Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui S. J. (S. J.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl nedidelių sumų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. spalio 23 d. nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini) (CBP-11192). Ieškovė nurodo, kad tiekė šilumos energiją į nurodytą objektą, tačiau už tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. nebuvo atsiskaityta, susidarė 109,18 Eur skola. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi ginčo laikotarpiu jis butu faktiškai nesinaudojo, todėl mano, jog nėra skolingas ieškovei.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383-6.391 straipsnių, taip pat specialiųjų teisės aktų – Šilumos ūkio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų ir kt. nuostatos. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Energijos vartotojui tenka pareiga atsiskaityti už realiai patiektą tinkamos kokybės energiją pagal įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog jis neprivalo atsiskaityti su ieškove tuo pagrindu, jog ginčo laikotarpiu jam tuo metu nuosavybės teise priklaususiame bute, (duomenys neskelbtini), jis faktiškai negyveno. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“. Taip pat nepaisant to, jog ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, tačiau jam kaip buto savininkui, kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją.

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas šios kategorijos bylose neprivalo rinkti įrodymų savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos įrodinėjimo proceso metu.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, pagal ieškovės skaičiavimus liko skolingas 109,18 Eur sumą (CBP-11192, pagal pateiktas mokesčių paskaičiavimo pažymas). Atsakovas duomenų, jog tinkamai atsiskaitė su ieškove už suvartotą šilumos energiją, nepateikė. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei priteistina iš atsakovo 109,18 Eur skola už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn.

CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4,02 Eur dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas praleido apmokėjimo už ieškovės suteiktas paslaugas terminus, ieškovės reikalavimas dėl atsakovui paskaičiuotų 4,02 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 90 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. J. (S. J.) 109,18 Eur (vieno šimto devynių eurų ir aštuoniolikos centų) skolą, 4,02 Eur (keturių eurų ir dviejų centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 113,20 Eur (vieno šimto trylikos eurų ir dvidešimties centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.