Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. neteisėtai disponavo didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga, o būtent: jis 2015 m. ? 2016 m., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), radęs 45 mm kalibro šovinio, „B-240“ modelio šarvamušį skeveldrinį sviedinį, neteisėtai, neturėdamas leidimo, jį pasiėmė sau ir laikė (duomenys neskelbtini) namo kieme, užkasęs po sandėliuku, iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuomet policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą pramoninės gamybos 45 mm kalibro šovinio, „B-240“ modelio šarvamušį skeveldrinį sviedinį, kuris yra „A“ kategorijos šaudmens dalis, skirtas šaudyti iš analogiško kalibro patrankų, užpildytą didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga ? apie 20 g trotilo (TNT) ir sukomplektuotą su „MD-2“ markės sprogdikliu, kurie (sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio detonatorius) sprogdinimui yra tinkami.

Kaltinamasis V. Š. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad apytiksliai prieš 4,5-5 metus su draugu, tvarkė (duomenys neskelbtini) ežero, esančio pačiam (duomenys neskelbtini) centre, krantą. Jis turėjo paprastą magnetą, kurį įmetus į vandenį prie jo prilimpa metalas, visokios šiukšlės. Tada ištraukė kaltinime nurodyta daiktą, išsigando, nes pirmą kartą tokį dalyką rado, tačiau policijai nepranešė, o jį parsivežęs į savo tuometinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) užkasė po sandėliuku. Jis pamiršo apie šį daiktą, po skyrybų išsikraustė gyventi kitur. Tuo metu kai parvežė tą sprogmenį, žmona jam sakė pranešti policijai, bet jis to nepadarė, kodėl – negali paaiškinti. Šiuo metu su žmona nėra išsituokę, vyksta skyrybų procesas, ir ji kerštaudama pranešė policijai apie šį sprogmenį. Jis pats tuomet nuvažiavo ir išminuotojams parodė tikslią sprogmens vietą, nes jie negalėjo rasti. Matė, kad ten nėra paprastas šovinys, tačiau jokio tikslo su juo kažką daryti neturėjo. Skaitė savo buvusios žmonos parodymus. Čia yra jos kerštas dėl vaikų, nes vaikai nori gyventi su juo. Gailisi dėl savo veiksmų, dirba šiuo metu mechanizatoriumi, jo pajamos yra maždaug apie 1200 Eur atskaičius mokesčius. Mokėjimai dėl vaikų išlaikymo yra sustabdyti, nes vaikai gyvena su juo. Administracine tvarka niekada nėra baustas, su policija nėra turėjęs jokių reikalų. Tada nepagalvojo, kad už sprogmenų pasilikimą gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Pirmą kartą tokį daiktą matė, kariuomenėje netarnavo, tai nežinojo tokių dalykų ar tas daiktas buvo pilnos, ar nepilnos komplektacijos.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei kaltinamajam, jo gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2019 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp namų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriu, prieš (duomenys neskelbtini) butą yra namas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurio sieną yra mediniai apgriuvę sandėliukai ? malkinės (b. l. 9-12).

2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pažymoje apie rastus sprogmenis nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), buvo rastas 45 mm artilerijos sviedinys ? sprogmuo (b. l. 19).

2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55630-19, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, gavus duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo rastas sprogmuo. 2019 m. gruodžio 31 d. į įvykio vietą iškviesti Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai nurodytu adresu prie malkinės rado užkastą 45 mm Antrojo pasaulinio karo artilerijos sviedinį, kuris yra sprogmuo. Nuo 2020 m. liepos 2 d. tyrimas tęsiamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (b. l. 44).

2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) tirti pateiktas 1 (vienas) šaudmens sviedinys yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai – apie 1935, kilmės šalis – Rusija (buvusi TSRS)), 45 mm kalibro šovinio, „B-240“ modelio šarvamušis skeveldrinis sviedinys, skirtas šaudyti iš analogiško kalibro patrankų. Šis sviedinys yra užpildytas apie 20 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga ir yra sukomplektuotas su „MD-2“ markės sprogdikliu;

2) pateiktoje būklėje tirti pateiktas sviedinys naudojimui pagal paskirtį, tai yra, šaudymui iš pabūklo – netinkamas dėl nepilnos komplektacijos (nėra tūtos su inicijavimo mazgu ir išmetančiuoju užtaisu), tačiau šiame sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio detonatorius sprogdinimui yra tinkami, dėl ko šį sviedinį (neišimant sprogstamosios medžiagos iš korpuso) ir jo sprogdiklio detonatorių galima panaudoti gaminant savadarbį skeveldrinį sprogmenį, ar išėmus sviedinyje esančią sprogstamąją medžiagą galima ją panaudoti kaip sprogstamosios medžiagos užtaisą, ar kaip komponentą gaminant didesnį kiekį savadarbės sprogstamosios medžiagos, panaudojant laisvos apyvartos, buityje naudojamas medžiagas (b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. Š. parodė, kad 2014-2015 metų vasaros pradžioje jos sutuoktinis V. Š. ryte išvažiavo į mišką su metalo ieškikliu ieškoti senovinių daiktų. Apie pietus grįžo į namus (duomenys neskelbtini) ir koridoriuje padėjo kažkokį cilindro formos daiktą. Ji paklausė, kas čia yra, jis atsakė, kad tai senovinė bomba. Ji jam liepė išnešti iš namų ir pranešti policijai ar išminuotojams. Ji išsigando, nes pas juos namuose maži vaikai lakstė, koridoriuje saulė labai prikaitina, bijojo, kad nesprogtų. Jis ją nuramino ir tą bombą kažkur išnešė. Po poros dienų ji nuėjo į malkinę ir ant žemės pamatė tą bombą. Liepė jam sunaikinti, pranešti policijai. Po kiek laiko paklausė, ar sutvarkė tą sprogmenį, jis jai atsakė, kad padarė, jos nėra. Ji netikėjo juo, nes jis jai nepasakojo, ar kreipėsi į policiją, ir kaip atsikratė tuo sprogmeniu. Ji V. Š. kamantinėjo ir jis jai parodė apytikrę vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) prie malkinės. Malkinė yra prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji jam vėl liepė sunaikinti sprogmenį, jis sakė, kad sunaikins. Ji grasino iškviesti policiją, jeigu jis pats to nepadarys. Kitą dieną, kai grįžo iš darbo, jis jai parodė duobutę, kad nusiramintų, neva iškasė. Praėjus maždaug dviem metams, ji su juo skyrėsi, jis kraustėsi į kitus namus, todėl ji prisiminė apie sprogmenį ir dar kartą paklausė, ar tikrai sprogmens nėra, jis atsakė, kad tikrai nėra. Ji jo pradėjo klausinėti, nes netikėjo, kad atsikratė sprogmeniu, jis pratęs meluoti, klausinėjo, kur sunaikino, kaip sunaikino. Jis sakė, kad išvežė į mišką ir užkasė, ji jam sakė, kad kreipsis į policiją, kad sprogmuo ne žaislas. Į policiją nesikreipė, nes jie turi vaikus, ir nors vyko skyrybos, nenorėjo jam sukelti nemalonumų, tikėjo, kad sprogmens nėra. Šiais metais su vyru turi teisinį ginčą dėl vaikų globos. Jos advokatas klausė, kokių įvykių buvo pas juos gyvenime. Atėjusi namo ėjo į malkinę ir prisiminė apie sprogmenį, bet ji nebuvo įsitikinusi, ar sprogmuo ten yra, ir apie tai pranešė policijai (b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad maždaug prieš 4 metus jis kartu su savo draugu V. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie ten esančio mažo ežero, kurio pavadinimo neprisimena, esančio visai šalia geležinkelio stoties. Norėjo išvalyti ežero krantą nuo įvairių šiukšlių. V. Š. su savimi atsivežė magnetą, kuris buvo pririštas prie virvės. Pakaitomis mėtė magnetą į vandenį ir vis ištraukdavo įvairias šiukšles. Tarp šiukšlių jie ištraukė ir daiktą, kuris buvo panašus į bombos galvutę. Kas tiksliai iš vandens ištraukė bombą, jis neprisimena. Pamatę bombą, jie nusprendė, kad ją išveš. V. Š. pasakė, kad paims tą daiktą ir jį užkas, tačiau kur tiksliai planuoja užkasti, nesakė, o jis neklausė. Apie radinį niekam nepranešė, nes nenorėjo jokių problemų, norėjo greičiau atsikratyti rastu daiktu. Jeigu gerai pamena, tai kitą dieną, kai rado bombą, V. Š. jam paskambino ir pasakė, kad užkasė, tačiau nesakė kur, o jis ir vėl neklausė. Jie nenorėjo rasto daikto mesti į vandenį, todėl nusprendė jį užkasti. Daugiau apie tą radinį jie nekalbėjo (b. l. 41).

2020 m. sausio 8 tyrėjo G. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 30 d. dirbant pagal pranešimą ROIK Nr. 0119000681662, dėl to, kad pranešėjos V. Š. vyras prieš 3-4 metus buvo radęs sprogmenį ir jį užkasęs prie namų, 2019 m. gruodžio 30 d. buvo nuvykta pas pranešėją (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nebuvo, durų niekas neatidarė. Su pranešėja pranešimo kortelėje nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko. 2019 m. gruodžio 31 d. susiskambinus su pranešėja V. Š., pastaroji paaiškino, kad jos vyras V. Š. prieš trejus metus (duomenys neskelbtini), prie malkinės, buvo užkasęs kažkokį sprogmenį. Vėliau pranešėjai V. Š. buvo nurodęs, kad sprogmenį iškasė ir juo atsikratė. Siekiant išvengti galimos nelaimės, atsitiktinio sprogmens detonavimosi, kurio metu nukentėtų žmonės, 2019 m. gruodžio 31 d. buvo susisiekta su V. Š., kuris telefonu paaiškino, kad prieš trejus metus buvo užkasęs artilerinį sviedinį, tačiau ar jis vis dar ten, nepamenantis. Paaiškino, kad su žmona V. Š. yra išsiskyręs ir jau kartu nebegyvena, (duomenys neskelbtini), ten gyvena tik jo buvusi žmona, nurodė, kad paskambins žmonai ir jai nupasakos tikslią sprogmens vietą. Atvykus į įvykio vietą, Lietuvos Kariuomenės išminuotojai bandė rasti galimą sprogmens užkasimo vietą su metalo ieškikliu, tačiau to padaryti nepavyko, nes teritorijoje yra per didelis užterštumas metalais. Susiekus su V. Š., pastarasis nurodė, kad sviedinys užkastas 30-40 cm gylyje ir jis pats atvyksta į (duomenys neskelbtini), parodyti tikslios sviedinio vietos. Atvykęs V. Š. Lietuvos Kariuomenės išminuotojams nurodė sprogmens vietą. Iškastas sprogmuo yra Antrojo pasaulinio karo 45 mm artilerijos sviedinys, jis kelia pavojų aplinkiniams. Sprogmuo perduotas rinktinės „Aras“ specialistams (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas savo žinioje neturint leidimo, kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko juos gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamojo V. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų pagal jam inkriminuotą kaltinimą yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis V. Š. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai, detalizavo kaltinime nurodyto sprogmens įsigijimo ir laikymo aplinkybes, parodydamas, jog prieš 4,5-5 metus su draugu šį sprogmenį rado (duomenys neskelbtini) ežere, tvarkydami krantą, parvežęs namo jį užkasė ir nepranešė policijai. Jo parodymus patvirtina byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pažyma apie rastus sprogmenis, kurioje nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), buvo rastas 45 mm artilerijos sviedinys – sprogmuo, kuris kaip nustatyta specialisto išvadoje yra šaudmens sviedinys, „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai – apie 1935, kilmės šalis – Rusija (buvusi TSRS)), 45 mm kalibro šovinio, „B-240“ modelio šarvamušis skeveldrinis sviedinys, skirtas šaudyti iš analogiško kalibro patrankų, užpildytas apie 20 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga ir yra sukomplektuotas su „MD-2“ markės sprogdikliu; sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio detonatorius sprogdinimui yra tinkami, dėl ko šį sviedinį (neišimant sprogstamosios medžiagos iš korpuso) ir jo sprogdiklio detonatorių galima panaudoti gaminant savadarbį skeveldrinį sprogmenį, ar išėmus sviedinyje esančią sprogstamąją medžiagą galima ją panaudoti kaip sprogstamosios medžiagos užtaisą, ar kaip komponentą gaminant didesnį kiekį savadarbės sprogstamosios medžiagos, panaudojant laisvos apyvartos, buityje naudojamas medžiagas. Kaltinamojo V. Š. nurodytos aplinkybės yra sutampančios ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustos V. Š. parodymais bei jo draugo, su kuriuo ir rado minėtą sprogmenį, V. M. parodymais. Kaltinamojo V. Š. parodymus dėl jo padėjimo pareigūnams nustatyti tikrą užkastą sprogmens vietą patvirtina pareigūno G. L. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.

Kaltinamojo V. Š. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, jog jis įgijo ir neturėdamas leidimo laikė sprogmenį su sprogstamosiomis medžiagomis. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. V. Š. suvokė, kad rado šaudmenį, kuris yra pavojingas (kaip pats nurodė labai išsigando jį radęs), tačiau nepaisant to, apie tai nepranešė pareigūnams, o neturėdamas leidimo, parsigabeno į tuo metu savo buvusią gyvenamąją vietą ir ten užkasęs laikė.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis V. Š. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistu, nebaustu administracine tvarka, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi dvi nepilnametes dukras, kuriomis rūpinasi ir kurių laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su V. Š. (b. l. 88-90). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo.

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė, įvertindama V. Š. asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką, prašė jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam paskirti 90 parų arešto bausmę, pritaikius BK 64 ¹ straipsnio nuostatas galutinę bausmę paskirti – 60 parų areštą.

Kaltinamasis V. Š. ir jo gynėjas prašė skirti švelnesnę bausmę ir įvertinant tai, kad V. Š. rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes nėra būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų visumos, t. y. nėra nustatytų dviejų V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma. Visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką. Antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma. Tokia pozicija iš esmės yra suformuluota ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, Nr. 2K-145-895/2020 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo V. Š. asmenybę, svarstytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog V. Š. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Pažymėtina, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų jokių iki šios nusikalstamos veikos padarymo neigiamai V. Š. charakterizuojančių duomenų nėra, t. y. iki šios nusikalstamos veikos V. Š. nebuvo baustas administracine tvarka, po jos padarymo taip pat nėra nustatyta jokių naujų jo neigiamo elgesio atvejų, yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą. Iš byloje pateikto sprendimo civilinėje byloje Nr. E2-38941-930/2019 matyti, jog jis rūpinasi dviem savo nepilnametėmis dukromis, kas V. Š. apibūdina itin teigiamai. Nusikalstama veika, teismo vertinimu, padaryta, ne spontaniškai, tačiau tokį kaltinamojo nusikalstamą elgesį lėmė jo nepakankamas atsakomybės suvokimas už tokio draudžiamo sprogmens įgijimą ir laikymą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. Š. charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad V. Š. asmenybė nėra tokia pavojinga. Šiuo konkrečiu atveju BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti pataisos namuose, pirmą kartą teisiamam, dviem nepilnamečiais vaikais besirūpinančiam ir išlaikančiam asmeniui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų užtikrinta ir įgyvendinta bausmės paskirtis. Taip pat teismo vertinimu nebūtų teisinga skirti ir prokurorės prašomą bausmę – areštą, kurio galutinė trukmė net ir minimali būtų 60 parų. Kas būtų atsakingas už nepilnamečių dukrų priežiūrą ir išlaikymą kaltinamojo arešto bausmės atlikimo metu, prokurorė posėdžio metu nenurodė, kaip ir niekaip nepagrindė, kodėl išskirtinai tik areštas šiuo konkrečiu atveju būtų tinkamiausia bausmė. Todėl, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir teismo išdėstytus bausmės skyrimui reikšmės turinčius argumentus, V. Š. skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Teismo vertinimu V. Š., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina švelnesnė, tačiau maksimalaus dydžio (2 metų) laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi veikos padarymo metu), paskiriant atitinkamus įpareigojimus – visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims šaudmenis, jų dalis, ginklus ir sprogstamąsias medžiagas. Šie įpareigojimai teismo vertinimu padės V. Š. laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64 ¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Š. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) V. Š. įpareigoti visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis.

V. Š. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.