- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eA-571-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01138-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- UAB „BROLIAI SORRENTINO“
- Trečiasis asmuo
- K. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Broliai Sorrentino“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. P.) dėl išmokėtos motinystės išmokos permokos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Broliai Sorrentino“ (toliau – ir Bendrovė) 109,15 Eur išmokėtos motinystės išmokos permoką.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-18719 K. P. už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. buvo išmokėta 4 438,86 Eur dydžio motinystės išmoka. Bendrovė 2018 m. birželio 5 d. pateikė elektroninį pranešimą Nr. 2018/5 apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje buvo įrašyti apdraustosios K. P. valstybinio socialinio draudimo duomenys 2018 m. gegužės mėnesiui – 1 651,81 Eur draudžiamųjų pajamų ir 663,69 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. VSDFV Vilniaus skyriuje 2018 m. liepos 25 d. gautas Bendrovės elektroninis prašymas Nr. 07/25 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriame prašyta Registro duomenų bazėje patikslinti apdraustosios K. P. valstybinio socialinio draudimo duomenis – sumažinti apdraustajai 2018 m. gegužės mėnesį priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų dydį iki 1 257,01 Eur ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį iki 505,07 Eur, taip pat įrašyti K. P. draudžiamąsias pajamas (394,80 Eur) ir valstybinio socialinio draudimo įmokas (158,63 Eur) 2018 m. birželio mėnesiui. Bendrovės nurodyta duomenų tikslinimo priežastis – dėl draudėjo apskaitos klaidos. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-2166 Bendrovės prašymas patenkintas, Registro duomenų bazėje patikslinti apdraustosios K. P. duomenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-23326 perskaičiuotas apdraustajai mokėtinos motinystės išmokos dydis. Įvertinus patikslintas (sumažintas) K. P. 2018 m. gegužės mėnesio draudžiamąsias pajamas, nustatyta, kad susidarė 109,15 Eur dydžio išmokėtos motinystės išmokos permoka. Pareiškėjo teigimu, Atsakovas apie nustatytą motinystės išmokos permoką informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (9.3)3-51411, siūlant geruoju atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl Bendrovės kaltės padarytą žalą, tačiau iki minėtame rašte nurodyto termino pabaigos Bendrovė padarytos žalos geruoju neatlygino.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad VSDFV Vilniaus skyrius pranešimą apie susidariusią pašalpos permoką būtų įteikęs Bendrovės vadovui ar kitam įgaliotam administracijos asmeniui. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Bendrovės darbuotojai V. K. (Bendrovės virėja), kuriai 2018 m. rugsėjo 24 d. įteikta registruota siunta su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apie susidariusią permoką ir nustatytu terminu grąžinti susidariusią permoką, būtų suteikti įgaliojimai veikti Bendrovės vardu ir gavus korespondenciją ją perduoti vadovui. Byloje taip pat nėra duomenų, kada Bendrovės vadovui buvo perduota registruota siunta, todėl neaišku, nuo kada pareiškėjas skaičiuoja terminą permokai grąžinti. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimo įteikimą Bendrovei, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Bendrovei buvo tinkamai pranešta apie susidariusią permoką ir kad Bendrovė nustatytu terminu jos nesumokėjo.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad į teismą kreipiamasi tik nesant kitų būdų išieškoti nepriemoką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo, ar permoką bandė išieškoti kitais Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.
III.
6. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą.
7. VSDFV Vilniaus skyrius palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, pažymi, jog motinystės išmokų permoka susidarė dėl Bendrovės kaltės, o VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo teisė iš Bendrovės susigrąžinti K. P. išmokėtą 109,15 Eur dydžio motinystės išmokos permoką kyla įstatymų, o ne, kaip klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. (9.3)3-51411 pagrindu.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tinkamu juridiniam asmeniui siunčiamų procesinių dokumentų įteikimu laikytinas jų įteikimas juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, t. y. registruota pašto siunta ar per pasiuntinių paslaugų teikėjus siunčiami procesiniai dokumentai turi būti įteikiami pasirašytinai juridinio asmens darbuotojui, šis turi nurodyti einamas pareigas, iš kurių būtų galima nustatyti jo ryšį su konkrečiu juridiniu asmeniu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. (9.3)3-51411 įteikimas UAB „Broliai Sorrentino“ darbuotojui nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje įtvirtintų procesinių ir kitų dokumentų įteikimo juridiniams asmenims reikalavimų, todėl atsakovas apie dėl jo kaltės susidariusią K. P. išmokėtos motinystės išmokos permoką buvo informuotas tinkamai.
9. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl kitų permokos išieškojimo būdų. Vien tik aplinkybė, kad VSDFV Vilniaus skyrius yra viešojo administravimo institucija, negali būti pagrindas riboti VSDFV Vilniaus skyriaus teisę kreiptis į teismą, skundžiamame sprendime nurodant, jog į teismą kreipiamasi tik nesant kitų būdų išieškoti socialinio draudimo išmokos permoką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Ginčas byloje kilo dėl 109,15 Eur išmokėtos motinystės išmokos permokos išieškojimo VSDFV Vilniaus skyriui pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnį iš atsakovo UAB „Broliai Sorrentino“.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas netenkino VSDFV Vilniaus skyriaus prašymo, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pranešimą apie susidariusią permoką pareiškėjas įteikė UAB „Broliai Sorrentino“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui, taip pat kad pareiškėjas nepateikė duomenų, ar permoką bandė išieškoti kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.
12. VSDFV Vilniaus skyrius su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad pranešimą apie susidariusią permoką įteikė Bendrovės darbuotojai ir tai yra laikoma tinkamu įteikimu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jo teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama tik dėl to, kad jis yra viešojo administravimo subjektas.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.), kuriame nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (21 str. 1 d.). Kai draudėjui patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais (21 str. 3 d.). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą; 3) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų indėlių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų; 4) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai įstatymų nustatyta tvarka išieško permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas.
15. Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-23550 „Dėl K. P. motinystės išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. susidarė 109,15 motinystės išmokos permoka (b. l. 27). Apie šį sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimu Nr. (9.3)3-51411, kurį išsiuntė registruotu laišku, informavo Bendrovę bei prašė per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos grąžinti permokėtą 109,15 Eur motinystės išmokos sumą į VSDFV sąskaitą (b. l. 28–29). Bendrovei siųsta registruota korespondencijos siunta 2018 m. rugsėjo 24 d. įteikta Bendrovės darbuotojai V. K. (b. l. 49).
16. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siuntos įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumas yra siejamas su vienintele aplinkybe – siuntos įteikimu juridinio asmens vadovui ar bet kuriam kitam jo darbuotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-668/2012; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-756/2018; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-81-502/2021). Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimas Nr. (9.3)3-51411, kuriuo Bendrovė informuota apie susidariusią 109,15 Eur motinystės išmokos permoką ir paraginta grąžinti šią permoką gera valia, turėjo būti įteiktas tik UAB „Broliai Sorrentino“ vadovui ar jo tam specialiai įgaliotam asmeniui. Kaip minėta, tinkamu yra laikomas siuntos įteikimas ne tik juridinio asmens vadovui, bet ir kitiems jo darbuotojams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad V. K. registruotos korespondencijos siuntos, kuria UAB „Broliai Sorrentino“ išsiųstas pranešimas apie susidariusią motinystės išmokos permoką, priėmimo metu buvo Bendrovės darbuotoja. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimas Nr. (9.3)3-51411 Bendrovei įteiktas netinkamai.
17. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, pagal kurią dėl nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidariusi socialinio draudimo išmokų permoka iš draudėjo gali būti išieškoma ir šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais, taikymo pažymėtina, jog, priešingai nei ginčijamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas minėtoje teisės normoje VSDFV (jos teritoriniams skyriams) nėra įtvirtinęs imperatyvios pareigos prieš kreipiantis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondui draudėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo pirmiausia išnaudoti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintus išieškojimo būdus. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis VSDFV teritoriniams skyriams suteikia diskrecijos teisę administruojant socialinio draudimo lėšas bei nustačius dėl draudėjų kaltės atsiradusios turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondui atvejus, be kita ko, imtis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintų išmokų permokų išieškojimo būdų. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus paaiškinimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad išieškoti susidariusią permoką iš atsakovo UAB „Broliai Sorrentino“ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais neturi techninės galimybės (b. l. 46–48). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius, kreipdamasis į administracinį teismą dėl draudėjo UAB „Broliai Sorrentino“ veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondui galbūt padarytos žalos (išmokos permokos) atlyginimo priteisimo, netinkamai įgyvendino savo procesines teises.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei į bylą pateiktus duomenis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikinamas.
19. Pažymėtina, kad skundžiamą 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs procedūrinius aspektus dėl pranešimo apie susidariusią motinystės išmokos permoką įteikimo ir pasinaudojimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintais įsiskolinimo išieškojimo būdais, tačiau pareiškėjo prašymo nevertino prašomos atlyginti turtinės žalos pagrįstumo aspektais, t. y. keliamo ginčo nenagrinėjo iš esmės.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra nustatytos su pareiškėjo prašymu priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos turtinės žalos atlyginimą (išmokos permoką) pagrįstumu susijusios aplinkybės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.