- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-308-1020/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. H. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje, padarymo, grąžinta Muitinei tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. kovo 19 d. 23.00 val. Muitinės Vilniaus oro uosto posto vyriausioji inspektorė surašė administracinio nusižengimo protokolą, dėl to, kad pas G. H., kuris 2019 m. kovo 19 d. 21.20 val. reisu Kijevas-Vilnius atskrido į Vilniaus oro uostą ir eidamas žaliu kanalu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis didesnis už nustatytas įvežimo normas, buvo rasta nedeklaruotų ir nuo muitinės kontrolės paslėptų cigarečių su Armėnijos Respublikos banderolėmis – 70 pakelių (1 400 vnt.) cigarečių „ARARAT“, 300 pakelių (6 000 vnt.) cigarečių „AKHTAAMAR“, 280 pakelių (5 600 vnt.) cigarečių „GARNI“, 40 pakelių (800 vnt.) cigarečių „LM“ ir 270 pakelių (5 400 vnt.) cigarečių „BOND“. Sulaikytų prekių vertė 3 112,40 EUR.
2. Susipažinęs su byla ir administracinio nusižengimo protokolu Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Muitinė netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, todėl bylą būtina grąžinti tyrimo įstaigai – tinkamam protokolui surašyti. Pasak teismo, G. H. nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise naudotis vertėjo paslaugomis. Protokolas buvo surašytas lietuvių kalba, jame pasirašė pareigūnė ir pats G. H., tačiau duomenų, kad surašant protokolą būtų dalyvavęs vertėjas, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Anot teismo, vien tai, kad asmuo pasirašė protokolą, dar nereiškia, kad jis suprato jo turinį. Ant atskiro lapo G. H. rašytas pasiaiškinimas nepatvirtina, jog jam buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti vertėjo paslaugomis – rašytiniame paaiškinime jis rašo vežęs bagažą, kurį jam perdavė ir kur buvo cigaretės. Nors iš paaiškinimo matyti, kad G. H. suprato, kad jis yra sulaikytas dėl vežamų cigarečių, tačiau minėtas paaiškinimas jokiu būdu neleidžia pagrįstai teigti, kad jis apie galimą savo veikos neteisėtumą suprato dėl to, kad jam protokolas buvo išverstas. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo manyti, kad net suprasdamas galimą savo veikimo neteisėtumą, G. H. suprato savo teises ir pareigas, veikos teisinį vertinimą, kas jam sutrukdė gintis nuo pareikšto įtarimo. Be to, teismų praktikoje ANK 588 straipsnio nuostatos, kuriose apibrėžiama vertėjo samprata, yra aiškinamos kaip nesuteikiančios teisės administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui pačiam būti vertėju, tuo labiau, kad ji nebuvo įspėta dėl teisinės atsakomybės už melagingą ir žinomai neteisingą vertimą. Teismas konstatavo, kad pareigūnė surašydama G. H. administracinio nusižengimo protokolą nesilaikė ANK 566 straipsnyje įtvirtintų principų ir nesudarė galimybių G. H. tinkamai pasinaudoti savo teisėmis bei tokiu būdu nesilaikė teisingo proceso principo, todėl byla būtina grąžinti tyrimo institucijai.
Šalies argumentai
3. Skundu Muitinė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo nustatyti trūkumai yra techninio pobūdžio – protokole nebuvo padaryta žyma, tačiau faktiškai G. H. protokolo turinys buvo išverstas į jam suprantamą kalbą ir išaiškinta, kuo jis yra kaltinamas. Kad tai, kuo yra kaltinamas jis suprato, pagrindžia ir jo paaiškinimas. Žyma dėl vertėjo protokole nebuvo atlikta dėl neapdairumo. Tačiau tokią klaidą, Muitinės įsitikinimu, galima ištaisyti teismo posėdyje. Muitinė, remdamasi teismų praktika, teigia, jog atvejis užfiksuotas šioje byloje, nėra pagrindu bylos medžiagą grąžinti institucijai, t. y. jog aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, jog protokolas buvo išverstas į asmeniui suprantamą kalbą, neturi būti vertinama kaip esminė, dėl kurios būtų galima grąžinti protokolą jį surašiusiai institucijai. Teismas turi visas galimybes išsikviesti atsakomybėn traukiamą asmenį ir inspektorių, surašiusį protokolą, tam, kad išsiaiškintų faktą, ar asmuo buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis bei ar jam į suprantamą kalbą buvo išverstas protokolo turinys. Vien dėl žymos nebuvimo, Muitinės įsitikinimu, administracinio nusižengimo protokolas neturėtų būti vertinamas kaip netinkamai surašytas. Muitinė atkreipia dėmesį į tai, kad cigarečių kiekiai ir vertė nurodyti administracinio nusižengimo protokole bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokole sutampa ir atitinka realiai sulaikytas prekes, todėl negalima daryti išvados, jog asmuo pasirašydamas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, nesuprato, ką pasirašinėja.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus teritorinės muitinės skundas tenkintinas
4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, grąžino administracinio nusižengimo bylą tyrimo įstaigai, tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
5. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog ANK tiesiogiai nenumato galimybės grąžinti bylą tyrimo įstaigai vien tik tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas grąžinti bylą tyrimo įstaigai gali ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, tačiau tik išimtiniais atvejais – kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Visgi apylinkės teismas grąžindamas bylą tyrimo įstaigai šia nuostata nesirėmė (o ir pagrindo tam neįžvelgiama) – jis vadovavosi ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.
6. Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia klausimą ar nėra kliūčių bylos nagrinėjimui, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria klausimo, kaip turėtų elgtis teismas nustatęs tokią kliūtį, todėl bylos perdavimo tyrimo įstaigai galimybės, esant Konstituciniam aktyvaus teismo modeliui, tokioje proceso stadijoje itin ribotos. Visgi šiuo atveju byloje esminė teismo įžvelgta kliūtis bylos nagrinėjimui buvo ne netinkamas administracinio nusižengimo protokolo surašymas, o galimas vertėjo nedalyvavimas tyrimo metu (tyrimo įstaiga teigia, kad tokia teisė buvo užtikrinta, bet padaryta techninė klaida apie tai nenurodant).
7. Tokioje situacijoje teismo įžvelgtai kliūčiai pašalinti nėra būtina perduoti bylą tyrimo įstaigai nebandant pašalinti pačios kliūties duodant atitinkamus pavedimus tyrimo įstaigai ar netgi teismo posėdyje. Būtent tokios teismo veikimo galimybės numatytos šiuo atveju aktualiose ANK 627 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatose, numatančiose, jog „6) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu”. Panašią teismo veikimo galimybę numato ir ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pagal kurį teismas: „7) nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui”.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nedraudžia teismui, pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijoje surengti teismo posėdį, siekiant išsiaiškinti ar nėra kliūčių bylos nagrinėjimui teisme, ar teismo įžvelgiamos kliūtys nėra formalios ir jų negalima pašalinti duodant atitinkamus pavedimus tyrimo įstaigos atstovui. Tais atvejais kai tam nėra būtinybės, teismas turi teisę priimti nutartį ir pavesti tyrimo įstaigai atlikti reikiamus veiksmus, tiek siekiant pašalinti padarytus proceso teisės pažeidimus, tiek atliekant visus būtinus veiksmus (tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. ATP-294-1020/2017, AN2-198-1020/2019)).
9. Atsižvelgiant į tai, teismas, remdamasis ANK 627 straipsnio nuostatomis, galėjo priimti sprendimą, negrąžindamas bylos tyrimo institucijai įpareigoti ją pateikti informaciją apie vertėjo dalyvavimą atliekant tyrimo veiksmus arba įpareigoti per teismo nustatytą terminą atlikti būtinus veiksmus, siekiant pašalinti kliūtis, nustatytas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Gavus tokią informaciją ar papildomus dokumentus teismas gali išnagrinėti bylą ir įvertinti padarytus pažeidimus.
10. Turint omenyje visa tai, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis ir šio teismo sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą tyrimo įstaigai tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti, o ne siekiant išsiaiškinti tikrąsias bylos nagrinėjimo teisme kliūtis dėl galimo vertėjo nedalyvavimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.