Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės I. B. ir suinteresuoto asmens UAB „Mokilizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria prašymas pakeisti skolininką atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Mokilizingas“, A. M., M. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė I. B. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo vykdymo procese pakeisti skolininkę V. T. skolininkais A. M. ir M. T.. Prašymą grindžia tuo, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-414-653/2010 dėl skolos išieškojimo iš V. T. išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį raštą nustatyta, kad skolininkė V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininkės mirties jos palikimą priėmė A. M. ir M. T..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos antstolės I. B. prašymo netenkino.Teismas nustatė, jog antstolė I. B. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę V. T. jos turto paveldėtojais A. M. ir M. T.. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad antstolė apie skolininkės V. T. mirtį sužinojo 2010 m. spalio 21 d., tačiau antstolė vykdomosios bylos nesustabdė ir toliau tęsė vykdymo veiksmus. Teismas pastebėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų per 3 mėnesių laikotarpį informavusi ar bandžiusi informuoti galimus skolininkės paveldėtojus apie skolą ar kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl informacijos apie skolininkės V. T. paveldėjimo bylą. Atkreipė dėmesį į tai, jog antstolė testamentų registrą dėl skolininkės palikimo priėmimo pirmą kartą patikrino tik 2012 m. liepos 23 d., o Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešė apie bešeimininkį turtą 2013 m. gegužės 30 d. 2013 m. birželio 11 d. antstolė surašė antstolio šaukimą A. M., tačiau šis šaukimas nebuvo įteiktas. Antstolės šaukimas ir informacija apie V. T. skolą A. M. buvo įteikti 2017 m. sausio 24 d. A. M. savo prašyme nurodė, kad laišką apie V. T. skolą gavo 2015 m. gegužės mėn.Prašyme antstolė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011 ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-K-3-533/2011. Šiose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad CK 5.63 straipsnio tikslas yra suteikti įpėdiniams informaciją apie palikėjo skolas, o pagal bylos faktines aplinkybes būtina konstatuoti, jog įpėdinis nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų ar informacijos trūkumo problema. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje, visų pirma vertintini antstolės veiksmai, sužinojus apie skolininkės mirtį. V. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini), antstolė areštavo 2010 m. lapkričio 12 d., taigi, jau žinodama apie skolininkės mirtį. CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas privalomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas –skolininkui ar išieškotojui mirus, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Teisėje yra pripažįstamas principas ex iniuria ius non oritur (liet. iš neteisės nekyla teisė), todėl toks V. T. arešto išviešinimas Nekilnojamojo turto registre negali būti laikomas tinkamu paveldėtojų informavimu apie palikėjos skolas. Kita vertus, teismas pastebėjo, jog atsižvelgiant į jauną paveldėtojų A. M. ir M. T. amžių palikimo atsiradimo metu, įmanoma situacija, jog jie nežinojo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštą. A. M. nurodė, kad apie V. T. skolas buvo informuotas 2015 m. gegužę, o vykdomojoje byloje nėra duomenų apie ankstesnį paveldėtojo informavimą. Taigi, teismas laikė, kad V. T. įpėdiniai apie palikėjos skolas informuoti praleidus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą 3 metų naikinamąjį terminą.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorius UAB „Mokilizingas“ per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo 2010 m. spalio 5 d.) pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiems ar jį galintiems priimti įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymą pakeisti skolininkę V. T. skolininkais A. M. ir M. T. vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/06674, netenkino.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir antstolės prašymą tenkinti.A. M. ir T. T. faktiškai valdė V. T. priklausantį turtą – butą po jos mirties, nes būtent jie mokėjo mokesčius už šį butą. Suinteresuoti asmenys tik 2017 m. priėmė palikimą, nors V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat suinteresuoti asmenys prieš priimant palikimą buvo informuoti (viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, buvo siunčiami antstolio šaukimai, A. M. ir T. M. buvo atvykę į antstolės kontorą) apie V. T. įsiskolinimus.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties ir asmeninis kreditoriaus, ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankamai aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Antstolė, sužinojusi, kad A. M. ir T. T. faktiškai valdo palikėjai priklausantį bei antstolės areštuotą butą, kreipėsi į juos, nusiųsdama šaukimą.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir antstolės prašymą tenkinti.Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Šiuo atveju antstolė 2010 m. lapkričio 12 d., nepraėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, areštavo palikėjos turtą –butą, todėl tai laikytinas tinkamu kreditoriaus kreditorinių reikalavimų pareiškimo būdas.Suinteresuoti asmenys A. M. ir M. T. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/10/06694 pagal 2010 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-414-653/2010 dėl 1241,90 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Skolininkė V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolė 2010 m. lapkričio 12 d. areštavo skolininkės turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po skolininkės V. T. mirties 2017 m. balandžio 4 d. jos turtą paveldėjo A. M. ir M. T.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė skolininkę V. T. į A. M. ir M. T. vykdymo procese.Apeliantai atskiruosiuose skunduose teigia, kad areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, ką antstolė šiuo atveju ir padarė areštuodama palikėjos turtą – butą, todėl tai laikytina tinkamu kreditoriaus kreditorinių reikalavimų pareiškimo būdu.CPK 596 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) numatė, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. suinteresuoti asmenys A. M. ir M. T. priėmė palikimą po V. T. mirties. Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Taigi, šioje konkrečioje byloje kreditorius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo 2010 m. spalio 5 d., per tris mėnesius turėjo pareikšti reikalavimus įpėdiniui, šiuo atveju suinteresuotiems asmenims A. M. ir M. T..CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, kaip minėta, nustatyta, kad skolininkė mirė (duomenys neskelbtini), o 2010 m. lapkričio 12 d. antstolė areštavo palikėjos butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. lapkričio 15 d. Patvarkymais areštuoti lėšas buvo areštuotos V. T. piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, ir AB SEB banke. Antstolė taip pat 2013 m. birželio 11 d. ir 2015 m. balandžio 22 d. surašė antstolio šaukimus ir juos išsiuntė A. M.. 2015 m. gegužės 18 d. prašymu suinteresuotas asmuo A. M. prašymu paaiškino, kad palikėjos skolas nieko nežinojo, skolą pripažįsta, bet nesutinka su palūkanomis. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Turto arešto aktų registre 2010 m. lapkričio 12 d. išviešintas palikėjos V. T. turto areštas kreditoriaus UAB ,,Mokilizingas“ piniginiams reikalavimams užtikrinti laikytinas tinkamu paveldėtojų informavimu apie kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ reikalavimus ir jų dydį per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Turto arešto aktų registre esančią informaciją bei antstolės pateikto prašymo dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitikimą CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamiems reikalavimams.Esant šioms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad mirusi skolininkė gali būti pakeista jos turtą paveldėjusiais A. M. ir M. T. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/06694, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 596 straipsnis), materialines teisės normas (CK 5.63 straipsnis) bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos antstolės I. B. prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/06694 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti skolininkę V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusią (duomenys neskelbtini), skolininkais A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bei M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/06694 pagal 2010 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-414-653/2010 išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai.