Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi atsakovas dirbo krepšininku, nuolat važinėjo, santykiai tarp šalių atšalo. 2008 m. ieškovė bandė nutraukti santuoką su atsakovu bendru sutikimu, tačiau teismas nustatė terminą susitaikyti, ir santuoka taip ir liko nenutraukta. Atsakovui baigėsi kontraktas Lietuvoje ir jis išvyko į Gruziją. Šalys negyvena kartu ilgiau kaip 5 metus. Ieškovė bandė išsaugoti santuoką, prašė sutuoktinio daugiau laiko praleisti su šeima, tačiau atsakovas savo elgesio nepakeitė. Ieškovei nuvykus pas atsakovą į Gruziją, šis jos nesupažindino su savo tėvais. Ieškovė įtarė atsakovą ir neištikimybe, nes jai ne kartą kiti asmenys pasakojo, kad jos sutuoktinis jai yra neištikimas, ji žinojo, kad jis dažnai lankosi pažinčių svetainėse. Teigė, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė, sudarydama santuoką, žinojo apie atsakovo turtinę padėtį, apie jo darbo pobūdį. Po santuokos sudarymo ieškovės iniciatyva buvo sudaryta vedybų sutartis. Šiuo metu ieškovė nori kurti naują šeimą, turi draugą. Prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas N. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai – viešo paskelbimo būdu 2014-11-06 (31, 32 b. l.). Atsakovo nedalyvavimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-11-07 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 888, sudaryta santuoka tarp N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. N., gim. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). 2007-11-26 L. N. ir N. V. sudarė vedybų sutartį, pagal kurią nustatė sutuoktinių turtines teises ir pareigas tiek santuokos metu, tiek santuoką nutraukus arba pradėjus gyventi skyrium (separacija) (33-37 b. l.).

Ieškovės L. N. reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad ilgiau nei 5 metus sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes (pvz. santuokinę neištikimybę).

Ieškovė L. N. ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovo N. V. kaltės grindė tuo, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau negu vienerius metus ja nesirūpina, taip pat, kad atsakovas galimai buvo neištikimas (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė nurodė, kad įtaria, jog atsakovas buvo jai neištikimas, tačiau jokių sutuoktinio neištikimybę patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė. Be to, ieškovė nurodė, kad pati ketina kurti naują šeimą, turi draugą, nors santuokos su atsakovu nėra nutraukusi. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės neįrodytos ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neištikimybę CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme.

Atsakovo netinkamą elgesį, nesirūpinimą šeima ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimu, teismo posėdžio metu paaiškino, kad, sudarius santuoką, ji vienintelė rūpinosi šeimos ir paties atsakovo išlaikymu, tačiau apie atsakovo darbo pobūdį (atsakovas santuokos sudarymo metu buvo krepšininkas), ir jo finansinę padėtį ji žinojo iki santuokos sudarymo. Iki santuokos sudarymo ieškovė taip pat žinojo apie tai, kad atsakovui pagal jo darbo pobūdį gali tekti dažnai keliauti ar keisti gyvenamąją vietą ne tik Lietuvoje, bet ir išvykti ilgesniam laikui į užsienį. Taigi visos šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos iki santuokos sudarymo, ir nepaisant šių aplinkybių ieškovė sutiko sudaryti santuoką su atsakovu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo pareigą įvertinti savo galimybes išsaugoti šeimą tuo atveju, jei atsakovui tektų išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad būtent atsakovo dažni išvykimai lėmė tai, kad jų santykiai pašlijo, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito. Atsižvelgiant į pačios ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo darbo pobūdį, jų tarpusavio santykius ir finansinę padėtį iki santuokos sudarymo ir sudarius santuoką, teismas konstatuoja, kad byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovas išvyko iš Lietuvos ir sutuoktinę paliko sąmoningai, vienašališku savo sprendimu, neatsižvelgdamas į ieškovės nuomonę, kad išvykęs neteikė ieškovei nei moralinės, nei materialinės paramos, nesistengė palaikyti santuokinių ryšių. Pažymėtina tai, kad iš pačios ieškovės paaiškinimų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovė L. N. 2008 metų spalio mėnesį kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-114-68/2009), tačiau ši byla buvo nutraukta, nes sutuoktiniai susitaikė. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad po to, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje išreiškė valią taikytis, būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai sutiko pradėti gyventi skyrium, pažeisdami lojalumo vienas kitam pareigą. Būtent tai turėjo esminės įtakos jų santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję suderinti savo asmeninių ir šeimos interesų, rasti abiem sutuoktiniams priimtinų būdų išspręsti šeimos finansines ir kitas problemas. Sutuoktiniai dėl tolerancijos vienas kitam stokos nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.63 str., 3.61 str. 2 d.). Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, civilinio kodekso 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo L. N. jos prašymu paliekama iki santuokos sudarymo ir santuokos metu turėta N. pavardė, atsakovui N. V. – V. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

Šalys nepilnamečių vaikų, dalintino santuokoje įgyto turto, kreditorių neturi, todėl šių klausimų teismas nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį ir už ieškinio parengimą ir advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1400,00 Lt ir prašo jas priteisti iš atsakovo. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šios išlaidos dalintinos tarp šalių lygiomis dalis, o būtent iš atsakovo ieškovei priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 700,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą bei advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovo ir iš ieškovės į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes šios išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių neviršija 10 Lt (LR CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007-11-07 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 888, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 72,00 Lt (20,85 Eur) (septyniasdešimt dviejų litų (dvidešimt eurų, 85 euro centų)) žyminį mokestį ir 700,00 Lt (202,73 Eur) (septynių šimtų litų (dviejų šimtų dviejų eurų, 73 euro centų)) išlaidas už ieškinio parengimą bei advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.