Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą A. K. atžvilgiu nutraukti, nes teismai nuteisė ne tą asmenį, kartu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismai nevertino aplinkybės, kad P. S. žuvo ne nuo A. K. veiksmų, o tai, kad jį nužudė E. Š..

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, atkartojami apeliacinio skundo argumentai, kuriais keliama versija, kad P. S. nužudė E. Š., o ne A. K.. Pažymėtina, kad ši versija buvo patikrinta ir paneigta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikiant motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Dar kartą vertinti bylos faktinius duomenis nėra, kaip nurodyta aukščiau, kasacinės instancijos teismo kompetencija. Galutinis bylos duomenų vertinimas baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Nesant konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir/ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo- nėra ir kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.