- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-294-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00991-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Šalčininkų RPK) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo R. R. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. kaltintas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 14.00 val., Šalčininkų r. sav., Eisiškių mstl., Gegužės aikštė 21, vairuodamas automobilį „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per pėsčiųjų perėją važiavusio dviratininko dėl ko buvo sugadintas dviratis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30, 219.1, 220 punktuose nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4-419/2017 nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, nurodydamas, kad buvo panaikintas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę atsakomybę nustatantis aktas bei nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje (nutarimu perkvalifikuoto iš ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo) požymio: kaltės (veikimo tiesiogine tyčia).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šalčininkų RPK prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą bei specialiosios teisės atėmimą. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė bylos aplinkybes, įrodančias, kad R. R. padarė numatytą administracinį nusižengimą – prieštarauja Šalčininkų rajono apylinkės teismo padarytai išvadai, jog R. R. neveikė tiesiogine tyčia. Grįsdamas šį argumentą Šalčininkų RPK pateikia KET taisyklių, kurios reikšmingos šioje byloje, analize, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių analize: anot apelianto, sprendžiant iš bylos medžiagos R. R. visiškai nerūpėjo kitas eismo dalyvis dviratininkas, nes jam buvo svarbiau apžiūrėti savo automobilį; taip pat R. R. pažeidė KET taisykles numatančias, jog negalima pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų ir posėdyje neapklausė policijos pareigūno V. K.. Šalčininkų RPK įsitikinimu, R. apie eismo įvykį nepranešė, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kaip tai numato KET, ir tai, kad jis prisipažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Pasak apelianto, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visuma rodo, jog pasišalindamas iš eismo įvykio metu R. R. veikė tiesiogine tyčia, todėl jį yra pagrindas pripažinti kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. R. prašo Šalčininkų RPK apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą. Anot R. R., administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos ir, kad stengėsi slėpti įvykio pėdsakus. R. R. įsitikinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad pasitraukdamas iš įvykio vietos jis nebandė išvengti administracinės atsakomybės, galiausiai net tarėsi su nukentėjusiojo tėvais dėl žalos atlyginimo. Atsiliepime taip pat dėstoma pozicija, jog R. R. apskritai jokių KET pažeidimų nepadarė, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismas pagrįstai jo atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Motyvuojamoji dalis
Šalčininkų RPK apeliacinis skundas tenkintinas.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neišnaudojus visų būtinų galimybių siekiant ištirti kilusias abejones ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat pavedęs Šalčininkų RPK atlikti papildomus tyrimo veiksmus, teismo posėdyje ištyręs pateiktus naujus duomenis ir papildomai apie tai apklausęs R. R., taip pat apklausęs naujus liudytojus, konstatuoja, jog bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad R. R. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia.
Darydamas priešingą išvadą Šalčininkų rajono apylinkės teismas rėmėsi šiais argumentais: a) iškart po įvykio R. R. sustojo, įsitikino, kad dviratininkas nesusižalojo, ir tada siekė apžiūrėti savo automobilį, o tuo metu dviratininkas pasišalino iš įvykio vietos; b) kadangi automobilis trukdė eismui, ir eismo dalyviai rodė nepasitenkinimą, R. R. nuvažiavo iš eismo vietos ir pasistatė automobilį prie policijos nuovados ir, kad jis ten rastas tarnybiniame pranešime patvirtina pareigūnas V. K.; c) minėtame tarnybiniame pranešime patvirtinta, jog R. R. pats priėjo prie pareigūnų ir prisipažino, kad vairavo automobilį dalyvavusį eismo įvykyje, paaiškino įvykio aplinkybes. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad R. R. nebandė išvengti atsakomybės, nuslėpti įvykio pėdsakų ir apsunkinti tyrimo aplinkybių nustatymo, tarėsi su dviratininko tėvais dėl žalos atlyginimo – todėl jis neveikė tiesiogine tyčia. Apygardos teismo vertinimu, atliktų papildomų tyrimo veiksmų rezultatai bei 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje atliktos liudytojų apklausos, šias Šalčininkų rajono apylinkės teismo išvadas paneigia.
2017 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-294-1020/2017 Vilniaus apygardos teismas pavedė Šalčininkų RPK atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Be kita ko, Šalčininkų RPK pareigūnai apklausė liudytojas J. J. ir D. C.. Pažymėtina, jog liudytoja J. J. betarpiškai matė įvykį, t. y. kai automobilis partrenkė berniuką važiuojantį dviračiu. J. J. apklausos metu parodė, kad po susidūrimo automobilio vairuotojas sustojo už pėsčiųjų perėjos, priėjo prie berniuko, kažką jam pasakė, apžiūrėjo savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 88). Tokie J. J. parodymai visiškai atitinka ir paties R. R. paaiškinimą tuojau pat po įvykio. Savo paaiškinime jis nurodė, kad „<...>sustabdžiau, išėjau paklausiau kaip jaučiasi, ar viskas gerai, pasakė, kad viskas tvarkoje, pasakiau tai tada trauk dviratį iki namų“ (b. l. 12). 2016 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nukentėjusysis K. G. nurodė, jog po susidūrimo iš automobilio išlipęs vairuotojas priėjo prie jo ir pasakė, ar jo niekas neišmokė, kad per pėsčiųjų perėją reikia eiti, o ne važiuoti (b. l. 13). Teisminio nagrinėjimo metu R. R. kategoriškai neigė aplinkybės, jog jis pirmas pasišalino iš įvykio vietos, visgi patvirtino, kad klausė nukentėjusio vaiko ar jis gali vykti namo. Tai rodo, kad R. R. suprato savo veiksmų pavojingumą, kad jis galėjo sukelti žalą vaikui, o tokioje situacijoje, net jei vaikas pasakė, kad gali eiti, matydamas akivaizdų eismo įvykio metu atsiradusių sugadinimų pobūdį, turėjo imtis būtinų rūpestingų veiksmų, pranešant apie įvykį policijai, kuri buvo įsikūrusi visiškai šalia įvykio vietos ir R. R. apie tai buvo žinoma, paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, pranešti vaiko artimiesiems ar kitaip pasirūpinti, kad apie įvykį sužinotų kompetentingos institucijos ir vaiko artimieji.
Apygardos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismu, jog administracinio pažeidimo medžiagoje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti R. R. versiją dėl to, jog kiti eismo dalyviai pastarąjį skatino pasitraukti iš važiuojamosios dalies. Visgi, atlikus papildomus tyrimo veiksmus negalima visiškai sutikti su išvada, jog R. R. automobilį pastatė šalia policijos nuovados. Šias aplinkybes paneigė ne tik papildomų tyrimo veiksmų metu sudaryta eismo įvykio schema, tačiau ir teismo posėdyje apklausti pareigūnai V. K. bei V. K.. Kaip matyti iš šių duomenų, net ir turėdamas galimybę automobilį pastatyti aikštelėje, esančioje priešais policijos pastatą Gegužės aikštėje, R. R. aikštelę pravažiavo ir net pasuko į Petro Cvirkos gatvę, kur jau pravažiavus iš šios gatvės matomą policijos aikštelę paliko automobilį ir ėmė rūpintis ne pranešimu apie įvykį, o sugadinto savo automobilio padanga. Prie savo automobilio R. R. grįžo tik po kurio laiko, jau kitu automobiliu, su draugu apsilankęs automobilių servise. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K. teigė, jog grįžęs iš serviso automobilio savininkas prisistatė ir paaiškino, kad norėjo važiuoti į servisą, nes jam nuleido ratą, o kaip jį nuleido, kokiu pagrindu ir pasišalino iš eismo įvykio vietos neaiškino. Tokią poziciją liudytojas V. K. pakartojo atsakydamas į patikslinančius klausimus ir tik perskaičius jo tarnybinį pranešimą, bei juo grindžiamą pirmosios instancijos teismo argumentą, jog R. R. pats nurodė apie eismo įvykį, teigė, jog tiksliai šių aplinkybių prisiminti negali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šis liudytojas teigė, jog už įvykio vietos iki automobilio suradimo vietos buvo tinkamų vietų pastatyti automobilį arčiau policijos įstaigos, kad tam nereikėjo važiuoti iki P. Cvirkos gatvės ir ja nuvažiuoti dar kiek toliau. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog automobilis nebuvo slepiamas. Be to, pabrėžtina, jog 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu R. R. nurodė, kad tokį atstumą nuvažiavo ir policijai nepranešė dėl streso būsenos, tačiau byloje taip pat yra duomenų, kurie tokią jo versiją paneigia – apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta V. K. parodė, kad šis asmuo įvykio metu neatrodė esąs šoko būsenoje. Tokius liudytojos parodymus atitinka ir R. R. nurodytos faktinės aplinkybės, jog jis skambino draugui dėl sugadinto automobilio rato, rūpinosi šio gedimo pašalinimu, vyko į servisą. Visa tai rodo, kad R.R. nebuvo šoke dėl kurio būtų negebėjęs paskambinti bendrajam pagalbos centrui ar užeiti į greta buvusią policijos įstaigą. Priešingai, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos įvykio vietos schemos, R. R. pravažiavo policijos įstaigą ir gretą buvusią automobilių stovėjimo aikštelę, nepaisant to, jog turėjo važiuoti su sugadintu ratu, pastatė automobilį kiek toliau nuo policijos įstaigos ir toliau rūpinosi savo automobiliu.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, jog R. R. pats priėjo prie pareigūnų, prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildomų tyrimo veiksmų bei teismo posėdžio metu apklaustų jau minėtų pareigūnų parodymų pagrindu, negalima daryti išvados, kad toks R. R. „priėjimas“ prie pareigūnų gali būti laikomas R. R. teigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Iš turimų duomenų matyti, kad prie pareigūnų R. R. priėjo iš esmės neturėdamas kitos išeities, nes prie jo palikto apgadinto automobilio, R. R. grįžus kitu automobiliu su draugu, jau buvo automobilį suradę policijos pareigūnai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas priimdamas skundžiamą nutarimą ir darydamas išvadą dėl tiesioginės tyčios požymio nebuvimo R. R. veikoje, nors ir surengė ne vieną teismo posėdį tiesai byloje nustatyti, nedisponavo duomenimis, kurie buvo gauti Šalčininkų RPK pareigūnams atlikus papildomus tyrimo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį bei tiesiogiai ir betarpiškai apklausus policijos pareigūnus. Apygardos teismas, remdamasis turimų duomenų visetu konstatuoja, jog R. R. veikdamas tiesiogine tyčia pasišalino iš įvykio vietos: po to, kai susidūrė su K. G. vairuojamu dviračiu pėsčiųjų perėjoje, nepasirūpinęs pranešimu apie eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir turėdamas galimybę savo automobilį pastatyti prie arčiau buvusio policijos pastato esančioje aikštelėje, savo automobilį, su sugadinta padanga, nugabeno toliau nuo įvykio vietos ir rūpinosi jo sutvarkymu ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pranešta apie eismo įvykį. Minėto eismo įvykio metu buvo sugadintas K. G. dviratis, kurio vertė, pasak nukentėjusiojo atstovo yra 80 eurų. Nors nukentėjusiojo atstovas nereikalauja atlyginti padarytos žalos, pats sužalojimo faktas teismui nekelia abejonės.
Taigi, konstatuotina, jog R. R. 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 14.00 val. Šalčininkų r. sav., Eišiškėse, Gegužės a. 21, pažeisdamas KET 9, 30, 219.1, 220 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas automobilį VW „Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per pėsčiųjų perėją važiavusio dviratininko K. G., dėl ko buvo apgadintas dviratis, kurio vertė 80 eurų, ir iš eismo įvykio pasišalino.
Apygardos teismas visiškai sutinka su Šalčininkų rajono apylinkės teismo išvada, jog R. R. veika vertintina ANK 426 straipsnio 1 dalies kontekste, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kuris inkriminuotas R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolu, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, numatė griežtesnę atsakomybę nei minėta ANK norma. Visgi, pažymėtina, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog po ANK įsigaliojimo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas neturi administracinio nusižengimo požymių. Pabrėžtina, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas – numatyti ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir yra nustatyti šioje byloje (80 eurų dydžio turtinė žala dėl dviračio sugadinimo). Taigi minėta administracinio nusižengimo sudėtis apima ir buvusio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius, todėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimai, vertintini ANK 426 straipsnio 1 dalies kontekste. Kadangi R. R. veiksmais padaryta turtinė žala neviršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiu, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jis pripažintinas kaltu padaręs šį administracinį nusižengimą.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos R. R. skyrimo, pažymėtina, jog už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, numatyta bauda nuo 600 iki 850 eurų. Remiantis to paties straipsnio 7 dalimi, pažymėtina, jog vairuotojams už minėto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis kaltininkui nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pažymėtina, jog R. R. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Šis KET pažeidimas rodo asmens siekį nuslėpti padarytą pažeidimą ir išvengti gresiančios atsakomybės. Nei R. R. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Visgi, apygardos teismas teigiamai vertina tai, jog R. R. neneigia paties eismo įvykio fakto, taip pat nepaneigta pastarojo versija, jog jis tarėsi su nukentėjusiojo tėvais dėl turtinės žalos atlyginimo už padarytą žalą dviračiui, kas taip pat teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. R. R. neteistas, iki šiol nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, pažeidimas padarytas neturint ilgesnės vairavimo patirties. Šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl eismo įvykio įžvelgiama ne tik R. R., tačiau ir nukentėjusiojo K. G. kaltė – nes pastarasis taip pat pažeidė KET taisykles per pėsčiųjų perėją dviratį ne vesdamas, tačiau juo per perėją važiuodamas, o administracinė atsakomybė jo atžvilgiu netaikyta tik dėl to, jog jam veikos padarymo metu nebuvo sukakę 16 metų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo tėvai viso proceso metu nereiškė jokių pretenzijų R. R., neprašė atlyginti susidariusios žalos, taip pat apygardos teismo posėdyje nukentėjusiojo tėvas prašė palikti galioti 2017 m. vasario 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo R. R. administracinio nusižengimo teisena nutraukta ir šios aplinkybės taip pat turi reikšmės asmeniui skiriant bausmę.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apygardos teismas įžvelgia pagrindą manyti, jog minimalios ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos – 600 eurų baudos skyrimas, R. R. atveju gali užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Teisminis nagrinėjimas ir piniginės sankcijos taikymas pirmą kartą baudžiamam jaunam asmeniui turės pakankamą teigiamą poveikį: paskatins R. R. laikytis KET ir kitų teisės reikalavimų bei paskatins ateityje elgtis atsakingiau.
Kaip jau minėta, už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Įstatymų leidėjas, teismui šiuo atveju suteikia diskreciją spręsti ar tokios poveikio priemonės skyrimas yra tikslingas. Atsižvelgiant į minėtus argumentus dėl R. R. skirtingos nuobaudos ir ypač į tai, kad R. R. administracinėn atsakomybėn trauktinas pirmą kartą, jo veika nesukėlė itin pavojingų padarinių (pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 1 dalis taikytina, jei padaryta žala yra mažesnė nei 564,90 euro, tuo tarpu R. R. padaryta žala buvo net keletą kartų mažesnė), todėl apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia poreikio iš asmens atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai R. R. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir todėl šis nutarimas naikintinas, apygardos teismo nutarimu konstatuojant, jog R. R. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį, jam skirtina 600 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta R. R. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nutraukta ir priimti naują nutarimą:
R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą.