to, neatsižvelgė į svarbią bylai aplinkybę, kad J. S. turi įmonę UAB „Eprekus“, į kurią antstolis yra nukreipęs išieškojimą (b.l. 83-84).
Pareiškėjas I. Z. pateikė atsiliepimą į skolininkės J. S. ir suinteresuoto asmens V. S. atskiruosius skundus, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, atskiruosius skundus atmesti.
Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad UAB „Eprekus“ nevykdo veiklos, kelerius metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės iš jos išieškoti skolą. Taip pat pažymėjo, kad J. S. su V. S. yra sulaukusi ir pagimdžiusi vieną vaiką, o kitas vaikas yra nuo kito vyro, kuris privalo juo rūpintis ir išlaikyti. Nurodė, kad skolininkė pardavė butą ir neatsiskaitė, todėl mano, kad ji vengia savo įsipareigojimo mokėti prisidengdama nepilnamečiais vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirųjų skundų argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkei J. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. S. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. S. darbo užmokesčio.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.
Nagrinėjamoje byloje antstolis vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas neturi turto, kuris jam priklaustų asmenine nuosavybės teise ir iš kurio būtų galima išieškoti skolą, todėl pasiūlė išieškotojai su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Apeliantai teigia, kad antstolis negalėjo pasiūlyti kreditoriui kreiptis į teismą su prašymu dėl tusto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nes skolininkė turi turto – 100 Lt vertės 100 vnt. UAB „Eprekus“ paprastųjų vardinių akcijų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstoliu argumentu, kad skolininkė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl nustatė, kad ½ dalis V. S. priklausančių lėšų ir gaunamų pajamų priklauso skolininkei J. S..
Teismas pažymi, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Taigi vykdymo procese yra nustatoma tik areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad antstolis V. M. iš skolininkės J. S. vykdo skolos išieškojimą pareiškėjui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-290-465/2014 dėl 12 260 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų išieškojimo bei 2248 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad skolininkės vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra registruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, gauna motinystės pašalpą (v. b. l. 11-18, 56). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis 2014-05-28 pateikė skolininkei J. S. pateikė reikalavimą pateikti duomenis apie UAB „Eprekus“ valdomas akcijas (v. b. l. 95). Skolininkė J. S. šiuos duomenis pateikė (v. b. l. 98), o antstolis nustatė jų vertę – t. y. 10 000 Lt. Įvertinus tai, kad iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos išieškoti skolos negalima (CPK 739 straipsnio 3 punktas) bei tai, kad antstolis vykdo 14 508 Lt skolos ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. S. išieškotojo I. Z. naudai, konstatuotina, kad skolininkei priklausantis asmenine nuosavybe turtas yra nepakankamas skolos sumokėjimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė asmeninės nuosavybės dalį jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nustatoma skolininkės dalis bendrojoje nuosavybėje, o ne vykdomas išieškojimas iš sutuoktinio darbo užmokesčio. Taigi atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad buvo pažeista išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka.
Taip pat atmestini atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ½ dalis V. S. priklausančių lėšų ir gaunamų pajamų priklauso skolininkei J. S., pažeidė nepilnamečių vaikų, šeimos interesus. Iš bylos duomenų matyti, jog šeima augina du nepilnamečius vaikus, V. S. uždirba minimalų darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia nukreipti išieškojimą į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta, kad V. S. 1/2 dalis priklausančių lėšų ir gaunamų pajamų priklauso skolininkei J. S., pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.