Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 17 d. apie 9 val. 30 min. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp nuteistojo A. K. ir P. S. kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis tyčia sudavė P. S. vieną smūgį ranka į dešinę veido pusę ir jį pastūmė, po ko nukentėjusysis P. S. krito ir dešinio momens-pakaušio sritimi atsitrenkė į betoninę grindų dangą. Apeliantas neginčija, kad tarp jo ir P. S. buvo kilęs konfliktas , tačiau skunde iškelia naują versiją dėl P. S. mirties, kad pastarąjį nuo laiptų numetė E. Š. Prie apeliacinio skundo pridėtas liudytojos L. R. raštas, kuriame ji nurodo, kad L. S. jai pasakė žinanti, jog E. Š. nuo laiptų numetė E. S. Tai ji sužinojusi iš J. B., kuriam išgertuvių metu prisipažino pats E. Š. Tačiau paskambinusi J. B., L. R. gavo atsakymą, kad jis nėra taip sakęs (t. 8, b. l. 48–52). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, taip pat ir menamą E. Š. prisidėjimą prie nusikalstamos veikos, ir pagrįstai nustatė, kad P. S. mirtis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su A. K. veiksmais. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, jog kartu su L. S. lankėsi pas A. M., tuomet nuėjo į P. S. kambarį, nes turėjo jam pretenzijų dėl palaidų šunų. Kambaryje sudavė smūgį ranka P. S. į galvos sritį ir jį pastūmė, nuo ko jis griuvo ant kieto grindinio. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam P. S. jis išsakė pretenzijas dėl palaidų šunų, o kadangi buvo piktas, sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą. Po suduoto smūgio P. S. paklausė, kodėl nuteistasis taip elgiasi, tačiau nuteistajam pradėjo kąsti į kambarį įbėgęs šuo, pastarasis atsisuko į šunį ir kaire ranka pastūmė P. S., juto, kad jį lietė savo delnu. Išgirdo bumbtelėjimą ir atsisukęs pamatė, kad P. S. nukritęs gulėjo ant nugaros. Per 5 minutes, kurias nuteistasis po konflikto buvo name, nukentėjusysis sąmonės neatgavo, tačiau knarkė ir kvėpavo (t. 7 b. l. 65–66). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 42–44, 55–67, 78–80, 88–89).

6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat iškėlė versiją, kad P. S. galėjo mirti kitomis aplinkybėmis ir nuo kito asmens, t. y., kad jį automobiliu partrenkė E. Š. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai tiriama, ir teismas padarė išvadą, kad tokios galimybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas ją įvykio dieną lankėsi A. K. ir L. S.; E. Š. į namą neįėjo, stovėjo tarpduryje. A. K. pasakė, kad nori pasikalbėti su P. S. apie šunį, nuėjo į jo kambarį, girdėjosi keiksmai ir kažkoks garsas. A. K. kambaryje užsibuvo trumpai, apie 5 minutes. (t. 7, b. l. 109–110). Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti teismo posėdyje) parodė, kad gretimame kambaryje girdėjo A. K. ir P. S. konfliktą, smūgio kumščiu ir kritimo garsą. Po to išgirdo garsų kvėpavimą (karkimą, knarkimą), taip pat šliaužimo garsą. Išėjęs pamatė prie batų spintos gulintį P. S., kuris nušliaužė iki lovos ir liko gulėti ant betoninių grindų. Matėsi, kad pastarajam iš burnos bėgo putos (t. 2, b. l. 87–88). Šiuos savo parodymus liudytojas K. S. patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 7, b. l. 108–109). Liudytojas L. S. parodė, kad kartu su A. K. lankėsi pas L. M.; A. K. nuėjo pas P. S. į kambarį, vėliau sugrįžęs greitai išėjo. Garsų liudytojas negirdėjo, dėl girtumo ne viską prisimena (t. 7, b. l. 132), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl girtumo tarpais nebuvo sąmoningas (t. 3, b. l. 112).

7. Liudytojas E. Š. parodė, kad pavakare sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) užėjo pas A. M. ir matė P. S. gulintį ant žemės prie lovos savo kambaryje. Pasak liudytojo, nukentėjusysis buvo gyvas, tačiau nesąmoningas, gulėjo beveik aukštielninkas, o iš burnos matėsi nubėgusios baltos putos. L. R. teigiamo incidento, neva jis partrenkė nukentėjusįjį automobiliu, niekada nebuvo (t. 7, b. l. 110–111). Be to, pats nuteistasis A. K. parodė, kad P. S. po griuvimo nejudėjo, nebandė keltis, o išėjęs jį paliko gulintį toje pačioje vietoje ant grindų, manė, kad jis yra netekęs sąmonės (t. 7, b. l. 65–66). Teisiamajame posėdyje taip pat buvo paskelbti liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog po įvykio išgirdusi kalbas apie P. S. mirtį, išgalvojo versiją apie galimą jo partrenkimą automobiliu ir paskleidė kitiems miestelio gyventojams, kurie vienas per kitą paskleidė gandą apie galimą nukentėjusiojo partrenkimą automobiliu. Anot liudytojos, šias aplinkybes išsigalvojo, nes turi lakią vaizduotę ir svarstė įvairias nukentėjusiojo mirties aplinkybes (t. 3, b. l. 127). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, nors iš pradžių neigė kam nors pasakojusi apie savo išsigalvotą versiją, vėliau nurodė, kad ją telefonu galėjo pasakyti V. Z. (t. 7, b. l. 155). V. Z. savo ruožtu parodė, kad apie šį gandą papasakojo liudytojai L. R. (t. 7, b. l. 127).

8. 2022 m. liepos 18 d., t. y. dieną po įvykio, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), prie lovos ant betoninių-cementinių grindų matomas gulintis vyriškio lavonas. Kūnas guli išilgai, galva į durų pusę, kurios užremtos kastuvu. Ant betoninių grindų matosi į betoną įsigėręs skystis. Galvos kairė pusė remiasi į dujinės kairės pusės kampo apačią (t. 1, b. l. 31). Specialisto išvadoje Nr. M 389/2022(04) nurodyta, kad P. S. mirė nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Nuo P. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo (teismo past. – tyrimas pradėtas 2022 m. liepos 19 d.) jo lavone praėjo 1-3 paros laiko. P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešiniame žande, dešiniame žaste, intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. 2022 m. liepos 22 d. įtariamojo apklausos protokole aprašytomis griuvimo aplinkybėmis (visu ūgiu aukštielninkas nugara ant betoninių grindų) galėjo būti padaryti P. S. lavone konstatuoti sužalojimai, be kita ko, galvos smegenų sumušimas (t. 2, b. l. 23–24). Specialisto išvadoje Nr. pM 16/2022-389/2022(04) nurodyta, jog remiantis turimais duomenimis, mažai tikėtina, kad P. S., po jam konstatuotų galvos sužalojimų visumos padarymo, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai yra judėti, gintis, šaukti (t. 2, b. l. 31). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvadas pateikęs specialistas Tomas Šavyrovas patvirtino savo specialisto išvadose konstatuotas aplinkybes, kad P. S. mirtį sukėlė galvos smegenų sužalojimai, kadangi kraujosruva yra pakankamai didelė pakaušio srityje, taip pat šioje srityje yra ir lūžis, nuo šios srities besitęsiantis į abi puses. Šia sritimi kontaktuojant padaryti visi kiti likę sužalojimai galvoje. Sužalojimas pakaušio srityje galėjo būti padarytas atsitrenkiant to paties griuvimo metu šia sritimi ant nurodytų grindų (t. 7, b. l. 106–107).

9. Taigi specialisto išvada sutampa su liudytojų parodymais, jog P. S. konflikto metu nuteistojo pastumtas krito ir galva trenkėsi į kietą grindinį, ant kurio liko gulėti ir nesikėlė, iš jo burnos matėsi putos. Pasak liudytojo K. S., po konflikto girdėjo, kaip P. S. dar šliaužė, bandė nusigauti iki savo lovos. Nuteistasis parodė, kad P. S. nuo smūgio nugriuvo kambario gale greta batų spintos. Apžiūrint įvykio vietą toje kambario vietoje buvo rasta kraujo dėmė (t. 1, b. l. 55, 77), kas patvirtina tiek nuteistojo parodymus dėl smurtavimo, tiek liudytojo K. S. parodymus, jog P. S. po smūgio dar galėjo nušliaužti tam tikrą atstumą link savo lovos. Specialisto išvada ir paaiškinimai taip pat įrodo, kad P. S. mirtį nulėmė patirtas galvos sumušimas, kuris komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Pasak išvados, nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo atsirasti nuteistojo A. K. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o jų laikas sutapo su konflikto laiku.

10. Apeliaciniame skunde buvo iškelta dar viena įvykių versija, kad E. Š. galėjo kitu būdu smurtauti prieš P. S., galimai nustūmė jį nuo laiptų. Liudytojas E. Š. parodė, kad įvykio dieną iš ryto su L. S. ir A. K. buvo atėjęs iki A. M. namų, tačiau vidun nėjo, juos paliko ir išvažiavo savais reikalais. Namo grįžo vakarop (t. 7, b. l. 110–111). Šiuos jo parodymus patvirtina mobiliojo telefono jungimosi prie ryšio bokštų duomenys, kad 2022 m. liepos 17 d. 00:33:32 – 12:43:10 jo telefonas jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau, nuo 12:46:38: (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose, ir nuo 19:59:19 – vėl (duomenys neskelbtini) mieste (t. 4, b. l. 25–29). Vertinant pirmiau aptartus nuteistojo ir kitų liudytojų parodymus, atmestina, kad E. Š. galėjo mirtinai sužaloti P. S. prieš pastarojo konfliktą su A. K., kuriame E. Š., sprendžiant iš bylos duomenų visumos, akivaizdžiai nedalyvavo. Taigi išlieka tik galimybė, jog E. Š. galėjo smurtauti prieš P. S. vakare sugrįžęs į (duomenys neskelbtini). Versija, kad E. Š. galėjo nustumti P. S. nuo laiptų, šiuo atveju atmestina. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolų ir nuotraukų, gyvenamasis namas yra vieno aukšto, su palėpe. Antrame prieškambaryje matyti statūs laiptai, vedantys į palėpę (t. 1, b. l. 56; 74). Tačiau, pasak specialisto, tikimybė, kad nukritęs ant grindų savo kambaryje, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus judesius, menka. Aplinkybės, kad E. Š. galėjo užkelti P. S. į palėpę, jį numesti ir tuomet dar nutempti į kambarį, jokie bylos duomenys nepatvirtina; be to, tokiu atveju prieškambaryje turėjo būti rasta pėdsakų. Taip pat jokios aplinkybės nepatvirtina, kad E. Š. galėjo kitu būdu smurtauti prieš anksčiau jau A. K. pargriautą nukentėjusįjį. Kaip matyti iš specialisto išvados ir jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, juos lyginant su nuteistojo parodymais, mirtinas sužalojimas pakaušio srityje, kurio pasėkoje buvo padaryti visi kiti likę sužalojimai galvoje, kilo nukentėjusiajam aukštielninkam nukritus ant betono grindų. Taigi galimų kitų trauminių poveikių, galėjusių sukelti nukentėjusiojo mirtį, objektyviai nebuvo nustatyta.

11. E. Š. galimo smurtavimo taip pat nepatvirtina ir liudytojų L. S. ir K. S. parodymai. L. S. 2022 m. spalio 17 d. papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai buvo paskelbti pirmosios instancijos teisme), kad vakare, jau po ankstesnio apsilankymo pas A. M., buvo užėjęs pas E. Š. alaus, pasakė pastarajam, kad pažiūrėtų P. S. Nukentėjusįjį matė gulintį ant žemės tarp lovos ir stalo, dar judino galvą. Nepadėjo pats, nes buvo girtas, pasak parodymų teisme, prašė E. Š. iškviesti greitąją pagalbą (t. 3, 111–112; t. 7, b. l. 192). L. S. teisme taip pat parodė, jog E. Š. pykdavosi ir mušdavosi su P. S., taip pat, kad prieš naujus metus (taigi 2022-2023 m. žiemą) buvo nugirdęs E. Š. telefoninį pokalbį, kuriame pastarasis pasakė, jog blogai pasielgė su P. S. Tačiau, vertinant liudytojo parodymų patikimumą, pastebėtina, kad teisme L. S. taip pat teigė, jog su E. Š. bendravo tik kitos dienos rytą. Byloje taip pat yra liudytojos L. R. ranka surašytas raštelis, pasirašytas L. S., kad ryte 5-6 val. jis P. S. dar matė gyvą (t. 7, b. l. 72). Teisme L. S. nurodė, kad skubėjo į autobusą, todėl paprašė L. R. surašyti lapelį iš liudytojo žodžių. Lapas surašytas kūčių vakarą. Pažymėtina, kad pirmoje 2022 m. liepos 25 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad nepamena, ar po įvykio dar buvo užėjęs pas A. M., mano, kad ne (t. 3, b. l. 105). Taigi L. S. parodymai, kada jis paskutinį kartą matė nukentėjusįjį, yra prieštaringi; pasak paties liudytojo parodymų teisiamajame posėdyje, jis įvykio dieną buvo smarkiai apgirtęs, daug ko neprisimena. Taigi jo parodymais galima vadovautis tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, jie niekaip nepatvirtina bylos versijos, kad įvykio naktį būtent E. Š. nužudė P. S. Pats E. Š. ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad vakare dar būtų kalbėjęs su L. S. apie P. S., nurodė, kad grįžo namo ir niekur nebeišėjo, namie dar buvo pas jį gyvenęs J. B., L. S. parėjo vėliau, kalbėjo bendromis temomis (t. 2, b. l. 124). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo paskelbti liudytojo J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, kad vakare namie bendravo su E. Š., L. S. kitą dieną ėjo paimti iš jo draugo I., į E. Š. namus jie nesugrįžo (t. 3, b. l. 119-124).

13. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad liudytoja A. M. patvirtino dar bent dvi valandas po įvykio mačiusi P. S. gyvą, su juo kalbėjo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojos parodymai apie įvykio aplinkybes proceso metu nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių apklausiama teisme liudytoja A. M. parodė, jog po konflikto praėjus dviem-trims valandoms, ji buvo pas P. S. kambaryje, pasakė, kad saugotų bačką, o pastarasis stovėjo prie sienos, pasakė „gerai“, ir liudytoja išėjo (t. 7, b. l. 109). Dar tos pačios apklausos metu liudytoja vėliau jau teigė, kad neprisimena, kurioje vietoje buvo P. S., kai ji išėjo iš namų, jai atrodo, jog jis bandė keltis, rado jį prie savo lovos, o pastarasis dar kalbėjo su ja (t. 7, b. l. 109–110). Liudytoja A. M. taip pat nurodė, jog ji galimai maišo dienas ir aplinkybes, kadangi ne vieną dieną buvo vartojusi daug alkoholio (jos teigimu – „užgėrusi“), dažnai vaikšto per P. S. kambarį (t. 7, b. l. 110), tą dieną taip pat buvo neblaivi. Pastebėtina ir tai, kad savo pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. apie jokį konfliktą dar nenurodė, teigė, kad prieš išeidama iš namų P. S. matė sveiką ir gyvą (t. 2, b. l. 59–60). Sekančiose apklausose nurodė, jog su P. S. dar bendravo, jis bandė keltis (t. 2, b. l. 64–99; 70–72), paskutinėje – kad šio fakto nepamena (t. 2, b. l. 78–80). Todėl A. M. parodymai apie įvykio aplinkybes turi būti vertinami atsargiai, tokia apimtimi, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistasis A. K. parodė, kad po jo veiksmų nukentėjusysis nejudėjo. Liudytojas K. S. parodė, kad nukentėjusysis kiek pašliaužė ir toliau gulėjo be sąmonės, jam iš burnos buvo išbėgusios putos. Liudytojas E. Š. taip pat nurodė radęs nukentėjusįjį be sąmonės, su išbėgusiomis putomis. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas T. Šavyrovas paaiškino, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų būtų atlikęs savarankiškus veiksmus; laikui bėgant jo būklė galėjo tik blogėti. Dėl galvos smegenų sužalojimo būna simptominiai traukuliai, ne visiems pasireiškia, putos iš burnos gali būti simptominė epilepsiniai traukuliai. Putos iš burnos yra viena iš epilepsijos išraiškų. Po sužalojimų gali atsirasti epilepsija (t. 7, b. l. 107–108). Taigi nors nukentėjusysis tam tikrą laiko tarpą dar galėjo būti gyvas, tikimybė, kad jis dar bendravo su A. M., yra menka; bet kokiu atveju, būdamas sunkiai sužalotas, jis savarankiškai negalėjo palikti namų, taigi kitos mirties priežastys, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, yra atmestinos.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, t. y. vietoje 10 metų laisvės atėmimo, skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Taip pat pažymima, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, kuri yra mažiau pavojinga nei tiesioginė tyčia; be to, teismas nepagrįstai sureikšmino sudavimą į gyvybiškai svarbų organą – galvą, nes mirties priežastis buvo ne sudavimas į galvą, tačiau trenkimasis į betono grindis parkritus. Be to, teismas nepakankamai įvertino tai, kad nors nuteistasis yra recidyvistas, tačiau buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, sukūrė šeimą, vertėsi individualia veikla. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.