- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1576-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- L. S., G. G., P. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S., atsakovams G. G. ir P. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir piniginių lėšų padalijimo, kompensacijos priteisimo, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidų priteisimo bei atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokos metu įgyto turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir piniginių lėšų padalijimo ir teismo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę – G., atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą, padalyti santuokos metu įgytą turtą ir pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, priteisti iš atsakovų kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą. Nurodė, kad su atsakove iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2004 metų vasarą, kur ketino padirbėjus bei užsidirbus lėšų grįžti į Lietuvą ir puoselėti glaudžius šeimos santykius. Ieškovas užsienyje daug dirbo, kad patenkintų šeimos poreikius. Tačiau po kiek laiko atsakovė rodė nepasitenkinimą esamu gyvenimu, ko pasėkoje susidraugavo su parduotuvės, kurioje dirbo, savininku ir savo netinkamais ir negarbingais veiksmais bei elgesiu paliko namus ir pradėjo kartu gyventi su kitu vyru. Atsakovė šeimą paliko 2014-02-18. Teigė, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir preziumuojama jos kaltė dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad jaunesnioji dukra K. S. gyvena su atsakove, kurios išlaikymui ieškovas moka po 50 Eur per savaitę. Vyresnioji dukra E. S. liko gyventi su ieškovu. Santuokos metu įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį prašė palikti atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės 785 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalį. Taip pat ieškovas prašė padalyti po ½ dalį santaupų, esančių pas atsakovę. Ieškovas taip pat nurodė, jog prieš išvykdami į (duomenys neskelbtini), su atsakove planavo užsidirbus šiek tiek pinigų grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta su atsakovės tėvais (atsakovai G. G. ir P. G.), kad ieškovui ir atsakovei grįžus atgal į Lietuvą - šie perleis savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) antrąjį aukštą, todėl pradėjo namo rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbus. Kiekvieną vasarą nuo 2006 iki 2009 metų (4 metus iš eilės) ieškovas grįždavo atostogų į (duomenys neskelbtini), kurių metu pats dirbo prie šio namo atnaujinimo darbų. Atsakovės tėvų namo atnaujinimas kainavo apie 32 959 Eur, todėl ieškovas prašė jam kompensuoti visą investuotą sumą į namo atnaujinimą. Be to, atsižvelgiant į atsakovės elgesį (paliko šeimą dėl kito vedusio vyro), parodytą neigiamą ir žalingą bendravimą su savo vyresniąja dukra, ieškovas patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus (sutuoktinės išdavystė ir santuokos priesaikos sulaužymas), bet ir dvasinį sukrėtimą dėl sutuoktinės bendravimo būdo su vyresniąja dukra, dėl kurio vyresnioji dukra patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą, ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 1000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti.A. L. S. pateikė priešieškinį, juo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę – S., automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji buvo pavargusi nuo ieškovo nuolatinių žeminimų, gąsdinimų, pavydo scenų kėlimo, todėl vienas nuo kito dar labiau nutolo, ji nebematė prasmės išsaugoti santuoką, kurioje jau ilgą laiką jautėsi nelaiminga. Jos gyvenime atsirado žmogus, kuris ją suprato, palaikė ir pamilo tokią, kokia yra. Su šiuo žmogumi gyvena iki šiol. Iš namų išėjo su mažąja dukra K., kadangi ieškovas jau buvo nuteikęs dukrą E. prieš ją, tai ji atsisakė išeiti iš namų ir liko gyventi su tėčiu. Kadangi su ieškovu augina dvi nepilnametes dukras, kurių pavardė – S., todėl prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – S. ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokoje neturi įgiję piniginių lėšų, vertybinių popierių, kas galėtų būti įtraukta į dalytino turto balansą, taip pat Lietuvoje neturi jokių kreditinių įsipareigojimų. A. A. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas kaip dovana jai asmeniškai jos tėčio P. G., kuris 2009-04-14 nuo savo sąskaitos šio automobilio pirkimui nuėmė 11273 Lt (3265 Eur). Iki šiol šiuo automobiliu naudojasi jos tėtis, o ji juo naudojuosi tik tuomet, kai grįžta į Lietuvą. Taip pat 2008-07-28 įsigijo minkštų baldų komplektą, už kuriuos mokėjo 5860 Lt (1697 Eur), tačiau šiai dienai vertė stipriai sumažėjo, todėl dabar jo vertė yra 500 Eur, jį prašo priteisti atsakovei. Pažymėjo, jog ieškovas yra pasiėmęs santuokoje įgytą motorinę žoliapjovę 300 Eur vertės, todėl ją prašė priteisti jam. Kadangi baldų komplekto vertė didesnė nei minėtos žoliapjovės, atsakovė sutiko ieškovui sumokėti 100 Eur vertės kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-05-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką tarp S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės L. S. kaltės. Nutraukus santuoką, atsakovei L. S. paliko santuokinę pavardę – S. Santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė atsakovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) o ieškovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 785,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. A. L. S. po santuokos nutraukimo atiteko vonios baldai 724,00 Eur vertės ir minkštų baldų komplektas 500 Eur vertės. I. S. S. atiteko motorinė žoliapjovė – 300,00 Eur, televizorius – vertė 200,00 Eur. Priteisė iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 724,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisė ieškovui S. S. iš atsakovo P. G. 7500 Eur kompensaciją už antro aukšto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktą pagerinimą. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės L. S. ieškovo S. S. naudai priteisė 877,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo P. G. ieškovo S. S. naudai priteisė 451,17 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo S. S. atsakovei G. G. priteisė 720,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo S. S. atsakovei L. S. priteisė 1207,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo S. S. valstybei 619,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atidėtą mokėti žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė atsakovės neištikimybe, nelojalumu sutuoktinio atžvilgiu. Teismas įvertinęs, jog sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų, siekiant užtikrinti ir apsaugoti vaikų interesus, sprendė, jog tikslinga tenkinti atsakovės reikalavimą ir palikti jai santuokinę pavardę – S. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2016-04-29 nutartimi šioje byloje ieškinys priimtas tik dėl dalies reikalavimų, todėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos klausimai šioje byloje nespręstini. Įvertinęs tai, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo patirtus išgyvenimus, jog nėra duomenų apie itin pablogėjusią ieškovo sveikatą, apie gydymąsi dėl patirto išgyvenimo ar pažeminimo, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mokėjo P. G. ar L. S. iš asmeninių lėšų, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nustatęs, jog automobilis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje, pripažino, jog jis priklauso sutuoktiniams po ½ dalį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas 2006 metais ir iki 2014 metų gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė ūkį, bendrai mokėjo mokesčius, todėl atsakovės santaupos buvo naudojamos ne tik jos asmeninimas, bet ir ieškovo poreikiams tenkinti. Nesant byloje duomenų, jog atsakovė L. S. 5 000 Eur indėlį naudojo tik savo interesams, ieškovo reikalavimą dėl santaupų dalies priteisimo atmetė. Konstatavo, kad ieškovo prašomai priteisti iš atsakovų sumai už stogą, stogo apšiltinimą ir langus taikoma ieškinio senatis, nes įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų parodymus, akivaizdu, jog senatis suėjo 2015 metais. Konstatavo, kad antro aukšto pagerinimas įvertintinas 16 260 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas S. S. iš dalies įrodė patirtas išlaidas už namo antro aukšto pagerinimą, todėl jam iš atsakovo P. G. priteisė 7500 Eur kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: nutraukus santuoką, atsakovei L. S. palikti ikisantuokinę pavardę – G.; iš atsakovės L. S. priteisti ieškovui S. S. 1000 eurų neturtinę žalą; Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 05 26 sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo S. S. reikalavimo dalį dėl 1/2 dalies 5000 eurų piniginės sumos priteisimo panaikinti iš šią bylos dalį gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atsakovei L. S. po santuokos nutraukimo atitenka: vonios baldai - 724,00 Eur vertės ir minkštų baldų komplektas - 500,00 Eur; ieškovui S. S. atitenka motorinė žoliapjovė - 300,00 Eur, televizorius - vertė 200,00 Eur; panaikinti ir šią teismo sprendimo dalį gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos -teismui. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo dalį dėl 32959 eurų piniginės kompensacijos priteisimo panaikinti ir ją išdėstyti taip: priteisti ieškovui S. S. iš atsakovo P. G. ir G. G. lygiomis dalimis 16479,50 Eur kompensaciją už antro aukšto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktą pagerinimą; priteisti ieškovui S. S. iš atsakovės L. S. 16 479,50 euro piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto vertės sumažėjimą; panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp bylos šalių ir šias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą ar nutartį.Nurodo, kad atsakovės poziciją palikti jai santuokinę pavardę palaikė tik atsakovės atstovė, pati atsakovė L. S. jau vartoja savo mergautinę pavardę ir būsimo naujo sutuoktinio pavardę, dėl to, ieškovo nuomone, atsakovei turi būti palikta mergautinė pavardė "G.", taip pakeičiant šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Taip pat nurodo, kad jo reikalaujamas neturtinės žalos -1000 eurų yra protingas ir teisingas atlygis ieškovui už jo patirtą pažeminimą, išgyvenimus, todėl 1000 eurų neturtinės žalos dydis turėtų būti priteistinas iš atsakovės L. S., šis neturtinės žalos dydis atitinka ir teisminėje praktikoje taikomus neturtinės žalos dydžius analogiškose bylose. Teigia, kad jam buvo staigmena, kad ruošiantis civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo, turimuose dokumentuose jis aptiko rašytinį dokumentą, kuris patvirtina, kad atsakovės L. S. mama - atsakovė G. G. pinigines lėšas sumoje 5000 eurų pervedė į atsakovės sąskaitą, kuri šiuos pinigus padėjo terminuotam 1 metų indėliui, su galimybe šį indėlį pratęsti. Pažymi, kad minkštų baldų komplektas buvo pirktas už tuo metu labai didelę 5860 litų ( 1697 eurų) sumą, šiuo baldu komplektu beveik niekas nesinaudojo, jo būklė yra labai gera, todėl jis sutinka šį baldų komplektą pasiimti natūra, nes šių baldų išsinešimui iš gyvenamojo namo jokių problemų nekyla, kaip baldai buvo įnešti, taip jie iš gyvenamojo namo gali būti išnešti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį sprendžiant klausimus dėl kompensacijos už langus ir gyvenamojo namo stogą pritesimą. Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas nevertino ieškovo į civilinę bylą patiektos sąmatos, kurioje buvo pateiktas išsamus atliktų darbų aprašymas ir įvertinimas, šio įrodymo atsakovai nenuginčijo, taip pat pažymi, kad teismas nevertino ieškovo į civilinę bylą pateiktų išklotinių, kurios patvirtina, kad nei atsakovė G. G., nei atsakovas P. G. išlaidų dėl gyvenamojo namo remonto nepatyrė. Ieškovas nurodo, kad stogo remonto, langų keitimo darbai buvo atlikti iš jo šeimos piniginių lėšų, atsakovas P. G. savo piniginių lėšų į namą neinvestavo, nes namo 2 aukštas turėjo būti skirtas ieškovo šeimos gyvenimui, nes būtent atsakovės L. S. tėvai G. jų šeimą įkalbėjo nepirkti žemės sklypo namo statybai, o pasiūlė įsiruošti gyvenamojo namo 2 aukštą, kuris turėjo atitekti jų šeimai. Ieškovas nurodo, kad atsakovė L. S. turi jam kompensuoti 1/2 dalį piniginių lėšų kurios buvo investuotos į jos tėvams G. priklausantį namą ir tokią poziciją grindžia CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kurios Kretingos rajono apylinkės teismas šioje byloje netaikė, taip padarydamas materialinės teisės normų pažeidimą dėl to teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra keistina. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. S. prašo skundą atmesti.Nurodo, kad teismo sprendimas palikti jai santuokinę pavardę yra teisingas ir pagrįstas, o taip pat atitinkantis teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Mano, kad faktas, jog apeliantas dėl savo neva patirtų išgyvenimų nesikreipė į jokius gydytojus, psichologus ar kitus žmones, o tiesiog jai išėjus iš namų puolė į kitos moters glėbį ir ją parsivedė gyventi po 2 mėnesių nuo jos išėjimo, įrodo, kad jokios neturtinės žalos ieškovas nepatyrė. Pažymi, kad teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl 1/2 dalies 5000 Eur piniginės sumos priteisimo ir pagrįstai motyvavo, kad nuo 2006 m. iki 2014 metų ieškovas gyveno kartu su ja, bendrai vedė ūkį, bendrai mokėjo mokesčius, todėl šios santaupos buvo naudojamos ne tik jos asmeniniams, bet ir ieškovo poreikiams tenkinti. Teigia, kad rašytiniais įrodymais įrodė, kad baldus prieš 9 metus pirko už 5860 Lt. Nurodo, kad teismas teisingai sprendime pažymėjo, jog ji nėra suremontuotos namo dalies savininkė, kartu su ieškovu santuokoje įgytomis lėšomis prisidėjo prie namo antro aukšto pagerinimo, todėl nėra pagrindo iš jos reikalauti priteisti kompensacijos dalį. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. G. ir P. G. prašo skundą atmesti.Nurodo, kad atsakovų P. G. ir G. G. nuomone, Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš P. G. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šios sprendimo dalies nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto skunde dėstomos aplinkybės ir samprotavimai dėl galimo teismo sprendimo neteisėtumo nėra argumentuoti ir teisiškai pagrįsti, be to, prieštaraujantys procesinėms ir materialiosioms teisės normoms ir teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl ko apelianto skundas dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra atmestinas visa apimtimi. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, atsižvelgdamas į darbų atlikimo pabaigą, nustatė, kad gyvenamojo namo pagerinimo darbų ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. ir apelianto nurodytu pagrindu keisti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 1990-09-25 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta santuoka tarp ieškovo S. S. ir atsakovės L. S.. Šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymų nustatyta, jog sutuoktinių vardu įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra. Iš VĮ Regitra pažymų nustatyta, jog atsakovės L. S. vardu 2009-07-21 yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įgytas santuokoje; ieškovo S. S. vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, jog atsakovų P. G. ir G. G. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), minėtas turtas atsakovams priklauso nuosavybės teise po ½ dalį pagal 1988-06-17 teismo sprendimą, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, t.y. atsakovei G. G. priskirtas pirmas minėto gyvenamojo namo aukštas, o atsakovui P. G. priskirtas antras minėto gyvenamojo namo aukštas. Iš ieškovo pateiktos pirminės 2015-10-16 paskaičiuotos išlaidų detalizacijos, matyti, jog ieškovas namo pagerinimus įvertino 32959,00 Eur sumai. Iš SEB banko išrašo nustatyta, jog ieškovas S. S. į savo sesers A. K. sąskaitą 2007-2008 metais pervedė 8500,00 Eur. Iš tarptautinio mokėjimo pavedimo Paylink Euro kvito nustatyta, jog ieškovas 2006-06-26 pervedė atsakovei G. G. 5000,00 Eur. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo laikotarpiu 2006-01-03 – 2010-01-11 nustatyta, jog jis atsakovei G. G. dalimis per kelis kartus pervedė iš viso dar 3501,50 Eur sumą. Iš apmokėjimo kvito už baldų komplektą nustatyta, jog 2008-07-28 atsakovės L. S. vardu buvo atliktas mokėjimas 5860,00 Lt sumai (1697,17 Eur). Iš pateiktų 2005 metais PVM sąskaitų – faktūrų nustatyta, jog atsakovas P. G. apmokėjo sąskaitas: 1140,00 Lt sumai, 12002,04 Lt sumai, 2533,39 Lt sumai. Byloje pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog gyvenamojo namo antrame aukšte buvo atlikti remonto, atnaujinimo darbai.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir priešieškinį iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nutraukus santuoką, atsakovei paliko santuokinę pavardę – S.; santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) priskyrė atsakovei, o ieškovui priteisė iš atsakovės 785 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; nustatė, kad atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka: vonios baldai – 724 Eur vertės ir minkštų baldų komplektas – 500 Eur, o ieškovui atitenka motorinė žoliapjovė – 300 Eur, televizorius – vertė 200 Eur; priteisė iš atsakovės 724 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ieškovo naudai; priteisė ieškovui iš atsakovo P. G. 7500 Eur kompensaciją už antro aukšto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktą pagerinimą.Apeliantas su dalimi teismo sprendimo nesutinka, argumentuoja, kad atsakovei turi būti palikta mergautinė pavardė „G.“, taip pakeičiant šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Šis argumentas atmestinas. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.Kaip byloje nustatyta, šalys turi du nepilnamečius vaikus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim (duomenys neskelbtini), kaip minėta, CK 3.69 straipsnio 2 dalies nuostatos numato išimtis, kada reikalavimas uždrausti sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę netaikomas, taigi šalims turint du nepilnamečius vaikus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę.Apeliantas argumentuoja, kad jo reikalaujamas neturtinės žalos -1000 eurų yra protingas ir teisingas atlygis ieškovui už jo patirtą pažeminimą, išgyvenimus. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).Nors ieškovas ir teigia, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, taigi darytina išvada, kad neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nepriteisė pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).Apeliantas tai pat nurodo, kad šioje byloje yra svarbu nustatyti kada ir kokiu būdu buvo nuimtas 5000 eurų atsakovės indėlis, nes tai leistų padaryti išvadą apie šių piniginių lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas 2006 metais ir iki 2014 metų gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė ūkį, bendrai mokėjo mokesčius, taigi akivaizdu, kad pinigai buvo panaudoti šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl darytina išvada, kad pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad 5000 eurų atsakovė būtų panaudojusi tik savo poreikiams tenkinti, nuo 2011 metų duomenų apie šiuos pinigus nėra, 2014 metas šalims pradėjus gyventi skyrium šių pinigų ieškovės sąskaitoje jau nebuvo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ½ dalies 5000 erų indėlio nepriteisė pagrįstai. Be to, kaip nurodė ir pats ieškovas, šias lėšas atsakovė buvo gavusi iš savo mamos G. G..Apeliantas argumentuoja, kad minkštų baldų komplektas, kuris priteistas atsakovei, buvo pirktas už tuo metu labai didelę 5860 litų ( 1697 eurų) sumą, šiuo baldu komplektu beveik niekas nesinaudojo, jo būklė yra labai gera, todėl jis sutinka šį baldų komplektą pasiimti natūra, nes apelianto vertinimu, teismas nustatė per mažą šių baldų vertę. Šis argumentas atmestinas.Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kaip byloje nustatyta, ginčo objektas minkštų baldų komplektas įvertintas 500 Eur, jis pirktas prieš 9 metus už 5860 Lt. Ieškovė pateikė duomenis iš interneto, kad tokių baldų vertė šiuo metu apie 500 eurų, atsakovas, nors nesutinka su šia kaina, kitą kainą patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad šie baldai yra pas atsakovės tėvus, pagrįstai šiuo baldus paliko atsakovei, o ieškovui priteisė kompensaciją. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį sprendžiant klausimus dėl kompensacijos už langus ir gyvenamojo namo stogą pritesimą. Šis argumentas atmestinas.CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad senatis šiuo atveju turėtų būti skaičiuojama nuo to tada, kada atsakovė išėjo iš namų, nes atsakovės išėjimas iš namų nėra susijęs su ieškovo atliktu remontu. Taigi nėra pagrindo ieškinio senatį dėl išlaidų namo pagerinimui susieti su atsakovės išėjimu iš namų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdu, jog senatis suėjo 2015 metais, todėl teismas pagrįstai šiems reikalavimams taikė ieškinio senatį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už jo pinigines lėšas, kurios buvo investuotos į atsakovės tėvams priklausantį namą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pagerinimus ir netinkamai nustatė priteistinos sumos dydį. Nagrinėjamą situaciją reglamentuoja CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis)..Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo atlikti pagerinimai vertintini ne pagal ieškovo pateiktą sąmatą, o vertintinos turėtos ieškovo ir jo sutuoktinės išlaidos atliktam remontui.Kaip byloje nustatyta, ieškovas pagrįsti patirtas išlaidas pateikė išlaidų detalizaciją ir bankinių pavedimų išrašus, iš kurių nustatyta, jog atsakovei G. G. ieškovas pervedė 8501,50 Eur, iš SEB banko išrašo nustatyta, jog ieškovas S. S. į savo sesers A. K. sąskaitą 2007-2008 metais pervedė 8500 Eur, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigai buvo pervesti, kad atsiskaitytų už remonto darbus. Taigi darytina išvada, kad ieškovo turėtos išlaidos už atliktus atsakovų namo II aukšto pagerinimus sudarė 17 001,50 eurų. Pažymėtina, kad ½ dalį šios sumos sudaro atsakovės L. S., kaip ieškovo sutuoktinės, turėtos išlaidos, dėl kurių ji nereiškia reikalavimo atsakovams, taigi darytina išvada, kad ieškovo patirtos atliktų pagerinimų išlaidos sudaro 8500,75 eurų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remontas atliktas namo II aukšte, kuris nuosavybės teise priklauso tik atsakovui P. G., taigi nors ieškovas prašė daikto pagerinimo išlaidas priteisti ir iš G. G., teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui atlyginti daikto pagerinimo išlaidas turi pareigą tik atsakovas P. G..Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant ieškovui S. S. iš atsakovo P. G. priteistą kompensaciją už antro aukšto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktą pagerinimą, nuo 7500 eurų iki 8500,75 eurų, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pakeista tik teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos ieškovui priteisimo iš atsakovo P. G., bylinėjimosi išlaidos keistinos tik šioje dalyje, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo P. G. atžvilgiu tenkinta tik 53 procentai reikalavimų, įvertinus tai, kad P. G. taip pat turėjo 720 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo P. G. ieškovui priteistos 451,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad ieškovas teikdamas apeliacinį skundą turėjo sumokėti 904 eurus žyminio mokesčio, sumokėjo 200 eurų, 704 eurų sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies dėl reikalavimo atsakovui P. G., iš atsakovo P. G. į valstybės biudžetą priteistina 191 euro žyminis mokestis, iš ieškovo priteistina 200 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme P. G. ir iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 513 eurų žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti ieškovui S. S. iš atsakovo P. G. priteistą kompensaciją už antro aukšto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktą pagerinimą nuo 7500 eurų iki 8500,75 eurų.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui S. S. iš atsakovo P. G. priteista 451,17 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo P. G. 191 eurą žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovo S. S. 200 eurų turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme P. G. ir 513 eurų žyminį mokestį į valstybės biudžetą.