Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens UAB „Kėdainių butai“, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovei R. R.- K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. (V.) ieškinį atsakovei O. G. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, AB „LESTO“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Kėdainių vandenys“, UAB „Kėdainių butai“, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir antstolei R. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareigos pagal sandorį pereina asmenims, kurių interesais sandoris buvo sudarytas, šiems asmenims turi būti perduotos ir iš šio sandorio atsirandančios pasekmės. Jeigu sandorį kito asmens interesais reikalus tvarkęs asmuo sudarė savo vardu, tai pagal tokį sandorį tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarkęs asmuo- CK 6.235 str. 3 d. Nustatyta, byloje ginčo dėl to nėra, kad 6799 Lt sumą Sutarties šalis- atsakovė O. G. S. iš ieškovės gavo, kaip juos panaudojo, teismui nepaaiškino. O. G. S. atstovė nurodė, kad R. M. nėra gavusi pinigų iš atsakovės, o S. patvirtina, kad pinigus, visas pinigines lėšas gavusi būtent ji. Atsakovė O. G. S. nurodė, kad faktinė buto savininkė yra ji, o ne dukra. Be to ir pati R. M. savo atsiliepime patvirtino, kad jokių pinigų pagal preliminarią sutartį ji iš ieškovės negavo. Atsakovė O. G. S. sutinka grąžinti ieškovei iš jos gautą 2799 Lt sumą. Byloje nenustatyta įstatymo pagrindų, remiantis kuriais šią prievolę galima būti pripažinti solidariąja (CK 6.6. str. 1 d., 3 d.), tokių pagrindų nenurodė nei ieškovė, nei jos atstovas (nors ieškovės atstovas ir nurodė, kad atsakovei buvo padaryta žala, dėl ko kyla prievolė ją atlyginti solidariai, tačiau atsakovės O. G. S. iš ieškovės gautos piniginės lėšos nėra CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. objektas, nes pinigai O. G. S. buvo mokami Sutarties pagrindu, ruošiantis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį). Anksčiau nurodytu aplinkybių pagrindu, net nustačius, kad atsakovę R. M. saisto 2013-06-18 Sutarties pagrindu atsiradusios pareigos, teismas daro išvadą, kad būtent iš atsakovės O. G. S., o ne solidariai iš atsakovių ieškovei priteisina visa jos perduota 6799 Lt (1969,13 Eur) suma, vykdant preliminarią sutartį- CK 1.5 str., 6.6 str. 1 d., 6.235 str.

Dėl leidimo daryti pagerinimus Bute.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio.

Įstatymas numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį, būtina įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas– teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Atsakovė O. G. S. teigia, jog ji, kaip ir atsakovė R. M. nedavė jokio sutikimo atlikti buto remonto. Tačiau ši byloje nustatinėtina aplinkybė yra paneigta byloje išanalizuotų įrodymų visuma. Ieškovė nurodė, kad buto pagerinimui išleido ji išleido 1486,78 Lt- už langus sumokėjo 1026,34 Lt, nes langą turėjo keisti, nes valant iškrito langas; už virtuvės grindis ji sumokėjo 91,15 Lt, vandens šildytuvas kainavo 299,99 Lt; taip pat mokėjo ir už medžiagas 38,35 Lt, 12,90 Lt, 18,05 Lt. Be to ji keitė vamzdyną- žentas supirko medžiagas ir jį pakeitė, tačiau taip patvirtinančių dokumentų neturi, šį darbą vertina 500 Lt suma. Ieškovė paaiškino, kad O. G. S. davė sutikimą dėl buto pagerinimo darbų, jų nekonkretizuojant, sakė ką pasidarysi, tas bus tavo, o dėl darbų atlikimo tarėsi žodžiu. Be to ji patvirtino, kad jei iš buto išsikeltų, ji pagerinimus, padarytus bute, paliktų. Kaip patvirtina byloje esantys dokumentai dėl pirktų medžiagų ir paslaugų, kuriomis atlikti buto pagerinimo darbai, pirkimai atlikti 2012 rugsėjo- spalio mėnesiais (galutinai už langus, per kelis kartus, atsiskaityta 2013 kovo mėn.). Byloje nustatyta, ginčo dėl to nėra, kad O. G. S. leido ir davė sutikimą ieškovei apsigyventi bute nuo 2012 m. rugsėjo mėn., bei perdavė nuo buto raktus. Atsakovė prieš apsigyvendinama bute buvo sumokėjusi 3950 (3000 Lt preliminariosios sutarties sudarymo metu ir 950 Lt 2012-06-26). Ieškovės teigimu O. G. S. davė sutikimą dėl buto pagerinimo darbų, jų nekonkretizuojant, sakė ką pasidarysi, tas bus tavo. Gi atsakovė O. G. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad sutikimo dėl buto pagerinimo darbų ji nedavė, butas buvo tvarkingas; atliktų pagerinimų ji nematė, nes bute nesilankydavo. Kadangi nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindą padaryti konkrečias ir neabejotinas išvadas dėl ginčo dalyko, t. y. ar buvo atsakovės O. G. S. sutikimas dėl buto remonto, teismas įrodymus vertina vadovaudamasis tikėtinumo taisykle. Ieškovė bute teisėtai gyveno nuo 2012 rugsėjo mėn., turėjo nuo jo raktus, šalys rengėsi Buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymui ateityje. Teismo vertinimu, pakankamai ženklios 3950 Lt sumos, kuri turėjo būti įskaityta į Buto kainą sumokėjimas (Butas įvertintas 13000 Lt), o vėliau (rugsėjį- spalį) dar 2849 Lt sumos sumokėjimas duodamą pakankamą pagrindą manyti, kad toks atsakovės O. G. S. sutikimas dėl buto pagerinimo buvo duotas, juolab kad ji būsimai pirkėjai leido apsigyventi Bute. Taigi daugiau tikėtina, kad ieškovė šiuo darbus atliko su atsakovės O. G. S. sutikimu, nes akivaizdu, kad iki tarpusavio konflikto 2012 m. lapkričio mėn. jos kaip minėta tikėjosi ateityje sudaryti Buto pirkimo- pardavimo sutartį. Be to teismo vertinimu tikėtina, kad atsakovė O. G. S., gyvendama tame pačiame daugiabutyje matė, kad buvo pakeistas Buto langas, tačiau jokio prieštaravimo dėl lango pakeitimo ieškovei nereiškė. Teismo vertinimu, atsakovė O. G. S., būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, turėjo pasidomėti apie ieškovės atliekamus darbus bei jų apimtį, ir esant nesutikimui, prieštarauti tokių darbų atlikimui. Nepareiškus prieštaravimų ieškovei, tai sudarė teisėtą pagrindą ieškovei manyti, kad visi jos atliekami turto pagerinimo darbai, esant abstraktaus pobūdžio susitarimui, yra atliekami su atsakovės O. G. S. sutikimu- ieškovės teigimu konkretūs pagerinimo darbai nebuvo aptarti, tik nurodyta kad ką pasidarysi, tas bus tavo. Konkrečių darbų Bute atlikimo faktą patvirtina sąskaita už PVC dangą, kurioje nurodoma grindų dangos pristatymo vieta- (duomenys neskelbtini); Z. V. užsakant langą, nurodė adresą (duomenys neskelbtini) (kas vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, turėtų būti (duomenys neskelbtini)). Visos šios išvardintos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Bute yra atlikti ieškovės nurodomi pagerinimo darbai ir kaip minėta šie darbai atlikti suderinta ieškovės ir atsakovės O. G. S. valia, esant atsakovės O. G. S. abstrakčiam sutikimui, kas teismo vertinimu yra galima ir atitinka anksčiau nurodytą LAT praktiką. Sprendžiant duoti ar ne daiktą naudojančiam asmeniui leidimą jį pagerinti, turi būti detaliai išaiškinti, ką ir kaip ketinama su tuo daiktu daryti, priešingu atveju jam gali kilti visa su tuo susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Atsižvelgdama į tai konstatuotina, kad ieškovė turėjo atsakovės O. G. S. abstraktų leidimą daryti Buto pagerinimus, t. y. Buto pagerinimo darbai atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovės O. G. S. žodiniam sutikimui.

Sprendžiant dėl atsakovės R. M. atsakomybės šioje ieškinio dalyje, svarbi teismo nustatyta ir anksčiau aptarta aplinkybė, kad atsakovę R. M. saisto 2013-06-18 sutarties pagrindu atsiradusios pareigos. Kaip minėta, pati atsakovė R. M. paaiškino, kad nors butas registruotas jos vardu, tačiau ten gyveno mama O. G. S., t. y. ji tam neprieštaravo. Kaip jau nustatyta, kad tarp atsakovių R. M. (dukros) ir O. G. S. (motinos) buvo artimi santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, o O. G. S. išoriniuose santykiuose dėl Buto veikė kaip R. M. atstovė (CK 2.132 str.). Ši aplinkybė ieškovei nebuvo išviešinta, ji ieškovei paaiškėjo tik gerokai vėliau. Atstovei suteiktos teisės, atsižvelgus į artimus atsakovių santykius buvo aiškiai numanomos, ir teismo vertinimu plačios apimties- kaip anksčiau nurodyta, R. M. patvirtino, kad tarp jos ir mamos buvo žodinis susitarimas, kad visus reikalus dėl buto pardavimo tvarkys jos mama O. G. S.. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas- CK 2.133 str. 1 d. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai <..> tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Šios normos tikslas- apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų interesus, nes jis neturi nukentėti dėl to, kad asmuo, su kuriuo jis sudarė sandorį, neprisiims jokių teisių ir pareigų pagal sandorį, dėl ko kita šalis patirtų nuostolių. Byloje nenustatyta, kad ieškovei asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, būtų turėjęs kokią nors reikšmę- ieškovė siekė įgyti butą, o jo nuosavybės klausimas, t. y. kam jis priklausė, jai nebuvo svarbus. Taigi bylos duomenims patvirtinant, kad visus reikalus dėl buto pardavimo tvarkys jos mama O. G. S., ir jai juos tvarkius- sudarius preliminarią sutartį, įleidus į šį butą gyventi būsimą buto pirkėją, davus sutikimą atlikti buto pagerinimo darbus, būtent atsakovei R. M., kaip buto savininkei, kuri yra atstovaujama kito asmens (atsakovės O. G. S.), o ne abejoms atsakovėms solidariai, tenka prievolė atlyginti Buto pagerinimo išlaidas CK 2.133 str. pagrindu, nes Buto pagerinimo darbai neatsiejamai susieti su konkrečiu butu, kurio savininkė, viešojo registro duomenimis, yra atsakovė R. M.. Atsakovė R. M. patvirtina esanti buto savininke (nurodė, kad nesuteikė teisės ieškovei nenupirkus jos buto šeimininkauti kaip savame, už savo butą atsakinga tik ji pati; daiktinių teisių ji į butą nei ieškovei, nei kitiems asmenims neperdavė), ji tik leido Bute gyventi jos motinai atsakovei O. G. S.. Be to prievolė yra dalinė, kol neįrodyta priešingai. Byloje kaip anksčiau minėta nenustatyta įstatyminių pagrindų, remiantis kuriais šią prievolę galima būti pripažinti solidariąja (CK 6.6. str. 1 d., 3 d.).

Dėl 1486,78 Lt išlaidų už medžiagas, pagerinant butą, priteisimo.

Remiantis CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (LAT 2012-06-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Ieškovė prašo priteisti jos turėtas išlaidas: 91,15 Lt už PVC grindų dangą; 299,99 Lt už elektrinį vandens šildytuvą; 1026,34 Lt už langą su lauko palange ir apdailos juosta, jo montavimu ir demontavimu; taip pat 38,35 Lt už kabelį, rozetę, Led lemputę, laido laikulį, 18,05 Lt už atbulinį vožtuvą ir tarpinę, už žarną,12,90 Lt, viso 1986,78 Lt. Teismo vertinimu, ieškovė atliko esminius Buto pagerinimo darbus- jame buvo pakeistas langas, sudėtos naujos virtuvės grindys, įrengtas vandens šildytuvas, pakeistas vamzdynas. Atsakovė O. G. S. teigia, kad ji bute nėra buvusi, todėl nežino, ar darbai atlikti, be to lango stiklas sudužo jį bevalant, todėl ieškovė ir turėjo langą atstatyti į buvusią padėtį. Tačiau kaip jau minėta ieškovė turėjo atsakovės O. G. S. sutikimą atlikti Buto pagerinimo darbus, jų nekonkretizuojant, todėl ji galėjo pasirinkti- pakeisti išdužusį stiklą, ar pakeisti langą kitu, t. y. pagerinti daiktą- ieškovė pasirinko pastarąjį variantą. Teismo manymu, ieškovė atlikdama šiuos darbus, atliko esminius Buto pagerinimo darbus. Konkrečių darbų Bute atlikimo faktą patvirtina sąskaita už PVC dangą, kurioje nurodoma grindų dangos pristatymo vieta- (duomenys neskelbtini); Z. V. užsakant langą, nurodė adresą (duomenys neskelbtini) (kas vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, turėtų būti (duomenys neskelbtini)). Pirkimai atlikti 2012 rugsėjo- spalio mėnesiais (galutinai už langus, per kelis kartus, atsiskaityta 2013 kovo mėn.). Visos šios išvardintos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Bute buvo atlikti jo pagerinimo darbai. Be to manyti, kad šie darbai atlikti, esant medžiagų ir darbų pirkimą patvirtinantiems įrodymams, galima jau vien dėl to, kad atsakovė tikėjosi Butą nupirkti, t. y. buto pagerinimo darbus darė sau. Be to, kaip aptarta anksčiau, esant atsakovės sutikimui atlikti abstraktaus pobūdžio darbus, atsakovė ieškovės atliekamais darbais ir jų apimtimi nesidomėjo, todėl dėl to kyla visa su tuo susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Todėl ieškovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme, ir negali būti priskirti prie darbų, skirtų palaikyti normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (išskyrus LED lemputę, 12,99 Lt vertės, kuri skirta normaliai daikto būklei, reikalingam jam eksploatuoti, palaikyti). Suprantama, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas ir dėl to jie tampa naudingi ar padidėja jo vertė. Tačiau pagal darbų pobūdį Bute atlikti anksčiau aptarti darbai yra skirti gyvenimo kokybės bute gerinimui, ir tokių pagerinimų išliekamąja verte be abejonės gali naudotis kiekvienas joje gyvenantis asmuo- ji nepriklauso nuo patalpomis besinaudojančio asmens poreikių, nes pagerinimai atlikti pagal Buto funkcinę paskirtį. Taigi ieškovės turėtos išlaidos grindų dangai, elektriniam vandens šildytuvui, langui, elektros instaliacijai (išskyrus Led lemputei) savo esme negali būti priskirti prie išlaidų, skirtų normaliai daikto būklei, reikalingai jam eksploatuoti, palaikyti, nes po ieškovės atlikto patalpų remonto iš esmės pagerėjo Buto techninės savybės, jis tapo naudingesnis ir vertingesnis. Atsižvelgus į tai 91,15 Lt už PVC grindų dangą; 299,99 Lt už elektrinį vandens šildytuvą; 1026,34 Lt už langą su lauko palange ir apdailos juosta, jo montavimu ir demontavimu; taip pat 25,36 Lt už kabelį, rozetę, laido laikulį, 18,05 Lt už atbulinį vožtuvą ir tarpinę, ir 12,90 Lt už ½ skersmens žarną, viso 1473,79 Lt (1486,78 Lt- 12,99 Lt), t. y. 426,84 Eur, remiantis anksčiau nurodytais motyvais (aptarti dėl Leidimo daryti pagerinimus Bute) priteistina iš atsakovės R. M., o ne solidariai iš atsakovių.

Dėl išlaidų už pakeistą vamzdyną priteisimo.

Vamzdyno pakeitimo darbai bute atlikti ūkio būdu, ką patvirtina pati ieškovė, kuri nurodė, kad keitė vamzdyną- jos žentas supirko medžiagas ir jį pakeitė, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Teismas, nesant pateiktiems išlaidų dydį patvirtinantiems dokumentams, negali patikrinti nei jų realumo, nei pagrįstumo, nei gali įvertinti, kokie konkrečiai vamzdyno keitimo darbai atlikti, kokia jų apimtis, ar ieškovė iš tiesų turėjo šias išlaidas. Nors teismo vertinimu, pakeitus bute vamzdyną, 500 Lt išlaidos už medžiagas ir darbus, nebūtų per didelės ir atitiktų protingumo principą, tačiau byloje nesant įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas keičiant vamzdyną, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, kas draudžiama įstatymo- CK 6.237 str. Be to pagal formuojamą praktiką panaudos gavėjas turi teisę reikalauti realiai turėtų išlaidų daiktui pagerinti- žr. pvz. LAT nutartys civ. byloje Nr. 3K-3-379/2008, 3K-3-474/2003. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (LAT 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Byloje nėra jokių įrodymų, kad 500 Lt suma už vamzdyno keitimą sumokėta, nėra jokių įrodymų dėl šių pinigų apskaitymo (nėra išrašyti pinigų paėmimo kvitai ir pan.)- ieškovė tokių dokumentų nepateikė. Taigi nustatant kokio dydžio išlaidas realiai turėjo ieškovė, atsižvelgtina į tai, kad išlaidos, išmokėtos kitam asmeniui, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovė, atlikdama darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdama konkrečių išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip prisiėmė riziką dėl galimų jos neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos turėtas (tačiau nepagrįstas įrodymais) išlaidas už vamzdyno pakeitimą, negali būti tenkinamas, todėl ieškinys dalyje dėl 500,00 Lt išlaidų, turėtų už vamzdyno pakeitimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės sumokėtų įsiskolinimų už Butą priteisimo.

Atsakovė O. G. S. pripažino, kad su ieškove važinėjo, kai reikėjo pajungti elektrą ir dujas, gi jokių kitų mokėjimų ji nedavė sutikimo atlikti. Be to mokėjimai atlikti gavus pranešimą apie sutarties nutraukimą, taigi tokias veiksmais ji siekė įsigyti Butą. Nustatyta, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ už suteiktas paslaugas 2013-04-02 ir 2013-04-18 sumokėjo 15,04 Lt ir 3791,34 Lt (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 22, 23, 24, 33); antstolei R. M. 2013-04-11 sumokėjo 1307,00 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 27, 28); Kėdainių miesto seniūnijai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2013-03-07 sumokėta 1165,46 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 29, 30, 68); UAB „Kėdainių vandenys“ už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą sumokėta 404,10 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 13, b. l. 31, 32, 70-71); UAB „Kėdainių butai“ 2013-07-07 sumėta 463,41 Lt skola, 25,30 Lt delspinigiai, 13 Lt žyminis mokestis ir 30 Lt vykdymo išlaidos (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 35, 36, 37). Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus- CK 6.38 str. 1 d. Prievolę prieš kreditorių turi skolininkas. Tretieji asmenys AB „Panevėžio energija“, UAB „Kėdainių vandenys“, UAB „Kėdainių butai“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija turėjo prievolę teikti atsakovei R. M. paslaugas ir energiją (CK 6.383 str., 6.391 str.) (butui, esančiam (duomenys neskelbtini)), bei reikalauti iš buto savininkės, t. y. atsakovės R. M. už tai atsiskaityti. Tačiau įstatymas numato išimtį- prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50). Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Byloje tokia aplinkybė nenustatyta, atsakovės jų neįrodinėjo. Šiuo atveju taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Ieškovė prašo teismo priteisti jai sumas, kurias ji sumokėjo už Butui suteiktas paslaugas ir energiją. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku- CK 5.50 str. 3 d. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė Z. V. sumokėjo tretiesiems asmenims už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, suteiktas paslaugas ir energiją, jai vadovaujantis CK 5.50 str., perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė). Trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014). Atsakovė O. G. S. paaiškino, kad skolų už butą nebuvo, jos visos, taip pat skolos už vandenį buvo sumokėtos. Tačiau tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. UAB „Kėdainių vandenys“ skolos paskaičiavimas patvirtina, kad mokesčiai už sunaudotą vandenį nebuvo mokami nuo 2010 m. spalio iki 2012 spalio mėn.; 2012 m. lapkričio mėn. deklaravus skaitliuko parodymus (nuo 189 iki 258 kubinių metrų) už deklaruotą vandenį paskaičiuotas įsiskolinimas, bendras skolos likutis 404,10 Lt, jis sumokėtas (prijungta civilinė byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 31, 32, 70- 71). R. M. įsiskolinimus UAB „Kėdainių butai“ įvykdė ieškovė Z. V. (prijungta civilinė byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 35, 36, 37). Ieškovė taip pat sumokėjo 1165,46 Lt skolą susidariusią už Butą į Kėdainių r. sav. administracijos Kėdainių miesto seniūnijos kasą (prijungta civilinė byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 29, 30, 68). 2013-04-02 ieškovė sumokėjo 3791,34 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą R2217 Nr. 1300065326 ir 15,04 Lt įmoką pagal PVM sąskaitą faktūrą R2217 Nr. 1300131013 į AB „Panevėžio energija kasą (prijungta civilinė byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 23, 24, 33). Pagal vykdomąsias bylas dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš R. M., 1307,00 Lt suma, įmokėta Z. V. į antstolės R. M. sąskaitą (prijungta civilinė byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 27, 28). Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė- buto savininkė R. M. buvo įsiskolinusi paslaugų ir energijos teikėjams sumas, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovių. Skolų dydžio atsakovė R. M. neginčijo, taip pat nėra ginčo, kad šias sumas sumokėjo ieškovė. Taigi byloje skolų tretiesiems asmenims dydis, grindžiamas rašytiniais įrodymais, nenuginčytas. Prievolę prieš paslaugų teikėjus išimtinai turėjo atsakovė R. M., kaip Buto savininkė. Sutiktina su atsakovių pozicija, kad visi ieškovės mokėjimai atlikti jos iniciatyva, tačiau ši ieškovės iniciatyva, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, nepaneigia jos teisės susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko. Atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis bei nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad tarp šalių ieškovės ir atsakovės R. M. egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 str.), kuriame atsakovė R. M. turi prievolę atlyginti ieškovei jos sumokėtas skolas už Butą, nes prievolę mokėti mokesčius už butą turi jo savininkas (CK 1.5 str., 6.1, 6.2 str.). Atsižvelgus į nurodytą ieškovei iš atsakovės R. M., kaip Buto savininkės, turėjusios pareigą mokėti už Butą mokesčius, priteistina už šį Butą sumokėtos skolos paslaugų ir energijos teikėjams ir antstolei, t. y. AB „Panevėžio energija“ už suteiktas paslaugas 2013-04-02 ir 2013-04-18 sumokėta 15,04 Lt ir 3791,34 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 22, 23, 24, 33); antstolei R. M. 2013-04-11 sumokėtos 1307,00 Lt vykdymo išlaidos (išieškotojai VMI, AB „Panevėžio energija“, UAB „Kėdainių butai“, prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 27, 28); Kėdainių miesto seniūnijai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2013-03-07 sumokėta 1165,46 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 29, 30, 68); UAB „Kėdainių vandenys“ už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą sumokėta 404,10 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 13, b. l. 31, 32, 70-71); UAB „Kėdainių butai“ 2013-07-07 sumėta 463,41 Lt suma, 25,30 Lt delspinigiai, 13 Lt žyminis mokestis ir 30 Lt vykdymo išlaidos (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 35, 36, 37), viso 7214,65 Lt (2089,51 Eur) suma. Ieškinys šioje dalyje dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovių, atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip minėta prievolę prieš šiuos trečiuosius asmenis turėjo tik atsakovė R. M., bet ne atsakovė O. G. S..

Dėl išlaidų, turėtų už elektros ir dujų pajungimą, priteisimo.

Atsakovė O. G. S. pripažino, kad su ieškove važinėjo, kai reikėjo pajungti elektrą ir dujas. Ji sutinka grąžinti ieškovės įmokas, sumokėtas už elektros ir dujų pajungimą, pripažįsta, kad tai buvo būtina. Be to šios ieškovės išlaidos buvo būtinos pradedant gyventi bute- elektros ir dujų tiekimas iki Z. V. pradedant gyventi bute buvo atjungtas, atsakovė O. G. S. su šių komunikacijų pajungimu sutiko bei sutinka grąžinti už pajungimą turėtas išlaidas. Byloje nustatyta, kad šias įmokas sudaro: už el. įrenginių prijungimą 2012-10-15 sumokėta 108,90 Lt (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 11, 12); 2012-09-17 AB Lesto už el. energijos tiekimo apribojimą ar nutraukimą dėl vartotojo kaltės bei el. energijos tiekimo atnaujinimą sumokėta 168,99 Lt- šią sumą atsakovė O. G. S. 2015-06-16 mokėjimo pavedimu yra sumokėjusi ieškovei (t. 2, b. l. 100, 101; prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 20, 21) ir šios sumos priteisti neprašoma; AB „Lietuvos dujos“ už dujotiekio laikiną atjungimą, pajungimą, aklės įrengimą ir atjungimą 2012-09-18 sumokėta 168,73 Lt suma (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 19). Prie šių išlaidų taip pat priskirtinos ir su jomis susijusios išlaidos- 2012-10-15 Valstybinei energetikos inspekcijai prie energetikos m-jos už paslaugas sumokėta 56 Lt (prijungta civ. byla Nr. 2-21-336/2014, b. l. 13); 7 Lt išlaidos už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas (t. 2, b. l. 95, 96). Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai kad ieškovė kartu su atsakove O. G. S. rūpinosi šių atjungtų komunikacijų prijungimu, ieškovei ieškinį šioje dalyje pripažįstant ir sutinkant sumokėti ieškovei jos patirtas išlaidas už elektros ir dujų Butui pajungimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu (CK 6.50 str.), iš atsakovės O. G. S. ieškovei priteistinos 340,63 Lt (98,65 Eur) išlaidos, susijusios su elektros ir dujų pajungimu, o ieškinys dalyje dėl šios prievolės solidarumo, anksčiau nurodytais motyvais atmestinas. Ieškovės prašomos priteisti jos turėtos 19,53 Lt išlaidos už kabelio pirkimą, atmestinos, nes ieškovė tokių išlaidų turėjimą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

Dėl palūkanų priteisimo.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., numatančia, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai- CPK 96 str. 1 d. Ieškovės atstovas adv. R. Gargasas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 283,71 Eur (t. 2, b. l. 103). Atsakovės apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, dokumentų nepateikė (apie jų sumokėjimą byloje duomenų nėra), jų priteisti neprašė. Ieškovė būdama 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio byloje nemokėjo. Ieškinys, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėjo būti apmokėtas 489 Lt (141,63 Eur) žyminiu mokesčiu. Be to šioje byloje taip pat yra paskaičiuotos 57,63 Eur pašto išlaidos. Ieškinys šioje byloje patenkintas iš dalies- ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti 16300,65 Lt (4720,99 Eur), o teismas priteisė 15828,07 Lt (340,63 Lt + 6799,00 Lt + 1473,79 Lt + 7214,65 Lt) (4584,13 Eur, iš kurių 2067,78 Eur iš atsakovės O. G. S., o 2516,35 Eur iš atsakovės R. M.), t. y. patenkinta 97,1 proc. ieškovės reikalavimų, atmetant 2,9 proc. reikalavimų. Atsižvelgus į tai, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės O. G. S. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant ieškinį- 124,26 Eur (7139,63/16300,65 * 283,71 Eur) ir 62,03 Eur žyminis mokestis ((6799,00 Lt + 340,63 Lt) * 0,03). Iš atsakovės R. M., proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant ieškinį- 151,22 Eur (8688,44/16300,65 * 283,71 Eur) ir 75,49 Eur žyminis mokestis ((1473,79 Lt + 7214,65 Lt) * 0,03). Proporcingai priteistoms sumoms, iš atsakovės O. G. S. priteistina 25,26 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės R. M. 30,71 Eur pašto išlaidų- CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.

Ieškovės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 2014-03-31 buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė (t. 1, b. l. 24- 25, 36 )- atsakovei R. M. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštas. Ši laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2067,78 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus 78 ct) skolos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2516,35 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų 35 ct) skolos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones– atsakovei R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės O. G. S. 87,29 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės O. G. S. 124,26 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 26 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovės R. M. 106,20 Eur (vieną šimtą šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės R. M. 151,22 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 22 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.