Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-327-1058/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-11
Bylos Nr.
AN2-327-1058/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01055-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
D. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-278-1058/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01055-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 16.11.9.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas D. J. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-13011-2024 (ROIK 24234374080) paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13011-2024 (ROIK 24234374080) D. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad D. J., 2024 m. vasario 28 d., 11.54 val., Ukmergės g., ties Paribio g., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 29 km/val., važiavo 89 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus. Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 300 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi D. J. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-13011-2024 (ROIK 24234374080) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3.1. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, 617 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 3 dalimi, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, teismo posėdyje apklausiamas pareiškėjas teismui paaiškino, jog apie 2021 m. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą – sužinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurią nedelsiant apmokėjo. Apie tai, kad tuo pačiu nutarimu buvo paskirtas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, o siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, būtina atlikti papildomus veiksmus, sužinojo tik 2024 m. – tuomet, kai buvo pateiktas policijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nustatyto greičio viršijimo ir vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones. Taigi 2021 m. pareiškėjas iš Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, negavo nei administracinio nusižengimo protokolo, nei nutarimo administracinio nusižengimo byloje, dėl ko jam iki pat 2024 m., kai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, surašytas dėl šioje administracinio nusižengimo byloje, nebuvo žinoma, jog už administracinio nusižengimo padarymą 2021 m. buvo paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pažymima, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime buvo pateikti duomenys tik apie paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog nuo 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjas buvo net 8 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už naujų KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir nusižengimus, už kuriuos yra patrauktas atsakomybėn Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu. Taigi, net po 2021 m. balandžio 26 d. iki nusižengimų, už kuriuos buvo patrauktas atsakomybėn minimu nutarimu, pareiškėjas niekaip policijos nebuvo informuotas apie tai, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d., 11.54 val., Ukmergės g., ties Paribio g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nežinodamas, kad jam anksčiau buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir neturi teisės vairuoti, nes pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat cituojama ANK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 4 ir 7 dalys, pažymimi administraciniams nusižengimams būdinti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurių bent vieno nesant, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos. Be to, akcentuojama, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai – reikalavimas institucijoms ar pareigūnams siųsti asmenims dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti adresatui.

3.4. Nurodoma, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas apie tai žinojo. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio teisės nusižengimo teiseną daro negalimą.

Šalies argumentai

3.5. Pareiškėjo įsitikinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl pareiškėjo skundo, neatliko išsamaus ir objektyvaus institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą nutraukti pareiškėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (liet. abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Be to, asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skinama nuobauda. Pareiškėjo nurodymu, pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį, kurioje yra detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo D. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. J. ginčija ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties matoma, kad pirmosios instancijos teisme Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą pareiškėjas ginčijo tik dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, be kita ko, nurodydamas, jog dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltę pripažįsta, o Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtą baudą jau yra sumokėjęs. Taigi pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. kaltės klausimas nebuvo spręstas ir tik pasisakyta dėl administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų apygardos teisme, nagrinėjamu atveju patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria palikta Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 EUR iki 450 EUR. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje konstatuota, kad aplinkybės, kurioms esant būtų taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies išimtys dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – neskyrimo, nebuvo nustatytos.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

9. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

10. Pareiškėjo D. J. teigimu, jo tėvai yra garbaus amžiaus, jiems sunku vaikščioti, savarankiškai negali nuvykti pas gydytojus ar į parduotuvę, todėl be jo pagalbos negalės savimi pasirūpinti. Be to, pareiškėjo darbas yra tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis kiekvieną dieną turi vairuoti transporto priemonę. Tad netekęs teisės vairuoti transporto priemones turėtų išeiti iš darbo, nes negalėtų vykdyti savo tiesioginių funkcijų, arba tektų dirbti gaunant mažesnį atlyginimą, dėl ko nukentėtų jo šeima.

11. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo D. J. darbiniais ryšiais bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir D. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl pareiškėjas privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, kad D. J. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atlikti darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė taip pat nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

12. Pastebėtina, kad per paskutinius penkerius metus D. J. 13 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – visi padaryti nusižengimai yra susiję su transporto priemonės vairavimu, dominuoja kelio ženklų nesilaikymas. Nepaisant to, kad dėl administracinių nusižengimų paskirtas baudas D. J. yra sumokėjęs, visos administracinės nuobaudos yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus darė nepraėjus metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo, t. y. baudos sumokėjimo. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės D. J., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti KET reikalavimų, kad jam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ir nepriverčia jo būti atidesniu eismo dalyviu.

13. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės minimalaus termino, t. y. 6 mėnesių, skyrimas D. J. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 25 d. nutarimu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas D. J. atžvilgiu buvo taikomas nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. J. pripažino, kad minėtame nutarime buvo įrašas apie papildomas sąlygas atgauti teisę vairuoti kelių transporto priemones, iš ko darytina išvada, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių savalaikiai sužinoti nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad asmens neveikimas nešalina nei jo atsakomybės, nei gali būti pagrindu švelninti teisinę padėtį trumpinant administracinio poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti.

14. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, kaip ir administracine nuobauda, taip ir kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog D. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

15. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino parinktos administracinio poveikio priemonės pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nutarė atmesti D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo. Naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė