Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-8267-769/2012, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, L. B., D. D., V. K., J. M., M. P., V. R., Z. R., V. S., G. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atidėtas sprendimo įvykdymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. balandžio 20 d. A. V. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kad 2001 m. jis savavališkai rekonstravo jam priklausančias patalpas poilsio pastato (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. 2012 m. balandžio 10 d. A. V. Statybos inspekcija surašė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad A. V. reikalavimo, kuriame nurodyta per 6 mėn. nuo reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdė – neatstatė į pirminę padėtį poilsio pastate (duomenys neskelbtini), rekonstruotų patalpų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu įpareigojo A. V. per 20 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2010 m. balandžio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100420-00003, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atidėjo teismo sprendimo vykdymą dvejiems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 13 d. nutartimi atidėjo sprendimo įvykdymo terminą dar 9 mėnesiams.CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą, įvertinus visas šalių nurodomas (įrodinėjamas) aplinkybes.Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo kitų to paties pastato „Ievos kalnas“ patalpų savininkų valios. Teismas nustatė, jog poilsio namų „Ievos kalnas“ bendrijos nariai, tarp jų ir pareiškėjas, bendromis pastangomis siekia įteisinti kapitalinio remonto darbus, todėl nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo prašymo atidėti sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir kitų namo savininkų teisėti lūkesčiai bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai. Taigi, duomenų, kad dar kartą atidėjus 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimo vykdymą būtų pažeisti teisėti Statybos inspekcijos interesai, nenustatyta, tačiau pažymėta, jog teismo sprendimo įvykdymas sietinas su operatyvumo principu, todėl įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad projektas jau parengtas ir du kartus buvo teiktas Neringos miesto savivaldybei dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atsižvelgus į analogišką civilinę bylą dėl V. K. priimto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkintas iš dalies ir terminas pratęstas tik 9 mėnesiams. Pažymėtina, kad nustačius teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą apibrėžtam 9 mėnesių terminui, teismo sprendimo privalomumo principas nebuvo pažeistas.Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo sprendimo įvykdymo, rašytiniais bylos duomenimis (2017 m. birželio 12 d. Statinio statybos dalinės ekspertizės aktas Nr. EY-65-2017-01, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. raštas į prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą; I. S. architektūros ir konstravimo biuro 2017 metais parengtas techninis darbo projektas; 2017 m. lapkričio 6 d. prašymas gauti statybos leidimą poilsio pastato 1K2p (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, formuojant naujus turtinius vienetus, projektui ir kt.) ir liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad jau 2 kartus buvo teikti dokumentai statybos leidimui gauti, tačiau nesėkmingai, jie nebuvo priimti, nurodant skirtingas priežastis. Apeliantė pažymi, kad pareiškėjas aktyvių veiksmų ėmėsi tik baigiantis teismo nustatytam dvejų metų terminui, tačiau manytina, jog svarbu įvertinti aplinkybes, kad pareiškėjas pats vienas atlikti teismo sprendimu jam priskirtų darbų negali, kadangi savivaldybė įpareigojo visus namo gyventojus kartu teikti dokumentus, o šiuo metu reikalaujama pateikti visų savininkų žemės nuomos sutarčių kopijas. Taip pat reikia įvertinti aplinkybes, kad Neringos savivaldybė bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija ilgai sprendė klausimą dėl žemės nuomos patalpas įsigijusiems asmenims, kad užtruko žemės sklypo detaliojo plano rengimas, o po Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijos iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos specialios komisijos viso Neringos miesto detaliųjų planų patikrinimo konstatuota, kad Neringos savivaldybės patvirtintas detalusis planas, į kurį įeina ir pastatas (duomenys neskelbtini), kaip ir kelios dešimtys kitų detaliųjų planų, prieštarauja įstatymams, todėl reikėjo iš naujo atlikti detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad pareiškėjas aktyvių veiksmų ėmėsi tik baigiantis terminui, laikytinas nepagrįstu.Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. nustatyta, jog Statybų inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Statybų inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, o svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių pareiškėjui ir bendrijai nepavyksta gauti statybą leidžiančio dokumento.Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo specifika lemia tai, jog tokio pobūdžio teismo sprendimo tinkamas įvykdymas nėra išimtinai priklausomas vien nuo statytojo valios, nes siekiant įteisinti savavališkai atliktus statinio paprastojo remonto darbus turi būti nustatyta tvarka parengta ir suderinta projektinė dokumentacija bei savivaldybės administracijoje gautas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. vasario 13 d. nutartį, pratęsė pareiškėjui sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą. Sprendimu pareiškėjui buvo nustatyti neturtinio pobūdžio įpareigojimai. Įvertinus įpareigojimų pobūdį matyti, kad pareiškėjas buvo įpareigotas gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdęs šio reikalavimo turėtų likviduoti savavališkos statybos padarinius atkurdamas pakeistą statybos objekto būklę į buvusią iki rekonstrukcijos. Konstatuotina, kad šio įpareigojimo prioritetas – leidimo gavimas, o ne objekto nugriovimas. Pareiškėjui gavus leidimą, pagrindžiantį atliktą statybos objekto rekonstrukcijos teisėtumą, pagrindo nugriauti statinį neliktų. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gautų statybą pagrindžiantį leidimą. Vis dėlto, kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir objektyvių aplinkybių, dėl šio statybą pagrindžiančio leidimo gavimo reikia atlikti daug procedūrų, kurių atlikimas nepriklauso vien tik nuo pareiškėjo valios. Statybą leidžiančio dokumento gavimas priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo kitų to paties pastato „Ievos kalnas“ patalpų savininkų valios, o, kaip pažymėjo pareiškėjas atsiliepime, bendrijoje yra 32 nariai, iš kurių tik 22 pateikė reikalingas pridėti prie techninio projekto žemės nuomos sutartis, ir paaiškėjo, kad bent du nariai dar nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, taip pat vienas iš bendrijos narių V. K. mirė, todėl manytina, kad užtruks, kol bus išspręsti paveldėjimo klausimai. Pastato statybos projekto rengimas pastato savininkų susirinkimo sprendimu yra pavestas architektei I. S., tuo rūpinasi pastato savininkų bendrijos „Ievos kalnas“ pirmininkas R. K.. Pats pareiškėjas yra pateikęs visus reikalingus dokumentus ir atlikti daugiau veiksmų, galinčių kaip nors specialiai asmeniškai paveikti pastato kapitalinio remonto projekto rengimo procesą, neturi galimybių, nes visi šie klausimai sprendžiami pastato savininkų susirinkime balsų dauguma (CK 4.85 str., Bendrijų įstatymo 12 str.). Akivaizdu, kad poilsio namų „Ievos kalnas“ bendrijos nariai, tarp jų ir pareiškėjas, bendromis pastangomis siekia įteisinti kapitalinio remonto darbus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netenkinus pareiškėjo prašymo atidėti sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir kitų namo savininkų teisėti lūkesčiai bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Taigi, A. V. kaltės dėl trukdžių atsiradimo dėl statybos leidimo gavimo ar projektinės dokumentacijos parengimo nenustatyta, pareiškėjas įtakos šiam procesui daryti negali, yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, duomenų, jog tyčia nevykdytų teismo sprendimo negauta, priešingai, nustatyta, kad aktyviais veiksmais stengiasi įgyvendinti teismo sprendimą, o procesas užtrunka dėl didelio pastato savininkų skaičiaus, kurių visi veiksmai turi būti tarpusavyje suderinti bei visų atitinkami sutikimai ir dokumentacija turi būti pateikta, taip pat dėl ilgos procedūrų trukmės valstybinėse institucijose, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių pareiškėjui ir bendrijai nepavyksta gauti statybą leidžiančio dokumento, laikytinas nepagrįstu.Apeliantė kritiškai vertina aplinkybę, kad dalis bendrijos narių gyvena užsienyje ir su jais sunku susisiekti, nes posėdžio metu pats bendrijos pirmininkas patvirtino, jog su bendrijos nariais bendrauja elektroniniu paštu. Su šiuo apeliantės argumentu nesutiktina, kadangi elektroninis paštas atlieka tik informavimo funkciją, tačiau priimant tam tikrus sprendimus yra reikalingas ir asmeninis savininkų dalyvavimas, tuo labiau, kad valstybinės institucijos reikalauja ir tam tikrų dokumentų originalų arba anksčiau minėtų žemės nuomos sutarčių pasirašymo, to padaryti, esant užsienyje, neįmanoma. Tokios nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.