- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-349-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- J. Ž., M. Ž., V. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-349-544/2019
teisėja Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00826-2018-4
2019 m. gegužės 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-1027/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams J. Ž., M. Ž., V. A. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. Ž., M. Ž., V. A. 1575,53 Eur skolos, 1165,89 Eur delspinigių, 305,84 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovai iš jo pasiskolino 5440 Lt, kas atitinka 1575,53 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2014 m. gegužės 7 d. Atsakovai paskolos grąžinti nėra pradėję. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. priskaičiavo 1165,89 Eur delspinigių, dėl kurių šalys susitarė ir kurių dydį jis sumažino nuo sutartyje nurodyto 1 procento iki 0,4 procentų už dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1575,53 Eur skolos, 305,84 Eur palūkanų, 582,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2464,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties pagrindu, kurios rašytinės formos reikalavimus atitinka atsakovų pasirašytas skolos raštelis, ieškovas atsakovams paskolino 1575,53 Eur (5440 Lt), kuriuos atsakovai įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2014 m. gegužės 7 d. Sutarties pasirašymo, pinigų gavimo bei įsipareigojimo juos grąžinti sutartyje nurodytu terminu faktą atsakovai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ginčo tarp šalių, kad atsakovai gavo sutartyje nurodytą sumą, kurią įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodytu terminu, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą dėl 1575,53 Eur (5440 Lt) skolos priteisimo iš atsakovų tenkino.
5. Teismas, įvertinęs ginčo faktinę situaciją, byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, jog ieškovo prašomos priteisti 1165,89 Eur netesybos, taikant 0,4 procentų normą per dieną, yra neprotingai per didelės. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, siekiant sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas priteistinų delspinigių dydį sumažino nuo 1165,89 Eur iki 582,95 Eur (1575,53 Eur x 0,2 proc. x 185 dienos), vertindamas, kad tokio dydžio netesybos nebus mažesnės už nuostolius, ieškovo patirtus dėl prievolės neįvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimu priteistą 582,45 Eur delspinigių sumą padidinti iki 1165,89 Eur ir ją solidariai priteisti iš atsakovų, taip pat priteisti nepriteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nepriteisti iš jo valstybės naudai 3,07 Eur procesinių dokumentų teikimo išlaidų bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
7. Nurodo, kad teismas priėmė šališką sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių dydžio, kuri prieštarauja įstatymui ir aukštesnės instancijos teismų priimtai praktikai. Atsakovai nenurodė reikšmingų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, galėjusių turėti įtakos sutartines netesybas – delspinigių dydį, apelianto jau sumažintą kelis kartus, pakartotinai dar kartą mažinti. Apelianto teigimu, jo paskolinti pinigai atsakovams nuvertėjo per 5 metus beveik dvigubai, t. y. ieškinyje prašomos priteisti 3047,26 Eur ieškinio sumos perkamoji galia dabar yra mažesnė, negu 5440 Lt 2013 metais. Atsakovams 2014 m. gegužės 7 d. neįvykdžius paskolos sutarties, jis patyrė nuostolius, kuriuos tik iš dalies kompensuoja jo sumažinto, lyginant su pagal sutartį numatytais, dydžio delspinigiai.
8. Teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl konkrečiu atveju ieškovo prašomas priteisti 0,4 procentų delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną nuo negrąžintos paskolos sumos yra aiškiai per didelis, bei nenurodė, kodėl 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą mokėti dieną atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o tik konstatavo, kad netesybos yra aiškiai per didelės, nesiedamas jų su konkrečiais prievolės šalių veiksmais, prievolės pobūdžiu, jos pažeidimu ir atsiradusiais padariniais, nenustatė kreditoriaus lupikavimo masto dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliantas nesutinka su jo naudai priteistu netesybų (delspinigių) dydžiu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra neprotingai sumažintos, todėl turėtų būti paskaičiuotos ir atitinkamai priteistos pagal jo prašomą dydį – 0,4 procentus už kiekvieną pradelstą dieną.
11. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
12. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).
13. Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
14. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, ir nustatė, kad ieškovo prašomos priteisti 1165,89 Eur netesybos, taikant 0,4 procentų normą per dieną, yra neprotingai didelės, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui daugiau kaip ketverius metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas, tuo pačiu ir pats ieškovas per sutarties nevykdymo laikotarpį iš esmės nesiėmė priemonių užtikrinti savo teisę atgauti paskolą ir netesybas, be to, prašo ne tik delspinigių, tačiau ir palūkanų, kurių, kaip ir delspinigių, paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o prašomų priteisti nuostolių suma 1471,73 Eur yra beveik lygi prašomai priteisti skolai 1575,53 Eur ir pan.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas. Nurodytų kriterijų vertinimas atitinka tiek įstatymo nuostatas, tiek kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus ir sudaro pagrindą pripažinti sutartines netesybas neprotingai didelėmis. Kartu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti sutartimi sulygtas netesybas ar netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išdėstė teisinius argumentus ir iš byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių visumos sprendė dėl sutarto delspinigių dydžio nepagrįstumo. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl šios teismo sprendimo dalies ir savaip interpretuoja kiekvieną teismo nustatytą aplinkybę, nesudaro pagrindo teismo veiksmus vertinti kaip šališkus. Būtent, kaip minėta, nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
16. Apeliantas akcentuoja Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį, kurių neva neanalizavo ir netyrė pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl delspinigių dydžio. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Tuo pačiu spręstina, kad šiame kontekste apeliaciniame skunde nurodomose apygardų teismų bylose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės, o būtent: Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui jau daugiau kaip devynerius metus (nagrinėjamu atveju prievolė neįvykdyta trumpesnį terminą), skolininkai neginčijo sutartyje aptarto netesybų dydžio, nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti sutartines netesybas, netgi nepateikė teismui paaiškinimų dėl jų atžvilgiu pareikšto ieškinio, nėra duomenų, jog kada nors būtų ginčiję savo sutartinius įsipareigojimus dėl netesybų dydžio, įrodinėję jo ydingumą (nagrinėjamoje byloje atsakovų ir buvo pagrindinis motyvas – sumažinti netesybas); Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad atsakovai nerodė jokių pastangų dėl prievolės įvykdymo, taip pat nepateikė teismui jokių paaiškinimų dėl jų atžvilgiu pareikšto ieškinio ir t. t.
17. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas dėl netesybų mažinimo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo taisyklių (CPK 176 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, keisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimo, todėl tų pačių argumentų nekartoja.
20. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,37 Eur (penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).